Ar Palanga pagerbs didįjį poetą Adomą Mickevičių?

Visame pasaulyje priimta, kad miestai ir miesteliai gatvių pavadinimais ar paminklais pagerbia juos kada nors aplankiusias įžymias politikos, meno ir kultūros asmenybes. Ne išimtis ir Palanga.

Joje centrinė prie jūros tilto vedanti gatvė pavadinta 1924 m. vasarą Palangoje apsilankiusio tautos patriarcho daktaro Jono Basanavičiaus (1851–1927) vardu, o netoliese, Vytauto ir Vasario 16-osios gatvių sankirtoje, 2002 metais pastatytas skulptoriaus Juozo Zikaro (1881–1944) sukurtas jo biustas. J. Basanavičius 1924 m. liepos mėnesį į Palangą pasigydyti ir pailsėti vyko iš Vilniaus per Kretingą ir čia patyrė nemalonų nuotykį. Laikraštis „Klaipėdos žinios“ liepos 22 d. apie tai rašė: „...Taip prieš kelias dienas atvažiavęs Palangon d-ras J. Basanavičius, lipdamas Kretingoje iš traukinio, išniro koją. Laimė dar, kad jį, griūvantį, spėjo sulaikyti karininkai, o šiaip mūsų brangus Vilniaus senolis būtų ir visą sveikatą bėgiams atidavęs.“ Kas žino, gal šis vizitas tapo nemažiau reikšmingu ir Kretingai, kurioje 1925 m. buvo pastatyta nauja Palanga dvelkusi medinė geležinkelio stotis, pakeitusi dar nuo I pasaulinio karo laikų kaizerinės Vokietijos kariuomenės čia pastatytus medinius barakus ir apleistą keleivių peroną. Turime Palangoje ir poeto Adomo Mickevičiaus (Adam Mickiewicz, 1798–1855) vardu pavadintą gatvę, bet ar to pakanka?

A. Mickevičius Palangoje apsilankė lygiai 100 metų prieš J. Basanavičių – 1824 m. liepą, ką liudija jo 1824 m. liepos 14 d. rašytas laiškas savo geram draugui filomatui teisininkui Pranciškui Malevskiui (Franciszek Malewski, 1800–1870): „Važiuoju į Palangą! [...] Turėsiu malonią palydą ir nebrangią viešnagę.“ (Apie šio poeto viešnagės istoriją Palangoje buvo rašyta 2019 m. kovo 15 d. „Pajūrio naujienų“ numeryje – aut. past.) 2015 m. rugpjūčio 23 d. Kaliningrado srities Zelenogradsko (Kranto) kurortiniame prie Baltijos jūros įsikūrusiame miestelyje buvo atidengtas paminklas A. Mickevičiui. Paminklas buvo pastatytas miesto bendruomenės iniciatyva, jo pastatymą finansavo vietos valdžia ir verslininkai. Jo pastatymo iniciatorė buvo vietinė bibliotekininkė Šumilova, paskelbusi, kad miesto archyve atradusi informacijos apie poeto lankymąsi šiame mieste 1824 m. spalio mėnesį, jam vykstant iš Lietuvos į tremties vietą Peterburge, nors poeto biografijos tyrinėtojams šis faktas buvo nežinomas. Nors idėja pastatyti paminklą miestelio bendruomenės buvo sutiktas šiltai, vėliau atsirado ir įvairaus plauko veikėjų, didįjį poetą vadinusių Rusijos valstybės priešu.

Neseniai minint Palangos krašto grąžinimo Lietuvai 100-metį, iškilo paminklas prie to svariai prisidėjusiam ir Palangą kelis kartus aplankiusiam britų diplomatui Jamesui Yongui Simpsonui (1873–1934), kurio vardu pavadinta ir gatvė. Kodėl paminklas A. Mickevičiui, minint jo apsilankymo Palangoje 200-ąsias metines, negalėtų 2024 m. iškilti Vytauto gatvėje, kur nors šalia kultūros klubo „Ramybė“, kur tuo metu čia stovėjusiame mediniame namelyje jis buvo apsistojęs. Juk A. Mickevičius buvo ne tik poetas, rašęs apie Lietuvą. „Tėvynė Lietuva mielesnė už sveikatą! Kaip reik tave branginti vien tik tas pamato, kas jau tavęs neteko“ („Ponas Tadas“), bet ir Palangą, kai apie šį mažą žvejų kaimelį prie Baltijos jūros dar niekas XIX a. pradžioje nerašė.

Romualdas Beniušis

www.pajurionaujienos.com