58,1 procento lietuvių patenkinti pokyčiais Nepriklausomybės metais, 28.4 procento- ne

"Delfi", 2020-03-09
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin

Dauguma Lietuvos gyventojų yra patenkinti tuo, kaip gyvenimas valstybėje pasikeitė per pastaruosius 30 metų, parodė nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmečio išvakarėse naujienų agentūros BNS užsakymu atlikta apklausa. Bendrovės „Vilmorus“ atliktame tyrime 58,1 proc. apklaustųjų teigė esantys patenkinti pokyčiais, 28,4 proc. nurodė esantys nepatenkinti, o 13,5 proc. neturėjo nuomonės. Apklausa atskleidė, kad labiau patenkinti yra aukštesnio išsimokslinimo, didesnes pajamas gaunantys žmonės. Vasario 7 – 13 dienomis buvo apklausta tūkstantis pilnamečių Lietuvos gyventojų. 

Lietuvos ekonomika nuo dvidešimtojo amžiaus paskutinio dešimtmečio vidurio tolygiai auga. Europos Komisijos duomenimis, 1995 metais nacionalinės pajamos vienam gyventojui tesudarė 30 proc. Vakarų Europos šalių vidurkio, šiandien šis rodiklis siekia 72 proc. vidurkio. Visgi, nepaisant spartaus ūkio augimo ir NATO saugumo garantijų, visuomenėje lieka rimtų socialinių problemų – Lietuvai būdinga didelė pajamų nelygybė ir skurdas, aukštas emigracijos ir savižudybių lygis. Kai kurie sociologai sako, kad nusivylusios visuomenės dalies nuotaikas lemia valdžios nesugebėjimas išspręsti socialinės atskirties problemų. „Pensininkai, darbininkai, žemesnio išsimokslinimo, mažesnių pajamų gyventojai ženkliai rečiau yra patenkinti įvykusiais pokyčiais nei jaunesni, specialistai, didesnių pajamų gyventojai. Santykinai didelės socialinės atskirties ir socialinės nelygybės padalintoje Lietuvos visuomenėje matome aiškiai nubrėžtą demarkacijos liniją tarp „laiminčių“ ir „pralošiančių“, – BNS sakė sociologė Rūta Žiliukaitė.

Pozityvesnį požiūrį taip pat statistiškai dažniau išsakė jaunesni žmonės – pasak R. Žiliukaitės, jaunų žmonių lūkesčiai yra labiau orientuoti į ateitį, o ne praeitį, o ir patirtis jų yra trumpesnė, kartu mažiau patirta nusivylimų. 

Kai kurie ekspertai mano, kad dalis visuomenės jaučiasi prislėgta dėl iki galo nesuvoktos okupantų sukeltos kolektyvinės traumos, kuri persiduoda ateities kartoms. „Galbūt Lietuva serga, ir ligos pavadinimas – visai ne koronavirusas? Depresijos priežasčių galima ieškoti sudėtingoje mūsų krašto istorijoje“, – sakė ambasadorius Laimonas Talat-Kelpša. Jo iniciatyva Vilniuje praeitą savaitę vyko diplomatų ir psichinės sveikatos atstovų konferencija apie tai, kaip skirtingos tautos gali įveikti traumas per jų atpažinimą ir pasekmių pripažinimą.

L. Talat-Kelpšos teigimu, lietuviai jau gana neblogai žino, kaip okupuotoje Lietuvoje veikė sovietų režimas, vis labiau imama pripažinti vietinių talkininkų ir visos to meto visuomenės atsakomybė už Holokaustą. Pasak jo, eilėje laukia vėlyvojo sovietmečio aktyvistų ir kolaborantų vaidmuo bei atsakomybė, dėl kurios visuomenė dar nėra aiškiai apsisprendusi. Kai kurie psichologai sako, kad tinkamai įvertinus aukas ir budelius, būtina kalbėti ir apie okupacijos meto tyliąją visuomenę, kuri matė žiaurumus, bet iki šiol slėpė savo skausmą. Psichologijos profesorės Danutės Gailienės teigimu, tyrimai rodo, jog sovietinės okupacijos metais prisitaikiusi visuomenės dalis turi didelių problemų. „Turime naują iššūkį. Kai kurie tyrimai rodo, kad prie sistemos prisitaikę asmenys kenčia net labiau, patiria dar labiau komplikuotą gyvenimo totalitariniame režime poveikį“, – kalbėjo ji. „Dar negalime pasakyti, kad esame sveika ir brandi visuomenė, bet einame tuo keliu“, – sakė profesorė.

Vytauto Didžiojo universiteto Andrejaus Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centro vadovas olandas Robertas van Vorenas sako, kad tiek visuomenė, tiek individas praeities traumą gali įveikti tik teisingai supratus įvykius ir savo vaidmenį juose. „Kartais visuomenė yra sudaryta iš aukų ir jų nusikaltėlių, kuriems teks gyventi vieniems šalia kitų. Kartais visuomenę sudaro žmonės, kurie pripažįsta savo vaidmenį, ir tie, kurie jį įnirtingai neigia“, – teigė R. van Vorenas. „Vienintelis būdas įveikti tokius skirtumus yra teisinga, nepolitiška ir nuodugni to, kas įvyko, analizė, tam tikras visuomenės katarsis nepaliekant jokių paslapčių, nes anksčiau ar vėliau jos bus atskleistos ir gali padaryti daugiau žalos. Tik šiuo būdu valstybė gali pradėti eiti išgijimo keliu“, – pridūrė jis.

Tikslūs tyrimo rezultatai: Klausimas: „Ar jūs patenkintas, ar nepatenkintas tuo, kaip gyvenimas Lietuvoje pasikeitė per pastaruosius 30 metų?“ Atsakymai: patenkintas 21,7 proc.; greičiau patenkintas 36,4 proc.; greičiau nepatenkintas 16,3 proc.; nepatenkintas 12,1 proc.; sunku pasakyti 13,5 proc. Apklausa: 1000 respondentų, 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų (iš jų 460 vyrų ir 540 moterų), interviu respondento namuose 24 miestuose ir 41 kaime. 

Vaidotas Beniušis, www.delfi.lt

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Pasaulio lietuvių bendruomenės ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos lyderių suvažiavimas, liepos viduryje turėjęs vykti Palangoje, atšauktas – pranešė Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke.


Su dideliais pokyčiais šią vasarą svečius pasitiks Šventoji – Savivaldybės taryba, tvirtindama šių metų miesto biudžetą, numatė visą šios aikštės rekonstrukcijai užbaigti reikalingą finansavimą.


Dauguma Lietuvos gyventojų yra patenkinti tuo, kaip gyvenimas valstybėje pasikeitė per pastaruosius 30 metų, parodė nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmečio išvakarėse naujienų agentūros BNS užsakymu atlikta apklausa.


Minint pasaulio lietuvių bendruomenės metus Palangos kultūros ir jaunimo centro „Grubusis“ teatras spalio 24 – 29 d. išvyko į Norvegijos Karalystę su spektakliu „Laikykis, Vydūne!“. Norvegijos lietuvių bendruomenės kvietimu spalio paskutinįjį savaitgalį ,,Grubusis’’ teatras pasirodė Dramene ir Osle.


Tarptautinio dainų ir šokių festivalio „Mano tėviškės spalvos“ tradicijos Rygos lietuvių vidurinėje mokykloje brandinamos nuo 2007 metų. Jo sumanytojas – renginių vedėjas, pedagogas, Rygos lietuvių tautinių šokių kolektyvo „Bijūnas“ vadovas Rolandas Žalnierius.


Į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-ojo jubiliejaus renginius kovo vienuoliktąją įsijungė ir Šventoji.


Palanga šventė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-metį

"Palangos tilto" informacija, 2015 03 12 | Rubrika: Miestas

Palangoje bei Šventojoje trečiadienį iškilmingai paminėtos dvidešimt penktosios Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metinės.


Parodoje – lietuvių ir lenkų solidarumas

Gina KUBILIŪTĖ, 2012 08 02 | Rubrika: Kultūra

Palangos viešojoje bibliotekoje atidaryta lietuvius ir lenkus vienijanti paroda „Solidarumas su Lietuva. Lenkų ir lietuvių susitikimai. 1988 – 1994“.


Viktoras Uspaskichas praėjusią savaitę posėdžiavo Europos Parlamento (EP) plenarinėje sesijoje Strasbūre. Į sesiją buvo pakviestas ir „Palangos tilto“ redaktorius, šių eilučių autorius. Plenarinėje sesijoje daugiausiai dėmesio buvo skirta Europos Sąjungos šalių ekonomikos atsigavimui ir ypač Graikijai. Parlamente pavyko pakalbinti Lietuvos europarlamentarą ir Darbo...


Ar gali būti taip, kad mūsų gražiajai Palangai, pajūriui ir ištisiems regionams galėtų grėsti didelis pavojus? Jokiam uraganui Anatolijui ar Ervinui, nuniokojusiems pajūrį, neprilygtų atominės elektrinės Visagine nelaimės mastai. Kas mena Černobylį ar stebėjo Japonijos Fukušimos tragediją pernai televizijos ekranuose, gerai suvokia pražūtingą atomo poveikį. Trečiadienį...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius
spaudos-radio-remimo-fondas