Alvydas Milinis, Palangos sanatorinės mokyklos direktorius, jai skyręs net 30 gyvenimo metų, išeina
Gyvenimas – kaip baltas popieriaus lapas, laikui bėgant jame atsiranda spalvos, kurios tarsi atspindi kiekvieno žmogaus sielos virpesius – gerumą, rūpestingumą, supratingumą.
Ši savaitė mums – ypatinga, ir, sakome tiesą, truputį liūdna, nes ji yra paskutinė Alvydo Milinio, Palangos sanatorinės mokyklos direktoriaus, kuris jai skyrė net 30 savo gyvenimo metų, darbo savaitė mūsų mokykloje.
Mūsų Alvydas buvo, yra ir visa liks toks, kokį mes jį pažinome – poetiškos sielos žmogus, jautrus kitam, pagarbiai ir dėmesingai išklauso kiekvieną, ypač jauną.
Į mūsų mokyklą atvyksta jauni, mokyklinio amžiaus ligoniukai iš visos Lietuvos, kai kurie – iš vaikų globos namų, socializacijos centrų. Tokiam jaunimui ypač reikalingas tėviškas požiūris į jų nesėkmes, padrąsinantis, o kartais ir reiklesnis žodis.
Jų Alvydas niekada jokiam vaikui nepristigo.
Į mūsų mokyklą atvykstantys nauji mokiniai yra neretai nedrąsūs, išsigandę – juk nauja mokykla, mokytojai, bendraklasiai. Visus dešimtmečius direktorius asmeniškai pasitinka kiekvieną moksleivį, palydi į klasę, pasikalba, paguodžia. Sudėtingose situacijose jis suranda raktą į vaiko, paauglio širdį. Tuomet nudžiūsta ašaros, atsiranda ramybė veiduose. O išvykdamas ne vienas mokinys yra pasakęs: „Nenoriu išvažiuoti, man gera čia būti“. Moksleiviai išsiveža pačius geriausius prisiminimus ne tik apie mūsų mokyklą, bet ir apie Palangą.
Mūsų Alvydas su visa mokyklos bendruomene sukūrė puikų mikroklimatą mokykloje: žmonės šypsosi, skleidžiama gera nuotaika, pozityvumas.
Žmogiškumas, sąžiningumas, reiklumas, jautrumas, inteligencija, išmintingumas, subtilus humoro jausmas – šiomis savybėmis apdovanotas mūsų direktorius. Neabejotinai Alvydas Milinis yra asmenybė, pavyzdys, koks turi būti vadovas bei pedagogas.
Eiti į darbą, kai jame tvyro nuostabi atmosfera – laimė!
Alvydas visada skleidė žinią, kad kiekvienas žmogus turi šviesos ir gėrio, kurie padeda sukurti tarpusavio santykių harmoniją.
Dėkojame vadovui už darnų komandinį darbą, sielų bendrystę. Linkime jam geros sveikatos, bendravimo džiaugsmo, šviesių, saulėtų dienų. Visada bus smagu ir miela susitikti su mokyklos direktoriumi, pasidalinti rūpesčiais bei džiaugsmais.
Palangos sanatorinės mokyklos bendruomenė
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
Palangos koncertų salė švenčia 10 metų jubiliejų, bet jos operatorė žvalgosi į 2038-uosius, salės nuomos pabaigą – kai kurios investicijos jai yra per didelės
Linas JEGELEVIČIUS, 2025 12 30 | Rubrika: Miestas
Palangos koncertų salė švenčia savo dešimties metų jubiliejų.
Liepos 15 d. baigiu darbus Palangos senojoje gimnazijoje. Išeinu didžiuodamasis, kad Palangoje pavyko sukurti išskirtinę savo aplinka, darbo kultūra ir ypač aukštais mokinių pasiekimais gimnaziją.
Šiuo metu laisvos yra dviejų biudžetinių įstaigų – Palangos miesto botanikos parko direktoriaus ir Palangos sanatorinės mokyklos direktoriaus – pareigybės
"Palangos tilto" informacija, 2024 03 18 | Rubrika: Miestas
Kaip informavo „Palangos tiltą“ Jurgita Vanagė, Palangos mero patarėja, įmonių, įskaitant UAB, vadovų visos pareigybės šiuo metu yra užimtos. Šiuo metu laisvos yra dviejų biudžetinių įstaigų – Palangos miesto botanikos parko direktoriaus ir Palangos sanatorinės mokyklos direktoriaus – pareigybės. PT info
Trečiadienį, sausio 31 d., Palangos meras Šarūnas Vaitkus, vicemeras Rimantas Mikalkėnas ir Savivaldybės administracijos direktorė Violeta Staskonienė padėkojo pareigas paliekančiam ilgamečiam Palangos sanatorinės mokyklos direktoriui Alvydui Miliniui už 30 metų triūsą vadovaujant šiai ugdymo įstaigai, už nuoširdų rūpestį Palangoje besigydančių vaikų švietimu ir gerove.
Ši savaitė mums – ypatinga, ir, sakome tiesą, truputį liūdna, nes ji yra paskutinė Alvydo Milinio, Palangos sanatorinės mokyklos direktoriaus, kuris jai skyrė net 30 savo gyvenimo metų, darbo savaitė mūsų mokykloje.
Palangos komunaliniam 46 metus skyręs Antanas Butkus atsakė į du Jurijaus Gagarino klausimus, o Antaną Sniečkų plukdė burlaiviu
Rasa GEDVILAITĖ, 2024 01 10 | Rubrika: Politikų, lyderių žodis
Pirmąjį gruodžio savaitgalį pirmą kartą kurorte vyko Palangos miesto savivaldybės gyventojų garbės apdovanojimai. Juose pagerbti palangiškiai, pasižymėję dideliais nuopelnais švietimo, kultūros, visuomeninės veiklos ir kitose srityse. Palangos miesto premiją nuspręsta skirti ir Antanui Petrui Butkui už ilgametį atsidavimą puoselėjant Palangos miesto infrastruktūrą. Ilgametis „Palangos...
UAB „Elektrum Lietuva“ direktorius Martynas Giga: „Besisukančios vėjo jėgainės toli nuo kranto man net atrodo romantiškai“
Linas JEGELEVIČIUS, 2022 03 31 | Rubrika: Politikų, lyderių žodis
Vienam draugiškiausių aplinkai elektros energijos gamintojų Europoje, UAB „Elektrum Lietuva“, tvarios ir švarios elektros energijos gamyba – ne rytojaus siekis, o jau dabar – įmonės verslo „liūto dalis“. Vadovaujantis „Eurostat“ duomenimis, net 50 procentų „Latvenergo“ šiemet pagamintos elektros energijos yra iš atsinaujinančių šaltinių. UAB „Elektrum Lietuva“ direktorius Martynas Giga...
Mirė buvęs Šventosios pagrindinės mokyklos direktorius Kazys Litvinas
2020 11 05 | Rubrika: Miestas
Palangos ir Šventosios miesto bendruomenes pasiekė skaudi žinia: mirė buvęs Šventosios pagrindinės mokyklos direktorius Kazys Litvinas. Jis mokyklai vadovavo 1992–2004 metais. K. Litvinui buvo 66.
Inksto operacija privertė palangiškę pakeisti savo gyvenimo būdą 1
Rasa GEDVILAITĖ, 2011 05 05 | Rubrika: Miestas
Kada imame labiau kreipti dėmesį į savo sveikatą, savo savijautą, į tai, kuo gyvename? Tikriausiai dažnas atsakytų, jog susidūrus su liga, kuomet sunkiai priežastį bei jos gydymo būdą randa net gydytojai. Palangiškė Valerija Jonušaitė papasakojo, jog visapusiškai pakeitė savo gyvenimą sulaukusi 40 metų, kuomet jai operavo įgimtą nesveiką inkstą. Paaiškėjo, jog jai pavyko pasirinkti...
„Į Lietuvą vėl sugrįšiu, bet tik tuomet, kai tikrai būsiu jai reikalingas...“
Romualdas Rima, 2011 02 01 | Rubrika: Miestas
Niekada neplanavau kur nors emigruoti ir nesupratau tų žmonių, kurie Lietuvai atgavus nepriklausomybę, strimgalviais lėkė į svečias šalis ir ten liko. Pirmoji „emigracija“ mano gyvenime buvo priverstinė – teko tarnauti sovietų armijos dalinyje rytų Vokietijoje. Gerai pamenu, kaip po dviejų metų, grįždamas namo traukiniu iš tuometinio Leningrado (dabar – Sankt Peterburgas), išgirdęs...