Atkirtis bambekliams dėl savanorystės Koncertų salėje: veikla – teisėta ir pagirtina

Praėjusią savaitę Tarybos posėdyje, diskutuojant apie Koncertų salės renginius, Tarybos opozicionieriai suabejojo, ar per renginius naujoje Palangos koncertų salėje nemokamu salės ir rūbinės pagalbininkų-savanorių triūsiu besinaudojanti miesto savivaldybė nepažeidžia darbo teisės įstatymų. „Jeigu atvyktų į tokius renginius Darbo inspekcija, diskutuosime“, – sakė to per posėdį paklaustas Kultūros skyriaus vedėjas Vygantas Rekašius. „Palangos tiltas“ pasidomėjo, kas yra išties teisus.

Savanoriavimui reikalinga sutartis
Per minėtą Tarybos posėdį buvo priimtas sprendimas, kad vaikų ir jaunimo muzikos festivalio „Laumės juosta“ dalyviai Palangos koncertų salėje tris dienas koncertus rengs nemokamai. Vadinasi, vėl, ko gero, bus pasitelkiami Palangos jaunimo savanoriai, norintys ir galintys palydėti žiūrovus į savo vietas ar pagelbėjantys rūbinėje. Kadangi Palangos miesto savivaldybė turi teisę per metus Koncertų salėje organizuoti 12 nemokamų renginių, vadinasi, tiek renginių galėsime matyti ir savanorius.
Palangos miesto savivaldybės Jaunimo reikalų tarybos narys Vidmantas Mitkus, savanoriaujantis jau šešerius metus įvairiuose renginiuose, teigia nelabai suprantantis Tarybos nario E. Simučio išsakytų būgštavimų, kad savanoriai dėl savo statuso per renginius gali vėliau tapti savivaldybės skausmu, jeigu „prikibtų“ Darbo inspekcija.
„Jau pats žodis „savanorystė“ kalba už save, tad nesuvokiu, kokių bėdų gali, kaip sako Tarybos narys, kilti su Darbo inspekcija. Įvairių – tiek komercinių, tiek nemokamų – renginių metu savanoriauja aktyvus jaunimas, kuris visada pasiruošęs padėti miestui. Tai formalios ir neformalios jaunimo grupės, įvairių organizacijų nariai. Kitaip tariant – aktyvus jaunimas, kuriam ne tas pats, kas vyksta mieste“, – sakė V. Mitkus.
Jis atskleidė, kad norint savanoriauti vis dėlto yra reikalingos tam tikros sutartys: „Jei savanoriauja nepilnamečiai asmenys, reikalingi tėvų leidimai ir parašai, o savanorių kuratoriai įsipareigoja, kad būtų sudarytos palankios sąlygos savanorystės veiklai vykdyti – kad savanoris galėtų atsigerti, užkąsti, saugiai grįžti namo ir pan. Priklausomai, koks yra renginys. Palangoje šios sąlygos yra pildomos su kaupu, turime puikias sąlygas“.
Anot V. Mitkaus, už savanoriavimą nėra mokami pinigai: „Tai laisvas žmogaus apsisprendimas, tad Darbo inspekcija, atvykusi į renginį Palangos koncertų salėje, iš savanorių galėtų paprašyti nebent savanoriavimo sutarties“.

Savanorystė – puiki patirtis
Savanorių veikla, kalbant apie renginius Koncertų salėje, anot jo, yra labai įvairi. „Turime keturias savanorių grupes, kurios turi savo koordinatorius. Savanoriai renginių metu palydi salės svečius iki rūbinės, pasitinka pačioje salėje, nurodo, kur ieškoti bilietuose nurodytos vietos ir pan. Tai reikalinga, kad nebūtų pasimetimo ir bereikalingo blaškymosi“, – patirtimi dalijosi V. Mitkus.
Pats Vidmantas tikina, kad savanoriavimas gyvenime praverčia daugelyje situacijų ir, be abejonės, yra naudingas kiekvienam, ypač jaunimui. „Pats esu savanoriavęs visokio tipo renginiuose ir drąsiai galiu teigti, kad savanoriaujant galima įgyti visai kitokios patirties, kurios neįgysi mokykloje. Tarkime, kaip suktis iš įvairių situacijų, kaip susidoroti su iššūkiais ir pan. Mokykloje gauname daug teorinių žinių, o savanoriavimo metu – praktinių. Savanoriaudamas išmokau labai daug“, – sakė pašnekovas.
Klausėme Vidmanto, ar lengva pritraukti jaunimą į savanorystės veiklas? „Tai tikrai nesunku. Tik Palangoje neturime didelės jaunimo rotacijos – dažniausiai aktyvūs žmonės keletą metų lieka tie patys, nebent retkarčiais atsiveda savo draugų. Kažkokiu būdu, panašiai kaip sniego gniūžtė, po truputį lipdomės“, – pasakojo jaunuolis.

Padeda ne tik Palangos savanoriai
Palangos miesto savivaldybės Jaunimo reikalų koordinatorė Laura Grendienė džiaugiasi, kad kurorto jaunimas turi galimybę įgyti patirties naujojoje Koncertų salėje vykstančių renginių metu.
„Jei turima omenyje tai, kad Klaipėdos muzikinio teatro organizuojami renginiai buvo komerciniai, norėčiau atkreipti dėmesį, kad koncertų metu padėjo ir organizatorių (Klaipėdos muzikinio teatro) savanoriai, – sakė ji. – Bendradarbiaujant su Klaipėdos muzikinio teatro savanoriais buvo siekiama užtikrinti, kad renginiai pavyktų, o lankytojai nepatirtų nesklandumų ir susidarytų teigiamą įspūdį tiek apie pačius renginius, tiek apie aktyvų, paslaugų, mandagų jaunimą“.
Palangos jaunimo savanoriai, anot L. Grendienės, padeda Palangos kultūros ir jaunimo centrui, kuris šiuo metu yra įpareigotas užtikrinti Palangos koncertų salės ir viso joje esančio turto priežiūrą, apsaugą bei tenkinti visuomenės kultūrinius poreikius.

Vasarą jaunimą prisikviesti sunkiau
„Manau, kad savanorystė puikiai reprezentuoja jauną žmogų, glaudina jo ir bendruomenės santykius, be to, tai – viena iš užimtumo formų ir galimybė pasisemti patirties“, – mano L. Grendienė.
Šiuo metu, kaip pasakojo jaunimo reikalų koordinatorė, siekiama kurorte skatinti savanorystę, ir ne tik Koncertų salėje. „Jaunimas noriai prisideda prie kultūrinių, sporto bei kitų renginių, todėl yra suformuotos kelios savanorių grupės, kurios turi koordinatorių. Šiuo metu galiu pasidžiaugti aktyviu jaunuolių noru dalyvauti savanoriškoje veikloje, tačiau vasarą, manau, iškils savų rūpesčių – daugelis jaunuolių atostogų metu dirba“, – kalbėjo koordinatorė.

Veikla teisėta
„Palangos tiltas“ domėjosi, ar yra galimybė, kad Valstybinė darbo inspekcija turėtų tokiose situacijoje prie ko „prikibti“.
Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius teisės klausimais Donatas Jakubėnas „Palangos tiltui“ teigė, kad daug kas priklauso nuo savanorio amžiaus ir savanoriavimo darbų. „Tačiau tarp savanoriškos veiklos organizatoriaus ir savanorio sudaromi teisiniai civiliniai santykiai. Darbas nėra laikomas nelegaliu, jei veikla atitinka savanoriškos veiklos principus ir organizuojama laikantis Savanoriškos veiklos įstatymo“, – sakė jis.
Palangos koncertų salės savanoriai, pasak D. Jakubėno, nevykdo jokios nelegalios veiklos ir viskas, jo nuomone, yra teisėta: „Jūsų minėti asmenys suteikia pagalbą salės svečiams. Sutartys taip pat pasirašytos, tad nematau nieko, kas būtų neteisėta. Jų tokia veikla nepažeidžia darbo teisės“.
Pagal minėtą Savanoriškos veiklos įstatymą, priimtą 2011 metais, savanoriais gali būti vyresni nei 14 metų asmenys, tačiau neturintiems 18 metų, būtinas tėvų sutikimas. Savanoriškos veikos organizatoriai gali nebent kompensuoti savanoriškos veiklos metu patirtas išlaidas, pavyzdžiui, kelionės, nakvynės, maitinimo, telefono ir kt. Savanoriška veikla gali būti pripažįstama ir kaip praktinis darbas.

Tėvų sutikimas būtinas
Advokatė Agata Aganauskienė, nagrinėjanti darbo teisės ginčus, „Palangos tiltui“ teigė, kad nepilnamečių asmenų veikla galima tik tada, jei yra tėvų ar globėjų sutikimas. „Svarbu įsitikinti, kad jie negauna už savo darbą atlygio, kad tai tikrai atitinka savanorystės veiklos reikalavimus. Tačiau kiekviena veikla taip pat turi savo specifiką. Jei nepilnametis, tarkim, 15 ar 16 metų asmuo savanoriavimo metu atlieka sunkius, ne pagal jo galimybes fizinius darbus, į tai taip pat turėtų būti atsižvelgiama. Prieš kiekvieną veiklą turi būti informuotas tiek savanoris, tiek jo tėvai ar globėjai“, – sakė ji.
Neretais atvejais, pasak advokatės, reikalinga ir Vaiko teisių apsaugos specialistų konsultacija.
Palangos miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Emilija Lapėnienė tvirtina, kad savanoriavimas – sveikintina ir reikalinga veikla. „Kiekviena patirtis jaunuoliui ar vaikui suteikia ką nors naujo. Tačiau savanoriavimo veikla turi atitikti vaiko ar paauglio amžių, nes pagal tai formuojama pati veikla, jos valandų kiekis per dieną. Taip pat būtini nepilnamečių tėvų sutikimai ir paties savanorio sutikimas, kad jis niekieno neverčiamas užsiima konkrečia veikla. Palangos koncertų salės savanoriai atitinka visas reikiamas sąlygas, tad nėra ko baimintis, vaiko teisės nepažeidžiamos“, – sakė vedėja.