58,1 procento lietuvių patenkinti pokyčiais Nepriklausomybės metais, 28.4 procento- ne

"Delfi", 2020-03-09
Peržiūrėta
1731
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Dauguma Lietuvos gyventojų yra patenkinti tuo, kaip gyvenimas valstybėje pasikeitė per pastaruosius 30 metų, parodė nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmečio išvakarėse naujienų agentūros BNS užsakymu atlikta apklausa. Bendrovės „Vilmorus“ atliktame tyrime 58,1 proc. apklaustųjų teigė esantys patenkinti pokyčiais, 28,4 proc. nurodė esantys nepatenkinti, o 13,5 proc. neturėjo nuomonės. Apklausa atskleidė, kad labiau patenkinti yra aukštesnio išsimokslinimo, didesnes pajamas gaunantys žmonės. Vasario 7 – 13 dienomis buvo apklausta tūkstantis pilnamečių Lietuvos gyventojų. 

Lietuvos ekonomika nuo dvidešimtojo amžiaus paskutinio dešimtmečio vidurio tolygiai auga. Europos Komisijos duomenimis, 1995 metais nacionalinės pajamos vienam gyventojui tesudarė 30 proc. Vakarų Europos šalių vidurkio, šiandien šis rodiklis siekia 72 proc. vidurkio. Visgi, nepaisant spartaus ūkio augimo ir NATO saugumo garantijų, visuomenėje lieka rimtų socialinių problemų – Lietuvai būdinga didelė pajamų nelygybė ir skurdas, aukštas emigracijos ir savižudybių lygis. Kai kurie sociologai sako, kad nusivylusios visuomenės dalies nuotaikas lemia valdžios nesugebėjimas išspręsti socialinės atskirties problemų. „Pensininkai, darbininkai, žemesnio išsimokslinimo, mažesnių pajamų gyventojai ženkliai rečiau yra patenkinti įvykusiais pokyčiais nei jaunesni, specialistai, didesnių pajamų gyventojai. Santykinai didelės socialinės atskirties ir socialinės nelygybės padalintoje Lietuvos visuomenėje matome aiškiai nubrėžtą demarkacijos liniją tarp „laiminčių“ ir „pralošiančių“, – BNS sakė sociologė Rūta Žiliukaitė.

Pozityvesnį požiūrį taip pat statistiškai dažniau išsakė jaunesni žmonės – pasak R. Žiliukaitės, jaunų žmonių lūkesčiai yra labiau orientuoti į ateitį, o ne praeitį, o ir patirtis jų yra trumpesnė, kartu mažiau patirta nusivylimų. 

Kai kurie ekspertai mano, kad dalis visuomenės jaučiasi prislėgta dėl iki galo nesuvoktos okupantų sukeltos kolektyvinės traumos, kuri persiduoda ateities kartoms. „Galbūt Lietuva serga, ir ligos pavadinimas – visai ne koronavirusas? Depresijos priežasčių galima ieškoti sudėtingoje mūsų krašto istorijoje“, – sakė ambasadorius Laimonas Talat-Kelpša. Jo iniciatyva Vilniuje praeitą savaitę vyko diplomatų ir psichinės sveikatos atstovų konferencija apie tai, kaip skirtingos tautos gali įveikti traumas per jų atpažinimą ir pasekmių pripažinimą.

L. Talat-Kelpšos teigimu, lietuviai jau gana neblogai žino, kaip okupuotoje Lietuvoje veikė sovietų režimas, vis labiau imama pripažinti vietinių talkininkų ir visos to meto visuomenės atsakomybė už Holokaustą. Pasak jo, eilėje laukia vėlyvojo sovietmečio aktyvistų ir kolaborantų vaidmuo bei atsakomybė, dėl kurios visuomenė dar nėra aiškiai apsisprendusi. Kai kurie psichologai sako, kad tinkamai įvertinus aukas ir budelius, būtina kalbėti ir apie okupacijos meto tyliąją visuomenę, kuri matė žiaurumus, bet iki šiol slėpė savo skausmą. Psichologijos profesorės Danutės Gailienės teigimu, tyrimai rodo, jog sovietinės okupacijos metais prisitaikiusi visuomenės dalis turi didelių problemų. „Turime naują iššūkį. Kai kurie tyrimai rodo, kad prie sistemos prisitaikę asmenys kenčia net labiau, patiria dar labiau komplikuotą gyvenimo totalitariniame režime poveikį“, – kalbėjo ji. „Dar negalime pasakyti, kad esame sveika ir brandi visuomenė, bet einame tuo keliu“, – sakė profesorė.

Vytauto Didžiojo universiteto Andrejaus Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centro vadovas olandas Robertas van Vorenas sako, kad tiek visuomenė, tiek individas praeities traumą gali įveikti tik teisingai supratus įvykius ir savo vaidmenį juose. „Kartais visuomenė yra sudaryta iš aukų ir jų nusikaltėlių, kuriems teks gyventi vieniems šalia kitų. Kartais visuomenę sudaro žmonės, kurie pripažįsta savo vaidmenį, ir tie, kurie jį įnirtingai neigia“, – teigė R. van Vorenas. „Vienintelis būdas įveikti tokius skirtumus yra teisinga, nepolitiška ir nuodugni to, kas įvyko, analizė, tam tikras visuomenės katarsis nepaliekant jokių paslapčių, nes anksčiau ar vėliau jos bus atskleistos ir gali padaryti daugiau žalos. Tik šiuo būdu valstybė gali pradėti eiti išgijimo keliu“, – pridūrė jis.

Tikslūs tyrimo rezultatai: Klausimas: „Ar jūs patenkintas, ar nepatenkintas tuo, kaip gyvenimas Lietuvoje pasikeitė per pastaruosius 30 metų?“ Atsakymai: patenkintas 21,7 proc.; greičiau patenkintas 36,4 proc.; greičiau nepatenkintas 16,3 proc.; nepatenkintas 12,1 proc.; sunku pasakyti 13,5 proc. Apklausa: 1000 respondentų, 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų (iš jų 460 vyrų ir 540 moterų), interviu respondento namuose 24 miestuose ir 41 kaime. 

Vaidotas Beniušis, www.delfi.lt

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Šešiose Palangos rinkimų apylinkėse rinkėjai labiausiai palaikė dabartinį prezidentą Gitaną Nausėdą – 41.59 procento balsavo už jį. Už premjerę, Tėvynės Sąjungos -LKD kandidatę Ingridą Šimonytę – 22.34 procento, Igną Vėgėlę – 15.43 procento, Remigijų Žemaitaitį – 8.64 procento, Eduardą Vaitkų – 5.33 procento, Dainių Žalimą –  3.73 procento, Giedrimą Jeglinską – 1.37...


Palangiškiai parodė didžiausią pasitikėjimą dabartiniu Palangos meru Šarūnu Vaitkumi. Negalutiniais nepatvirtintais duomenimis, jis gavo 71,02 procento nuo visų rinkimuose nuo galiojančių biuletenių ir buvo išrinktas meru jau pirmajame ture. Antra liko socaldemokratų kandidatė Svetlana Grigorian su 9,51 procento balsų. 



Palangos kredito unija (PKU) siūlo 2.5 procento metines palūkanas.


Pasaulio lietuvių sporto žaidynės 2025 metais vyks Palangoje

"Palangos tilto" informacija, 2022 06 22 | Rubrika: Miestas

Pasaulio lietuvių sporto žaidynės – tarptautinis, gilias tradicijas turintis sporto renginys, suburiantis tūkstančius Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių mūsų tautiečių, ir ši sporto fiesta 2025 metais vyks Palangoje.


Per mėnesį nedarbo lygis Palangoje sumažėjo 1 procentu. Rugsėjo 1 dieną nedarbas Palangoje siekė 9,1 procento, o visoje Lietuvoje – 12,2 procento.


Lietuvoje mažėja dirbančio jaunimo, tačiau mažėja ir sezoninio darbo pasiūlymų. Taip teigia Užimtumo tarnyba (UT), kurios duomenimis, klientų struktūroje šį kovą labiausiai – 5,9 tūkst. sumažėjo jaunimo iki 29 metų. Daugiausiai nedirbančio jaunimo Kaune – 17,7 procento, Druskininkuose, Palangoje ir Vilniuje – po 16,3 procento.


Koks bedarbystės lygis Palangoje šiuo metu? Kiek artėjantis vasaros sezonas jį sumažins? Kaip sakė „Palangos tiltui“ Lietuvos Užimtumo tarnyba (LUT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, šių metų balandžio 1 d. Palangos miesto savivaldybėje registruota 1,5 tūkst. darbo neturinčių asmenų – tai sudaro 16,3 proc. darbingo amžiaus savivaldybės gyventojų....


Dauguma Lietuvos gyventojų yra patenkinti tuo, kaip gyvenimas valstybėje pasikeitė per pastaruosius 30 metų, parodė nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmečio išvakarėse naujienų agentūros BNS užsakymu atlikta apklausa.


Ar gali būti taip, kad mūsų gražiajai Palangai, pajūriui ir ištisiems regionams galėtų grėsti didelis pavojus? Jokiam uraganui Anatolijui ar Ervinui, nuniokojusiems pajūrį, neprilygtų atominės elektrinės Visagine nelaimės mastai. Kas mena Černobylį ar stebėjo Japonijos Fukušimos tragediją pernai televizijos ekranuose, gerai suvokia pražūtingą atomo poveikį. Trečiadienį...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius