Aplinkos apsaugos komitetas ieškojo galimybių susitarti

Dalia JURGAITYTĖ, 2009-06-03
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin

Praėjusį penktadienį Palangos miesto savivaldybės salėje įvyko Seimo aplinkos apsaugos komiteto išvažiuojamasis posėdis, kuriame dalyvavo dalyvavo komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas bei nariai seimūnai Almantas Petkus, Aurelija Stancikienė, Stanislovas Giedraitis,  Klaipėdos apskrities viršininkas Arūnas Burkšas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininkė Laura Nalivaikienė, Aplinkos ministerijos sekretorė Jūratė Juozaitienė, Saugomų valstybės teritorijų tarnybos vadovė Rūta Baškytė, Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vadovas Naglis Puteikis, Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Vytautas Dičius, Klaipėdos apygardos civilinių bylų prokurorė Dalia Pocienė, Seimo narys Pranas Žeimys, dabartinis miesto vadovas Vytautas Stalmokas, Palangos miesto savivaldybės tarybos nariai bei kurorto architektai.

 

Trys temos

Pradėjęs pasitarimą Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas paskelbė pasitarimo tikslą. Pasak komiteto vadovo, Vilnių pasiekia daug įvairių gandų dėl statybų bei žemės grąžinimo. Tad norisi pakalbėti apie tris projektus: dėl bendrovės „Pinus Proprius“  pradėtų komplekso statybų sustabdymo, dėl įmonei „Baltijos Aktima“ išduoto leidimo statyti bei dėl nuosavybės teisių į turėtąją žemę atstatymo Palangos gyventojams. Anot J.Šimėno, arba problemos turi būti išspręstos, arba nieko nedarant palikti taip, kaip yra.

 

Ar dokumentas – vertybė?

Bendrovės „Pinus Proprius“ atstovo teigimu, prokurorai prašo panaikinti išduotą statybai leidimą, tačiau suabejota, ar minėta komplekso statyba pažeidžia viešąjį interesą. Pasak jo, įmonė nori investuoti apie 122 mln. litų, tačiau reikalai nejuda. „Norisi pasiteirauti, ar prokurorai gina dokumentą, ar vertybę?“ – retoriškai klausė  „Pinus Proprius“ atstovas.

 

Patarta nesikišti

Klaipėdos apygardos civilinių bylų prokurorė Dalia Pocienė, išklausiusi argumentus, pasitarimo dalyviams sakė, kad šiuo metu vyksta teisminiai ginčai dėl statybų sustabdymo, todėl patarė nesikišti ir neįtakoti teismų darbo. Pasak prokurorės, procesas pradėtas dėl taip vadinamo M.Ptašek plano teisėtumo, o kas dėl konkrečios statybos, tai šio detaliojo plano sprendiniai prieštarauja minėtam specialiąjam paminklosauginiam planui. Tai nustatyta pasitelkus teritorijų planavimo, kultūros paveldo specialistus, o prokuratūra, gindama viešąjį interesą, remdamasi šiais duomenimis, nustatė pažeidimus.

 

Nauja statyba negalima

Kad buvo nepaisoma paminklosauginių reikalavimų, pritarė ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininkė Laura Nalivaikienė. Pasak inspekcijos vadovės, šioje teritorijoje nauja statyba negalima, o pagal detaliojo plano sprendinius pažeisti tokie parametrai, kaip užstatymo plotas bei pastatų aukštis. Be to, pasak L.Nalivaikienės, čia ne ta vieta, kur reikia nagrinėti šiuos klausimus, nes ieškiniai yra teismuose, kurie ir padės tašką. Be to, departamento viršininkė išsakė savo nuomonę dėl Kultūros paveldo departamento pozicijos. Anot jos, elgiamasi įdomiai, ir kas meluoja, bus išsiaiškinta.


Gali likti be dokumento

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vadovas Naglis Puteikis sakė nekomentuosiąs, kaip buvo derinami dokumentai anksčiau, tačiau dabar prieštaravimų paminklosauginiam planui jis neįžvelgiąs. Pasak N.Puteikio, šis nesusikalbėjimas – tai viešumo stoka. „Jokiu būdu negalima atsiimti ieškinio iš teismo, nes Palanga liks be itin svarbaus dokumento – paminklosauginio plano. Padėtis taps nekontroliuojama, o statybos nevaldomos“, - savo nuogąstavimus dėl planavimo dokumento, kuris Klaipėdos apygardos administraciniame teisme išnagrinėjus bylą buvo pripažintas neteisėtu, išsakė KPD Klaipėdos skyriui vadovaujantis N.Puteikis.

 

Matuojama pinigais

Aplinkos apsaugos komiteto narės Aurelijos Stancikienės nuomone, paminklosauginis planas parengtas valstybės ir šio dokumento turinys yra vertybė. Šiuo planu nustatytas Palangos vystymasis, apimantis kultūrinio istorinio miesto išliekamąsias vertes. „Nuo 1999 metų galioja pajūrio juostos zona, o tai nėra apartamentai ir garažai. Pirkdami žmonės žinojo, ką perka, tačiau šiuo atveju peršasi išvada: nusipirkau stulpą, tai galėsiu statyti bažnyčią. Ką mes darom ir kodėl yra laukiama iki to momento, kada iškyla problemos?“ - griežtai susirinkusiųjų paklausė A.Stancikienė, pasvarsčiusi, kad galbūt viskas matuojama pinigais...

 

Sako netiesą

Bendrovės „Baltijos Aktima“, tiekiančios alaus gamybos įrenginius, atstovas, pristatydamas savo projektą, sakė, jog sklypas įsigytas, tačiau statybos įstrigo. Supažindinęs pasitarimo dalyvius su statinių vizualizacija, minėtos įmonės atstovas teigė, jog  J.Basanavičiaus gatvėje, vietoj buvusio mineralinio vandens biuveto, iškils sanatorija. Anot jo, visus dokumentus patvirtino Savivaldybė, tačiau kliuvinys – prokurorai.

Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Vytautas Dičius, nebesuvaldydamas emocijų, išrėžė, jog sakoma netiesa. „Norima ant senkopės, prie jūros, statyti kotedžus su požeminiais garažais. Tai itin jautri kurorto vieta, tačiau šią teritoriją planuojama užstatyti šimtu procentu, nes įmonė jau turi patvirtintą detalųjį planą. Tad kalbėti, kad nėra pažeidimų, yra statytojų sąžinės reikalas“, - sakė jis. Tribūnoje stovėjęs UAB „Baltijos Aktima“ atstovas atsainiai mestelėjo, esą, kas kalbėtojas toks būsiąs, kad gali nurodinėti. Aplinkos ministerijos sekretorė Jūratė Juozaitienė suskubo „gesinti“ įsiplieskusias aistras, paprašiusi nusiraminti ir gerbti architektūros patriarcho nuomonę. Ministerijos sekretorė pasiūlė specialųjį planą koreguoti, nes, anot jos, J.Basanavičiaus gatvėje esanti vieta išties itin jautri ir neatsižvelgti į šią svarbią aplinkybę negalima.

 

Reikia spręsti problemą

Klaipėdos apskrities viršininkas Arūnas Burkšas pripažino, kad situacija sudėtinga. Jis sakė, jog reikia ieškoti būdu, tarkime, pasirašyti taikos sutartį. Taip pat, anot jo, galima sėsti visoms suinteresuotoms pusėms prie stalo ir bendru sutarimu rasti išeitį. Valstybės saugomų teritorijų tarnybos vadovė Rūta Baškytė atkreipė dėmesį, jog diskusija galima, tačiau ji norinti priminti, kad įstatymų ignoruoti nevalia.

Mero V.Stalmoko ir parlamentaro P.Žeimio nuomone, apskritai vertėtų naikinti paminklosauginį planą ir kultūros paveldo saugojamą U-2 teritoriją, paskelbiant ją saugojama Savivaldybės.


Nesulaukta konkrečių pasiūlymų

Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas J.Šimėnas, apibendrindamas išsakytas nuomones, teigė, jog prokuratūra stengiasi, kad būtų vadovaujamasi įstatymais, ir nepateikė nei vieno argumento dėl taikaus susitarimo. Taip pat pirmininkas apgailestavo, kad pasitarime nesulaukta konkrečių pasiūlymų sprendžiant šią problemą, pridūręs, jog reikia dirbti  tiek su teritorijų planavimo dokumentus tvirtinančiomis atsakingomis institucijomis, tiek su architektų rūmais.

 

Bilieto neperka

Kaip „Palangos tiltui“ po įvykusio pasitarimo sakė UAB „Pinus Proprius“ atstovaujantis Kęstutis Navickas, įspūdis susidaro toks, kad Palangos valdžia „bestuburė“, o meras nežino, ko nori. „Jau daugiau kaip metai, kai objekto statyba nejuda iš vietos, o Savivaldybė dėl paminklosauginio plano paskendo teismų liūne. Manau, jog svarbiausią žingsnį turi žengti kurorto valdžia ir naikinti minėtą planą, kurio teturi tik kopijas. Yra Nekilnojamųjų vertybių apsaugos įstatymas, kuriuo ir galima vadovautis. Valdininkų baimės pagrįstos tik prielaidomis, kad neturint paminklosauginio plano, kažkada įvyks nepataisomi dalykai. Valdžios poziciją taikliai apibūdino paveldosaugininkas N.Puteikis, kurio teigimu, Palangos valdžia nori į kiną, bet bilieto neperka“, - situaciją įvertino pašnekovas.

Pasak K.Navicko, kurorto valdininkų neveiklumas ir delsimas brangiai kainuos palangiškiams. Bet kuriuo atveju, anot bendrovės atstovo, kaltas liks miestas, ir iš mokesčių mokėtojų pinigų teks sumokėti kompensaciją bendrovei už patirtus nuostolius. Be to, jei ir toliau taip bus elgiamasi su investuotojais, pastarieji nelauks penkerių metų, kol Palangos problemos bus išspręstos teismuose. Kaip bus, jei statytojai pasitrauks iš miesto ir paliks jo centre žiojėjančią duobę?

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Gegužės 8 d. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija vienbalsiai nusprendė, kad atstovaudamas fiziniam asmeniui savivaldybės taryboje, buvęs Palangos miesto savivaldybės tarybos narys A. Jokūbauskas pažeidė įstatymą - iki 2019-12-31 galiojusio Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo draudimą atstovauti (20 straipsnio 1 dalis).  


Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą dėl buvusio Palangos miesto savivaldybės tarybos nario Aleksandro Jokūbausko elgesį. Bus aiškinamasi, ar jis, nustojęs eiti minėtąsias pareigas, nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo draudimo atstovauti.  


Antradienį Palangoje lankėsi ir su miesto vadovais ir Savivaldybės administracijos specialistais susitiko aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas. „Žaliadieniu“ pavadintame renginyje taip pat dalyvavo aplinkos viceministras Linas Jonauskas, ministro patarėjas Algirdas Žebrauskas, Europos Sąjungos paramos administravimo departamento direktorius Inesis Kiškis bei ministerijos...


Tomas Julius Žulkus – Palangos miesto savivaldybės Tarybos narys, Statybos ir miesto ūkio komiteto pirmininkas bei Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Palangos skyriaus narys įsitikinęs, jog šie metai bus labai darbingi. „Šiuos metus drąsiai galima vadinti iššūkių Palangai metais – pradėta įgyvendinti daug ambicingų projektų...


Tarybos narys Danas Paluckas, kuris yra ir Kontrolės komiteto pirmininkas, mėgsta viešai paverkšlenti, kad valdžia ignoruoja komitetą ir jo veiklą, bet, pasirodo, D. Paluckas pats jau trečius metus iš eilės grubiai pažeidžia Savivaldos įstatymą, kuris numato, kad Kontrolės komiteto pirmininkas kiekvienų metų pabaigoje už savo veiklą atsiskaito savivaldybės Tarybai.


Kreipimasis į Palangos miesto savivaldybės tarybos narius  9

Rimantas Germanas UAB „Litesko“ komercijos direktorius, 2013 06 06 | Rubrika: Miestas

Situacija Palangos šilumos ūkyje, o taip pat miesto savivaldybės ir „Litesko“ santykiai pasiekė ribą, kuomet nebeužtenka pasisiuntinėti raštais vieni kitiems. Turime labai rimtą situaciją, didžiulę problemą, kuri kaupėsi ne vieną mėnesį ir pasiekė kulminaciją. Apie tai ir noriu pasisakyti.


Aš, Danas Paluckas, Palangos miesto savivaldybės Tarybos narys, noriu visuomenei pateikti glaustą savo darbo Taryboje ir jos Kontrolės komitete ataskaitą ir atkreipti dėmesį į pagrindinius mano, kaip Tarybos Kontrolės komiteto pirmininko, veiklos momentus.


Liepos 5-6 dienomis Palangoje posėdžiavo Europos Sąjungos Regionų komiteto (ES RK) Švietimo, jaunimo, kultūros ir mokslinių tyrimų komisija (EDUC), kurią sudaro apie 100 regionų ir vietos valdžios atstovų iš visos ES. Toks išvažiuojamasis posėdis Lietuvoje vyksta pirmą kartą.   Į Palangą atvyko neatsitiktinai Į ES RK posėdį atvyko 130 garbingų svečių...


Praėjusį penktadienį Palangos miesto savivaldybės salėje įvyko Seimo aplinkos apsaugos komiteto išvažiuojamasis posėdis, kuriame dalyvavo dalyvavo komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas bei nariai seimūnai Almantas Petkus, Aurelija Stancikienė, Stanislovas Giedraitis,  Klaipėdos apskrities viršininkas Arūnas Burkšas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininkė...


Kurorte posėdžiavo Seimo aplinkos apsaugos komitetas

„Palangos tilto“ informacija, 2009 05 30 | Rubrika: Miestas

Palangos miesto savivaldybėje įvyko Lietuvos Respublikos Seimo aplinkos apsaugos komiteto išvažiuojamasis posėdis.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius
spaudos-radio-remimo-fondas