Ar iš tiesų siaurėja Palangos paplūdimiai ir kiek smėlio reikia kurortui: yra tik du atvejai, kai jie papildomi

Šiltuoju sezonu Lietuvos pajūris tampa tikru poilsiautojų rojumi. Pasitaikius karštam savaitgaliui, Palangos paplūdimiuose retai lieka laisvos vietos. Dėl to, kad tautiečius pasitiktų platūs auksiniai pliažai, reikia nemažai nuveikti. Specialistai papasakojo, iš kur į pajūrį atkeliauja smėlis, kiek jo reikia ir kada pilama papildomai.

Paplūdimiai paplatinami 

Palangos miesto savivaldybės atstovė spaudai Tamara Zaiceva sako, kad Palangos paplūdimiai paskutinį kartą smėliu papildyti 2020 m. pavasarį pagal Pajūrio juostos tvarkymo programą 2014-2020 metams. Pajūrio atkarpose nuo Birutės kalno iki Palangos tilto (ilgis – 1,68 km) ir nuo Palangos tilto iki Rąžės upės žiočių (ilgis – 0,7 km) buvo išpilta apie 180 tūkst. kubinių metrų smėlio. Baigus darbus, paplūdimiai praplatėjo iki 70 metrų. 

Šie paplūdimio plėtimo darbai buvo finansuojami Europos Sąjungos lėšomis ir kainavo daugiau nei 3 mln. eurų. 

Atstovė taip pat pabrėžia, kad paplūdimių maitinimas smėliu nėra vienintelis tikslas šioje programoje. Siekiant apsaugoti smėlį atnaujinti takai link jūros. Iš viso atnaujinta 8,5 tūkst. kvadratinių metrų takų dangos, pajūryje išpinta apie 12 km žabtvorių, suklota per 55 tūkst. kvadratinių metrų šakų klojinių. Šioms kopagūbrio apsauginėms priemonėms įgyvendinti panaudota apie 545 tūkst. eurų iš specialios Europos Sąjungos finansuojamos programos.

Analogišką projektą Aplinkos ministerija įgyvendino 2011–2012 m. Tąkart Palangos centriniuose paplūdimiuose, pajūrio atkarpoje nuo Birutės kalno iki Rąžės upelio, buvo išpilta per 400 tūkst. kubinių metrų smėlio. Rezultatas buvo akivaizdus – paplūdimys ne tik padidėjo 12 hektarų, bet ir tapo aukštesnis – jo aukštis ties kopomis vietomis siekė apie 2,8 metro virš jūros lygio. 

Siekiant stabdyti krantų eroziją, toliau bus įgyvendinamos Pajūrio juostos tvarkymo programoje 2023–2032 metams numatytos priemonės. Bus pakloti apsauginiai šakų klojiniai tam tikruose Šventosios ir Palangos paplūdimių ruožuose, darbai bus finansuojami valstybės bei Palangos miesto savivaldybės lėšomis. 

Smėlio neprarandame 

Jūros tyrimų instituto mokslininkė Dr. Loreta Kelpšaitė-Rimkienė sako, kad negalime sakyti, jog Lietuvos paplūdimiai siaurėja. Palangos atveju, dalis smėlio iš paplūdimių keliauja į kopas, tad jo neprarandame. Tokiu atveju smėlio tūris didėja, bet turistų išsvajoto plataus paplūdimio netenkame.

Paplūdimio siaurėjimą lemia ir sezoniniai potvyniai, kai žiemą Balijos jūroje vandens lygis didėja. Pakilę 10 cm jūros – apsemia 1 kv metrą paplūdimio. O klimato kaita mums žinomas paplūdimių vietas pakeis kardinaliai, sunešant smėlį prie naujai besiformuojančių kranto linijų.

Pasak mokslininkės, paplūdimiai maitinami smėliu tik dviem atvejais: tikintis turistų ir jei vanduo pradeda plauti nekilnojamąjį turtą. 

Gamtai iš platėjančių smėlio juostų jokios naudos, o kartais, suardžius jūros dugno buveines, tai gali ir stipriai pakenkti ekosistemai. Kiek plėsti paplūdimį sprendžia daugybė atsakingų institucijų. 

Naujausias „mados klyksmas“ paplūdimių pildymui yra vadinamasis smėlio variklis. Puikus to pavyzdys Nyderlandai. Šalis supylė vienoje vietoje daugiau nei 21 mln. kv. m smėlio ir dešimčiai metų sustabdė kranto eroziją.

Supiltas smėlis, padedamas bangų, plečia paplūdimį neardant smėlio ruožo kitame paplūdimyje. Tačiau tai sudėtinga praktika, reikalaujanti puikaus institucijų bendradarbiavimo, kad nebūtų pažeista vietinė flora ir fauna. 

Svarbus ir turistų indėlis 

Dr. Loreta Kelpšaitė-Rimkienė prideda, kad prie kranto ardos stabdymo gali prisidėti ir kiekvienas turistas, kuris turėtų saugoti kopų augmeniją, nes ji stabdo smėlį krante. O Palangos miesto savivaldybės atstovė Tamara Zaiceva prašo atostogautojų tausoti įrengtą infrastruktūrą, jos nelaužyti bei saugoti. Taip pat labai svarbu savavališkai neardyti įrengtų krantotvarkinių priemonių – šakų klojinių, žabtvorių, nes toks elgesys niekais paverčia kelerius metus vykdytus darbus bei atveria itin jautrias apsauginio kopagūbrio vietas ardai, kuri tęsiasi ne vieną dieną, o ją pažaboti nėra paprasta.

Poilsiautojų patogumui Palangos savivaldybės iniciatyva ir lėšomis šią vasarą paplūdimiuose ir prie kopų įrengta 14 naujų konteinerinių tualetų. Senieji tualetai buvo jau stipriai nusidėvėję, jie eksploatuoti jau 6 metus. Iš viso šią vasarą kurorte veiks 33 viešieji tualetai, jų eksploatavimas, priežiūra ir tvarkymas miestui kainuos 300 tūkst. eurų. Paplūdimiuose pastatyta 140 persirengimų kabinų ir atliekoms rūšiuoti skirti konteineriai, jų visuose paplūdimiuose bus 900. O pajūrio priežiūra kiekvieną dieną rūpinsis ir tvarkys per 40 komunalinio ūkio darbuotojų.

Pakalbinti turistai džiaugėsi pokyčiais ir pridėjo, kad atsakingai vertina kitų darbą ir neniokoja įrengtų smėlio užtvarų. 

„Aš net neinu ten, kur nėra tako. Paplūdimiu tik nebent. Baisu, kad visas kalnas nučiuoš žemyn, jei lipant koks augalas išsirautų“, – Ignas 

„Vaikai pastebi iš šakų padarytas tarsi sienas tam smėliui stabdyti. Dažnai klausia kam jos reikalingos, tai paaiškinu, mokau, kad nedraskytų to, kas daro mūsų Lietuvą gražia“, – Gabija

DELFI

Gintarė Alysaitė