Abejojantiems dėl garsiųjų Palangos dušinių teisėtumo burną visiems laikams užčiaupė teismas

Ginčas dėl Palangos kopose vietoj sovietmečiu buvusių dušinių pastatytos privačios vilos teisėtumo nutrūko Aukščiausiajame teisme – jis atsisakė nagrinėti visuomenininkų skundą.

Ar teismai turi teisę vertinti viešojo intereso pažeidimo neįžvelgusių prokurorų atliktą tyrimą? Ar net ir esant aiškiems prokuroro padarytiems tyrimo trūkumams teismas gali įpareigoti juos ištaisyti?

Tokie klausimai kilo Nacionalinei nekilnojamojo turto vartotojų asociacijai (NNTVA) ginčijant pajūrio kopose atsiradusių dušinių statybose pažeidimų neradusios prokuratūros nutarimą. 

Tačiau net du kartus NNTVA kasacinio skundo nepriėmusios skirtingos sudėties Aukščiausiojo teismo (AT) Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos nutarė, kad toks išaiškinimas neturės didelės reikšmės teisės taikymui Lietuvoje.

Prokuroras neklysta?

„Gerbiame Aukščiausiojo teismo nutartį, tačiau apgailestaujame, kad viešojo intereso gynimo procese svarbius sprendimus priimančio prokuroro galios taip ir lieka neišaiškintos.

Viešojo intereso pažeidimo nematantis prokuroras lieka paskutinė instancija, nors, pagal Konstituciją, teisingumą šalyje vykdo tik teismai“, – teigė NNTVA atstovaujantis verslo teisės advokatų kontoros „SPC Legal“ partneris Marius Rindinas. 

Advokato teigimu, formuojama teisminė praktika viešojo intereso gynimo procesą daro pažeidžiamą, nes galutinį sprendimą priimanti prokuratūra lieka iš esmės nekontroliuojama.

Teismas patikrina, ar nutaręs atsisakyti ginti viešąjį interesą prokuroras atliko būtinus procedūrinius veiksmus, tačiau nevertina paties tyrimo turinio: ar apklaustos visos suinteresuotosios šalys, ar tinkamai įvertinta surinkta medžiaga, ar teisingai pritaikyti tuo metu galioję teisės aktai. 

O dabar prokuroro nutarime net ir matydamas teisės normų pažeidimus teismas negalėtų panaikinti neteisėto prokuroro nutarimo, nes atsisako vertinti jo paties atliktą teisės normų taikymą.

Tikrino pati save

Keletą metų trukęs ginčas dėl valstybės griežtai saugomoje pajūrio juostoje atsiradusio poilsio pastato statybos teisėtumo visuomenei atskleidė, kad tam pačiam prokurorui teisės aktai nedraudžia pakartotinai atlikti to paties tyrimo ir vertinti savo išvadų. 

NNTVA skundus nagrinėję teismai visiškai nevertino, kad dušinių statybos teisėtumą tris kartus tyrė ir pažeidimų nesurado ta pati Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė.

Negana to, nors įstatymas numato, kad teismams skundžiamas prokuroro nutarimas, visuomeninei asociacijai net nebuvo leista susipažinti su pačiu nutarimu.

Visuomenininkai prokuratūros nutarimą atsisakyti ginti viešąjį interesą teismui buvo priversti skųsti tik pagal paskelbtą prokuroro atrinktų nutarimo motyvų santrauką.

Nenuleidžia rankų

Dėl apribotų teismo teisių viešojo intereso gynimo procese Nacionalinė nekilnojamojo turto vartotojų asociacija nusprendė su individualiu skundu kreiptis į Konstitucinį teismą (KT).

Visuomenininkai prašys išaiškinti, ar Prokuratūros įstatymo nuostatos, teismams leidžiančios tirti tik procedūrinius prokuroro nutarimo pažeidimus, atitinka šalies Konstituciją.

KT bus prašoma išaiškinti, ar Konstitucijai neprieštarauja ir tos teisės normos, pagal kurias visuomeninėms organizacijoms neleidžiama susipažinti su jų pačių skundžiamais prokurorų nutarimais. 

Anot advokato M.Rindino, Konstitucinio teismo išaiškinimas viešojo intereso gynimo institutą padarytų skaidresnį ir prieinamesnį visuomenei, o Seimui leistų imtis Prokuratūros įstatymo tobulinimo.

Abejonių dar liko

Teismams atmetus NNTVA skundus taip ir liko neatsakyta į asociacijos iškeltus klausimus. 

Ar 2007 metais pajūrio kopose savavališkai pradėta pastato statyba prokurorės teisėtai buvo įvertinta kaip dušinių rekonstrukcija, jei iš pradžių tas pats pastatas projekte buvo vadinamas nauja statyba?

Kaip prokuratūra įvertino teismų priimtus ir įsiteisėjusius sprendimus, kuriais buvo nustatyta, kad pajūrio juostoje pradėta naujo pastato statyba? Vėliau Palangos savivaldybei leidus rekonstrukciją statybos darbai buvo tęsiami pagal beveik nepakitusį projektą, kuris anksčiau buvo rengtas naujo statinio statybai. 

Ar 2014 metais Palangos savivaldybė teisėtai išdavė statybos leidimą rekonstruoti ir keisti dušinių paskirtį, jei pajūrio juostoje keičiant statinių paskirtį statybos leidimą galėjo išduoti tik Vyriausybės įgaliota institucija – Aplinkos ministerija?

Alvydas Ziabkus

„Lietuvos rytas"