Baltijos jūra slepia istorinius lobius

Rasa GEDVILAITĖ, 2017-07-17
Peržiūrėta
124
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Ekspedicijai vadovavęs profesorius Vladas Žulkus pasakojo, jog vykta į Suomijos įlanką įsitikinti, jog ten išties yra nuskendęs prezidento A. Smetonos laivas bei trys garlaiviai.
Ekspedicijai vadovavęs profesorius Vladas Žulkus pasakojo, jog vykta į Suomijos įlanką įsitikinti, jog ten išties yra nuskendęs prezidento A. Smetonos laivas bei trys garlaiviai.

Praėjusią savaitę pasitikti ekspedicijos dalyviai, vykę į Suomijos įlanką įsitikinti, kad ten nuskendęs guli istorinis prezidento Antano Smetonos karo laivas. Be jo atrasti dar trys laivai „Kretinga“, „Panevėžys“ ir „Utena“. Misiją įvykdyti pavyko ir jie parvežė šventę į Lietuvą. Su ekspedicijai vadovavusiu profesoriumi Vladu Žulkumi kalbėjomės ir apie istoriškai vertingus radinius, ir apskritai apie Baltijos jūros slepiamus turtus. Kaip paaiškėjo, Baltijos jūra yra labai įdomi, ji daug ką slepia.

Jūra nerimo
Klaipėdos universiteto profesorius paminėjo, jog šio istorinio laivo radimas – tarsi dovana Lietuvos karinėms jūrų pajėgoms, kurių 25-osios atkūrimo metinės minimos liepos 4 d. Be to, kitąmet švenčiamas ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis, tad tai simboliška dovana visiems lietuviams.
Kaip pasakojo profesorius, identifikuoti šį laivą bandyta jau prieš kelerius metus. „Tuomet mums padėjo karo laivas „Jotvingis“ ir patys bandėm kažkiek paieškot, tačiau nelabai mums tąkart pavyko. Laivas nelabai tam buvo pritaikytas. Vėliau kolega iš Estijos pranešė, jog, panašu, kad atrado mums rūpimą laivą ir galiausiai paaiškėjo, jog tai tiesa. Na, o ši ekspedicija jau buvo sumanyta pernai, bet nėra taip paprasta vykdyti tokią ekspediciją, priklauso ir nuo oro, ir nuo leidimų, reikia ir partnerių turėti“, – pasakojo V. Žulkus.
Šiemet jau išvykus ekspedicijos dalyviams taip pat nebuvo viskas rožėm klota – iškart nebuvo galimybės vykdyti savo užsibrėžtos misijos, neleido orai, pakilusios bangos jaukė planus. Galiausiai liepos 2-osios naktį jūra nurimo, kaip teigė mokslininkas, kapitonas išbūrė orą ir ekspeditoriai galėjo imtis darbo, nors laikas buvo ribotas.
„Vėliau vėl sukilo banga ir tęsti tyrinėjimus tegalėjom liepos 4-ąją“, – šypsojosi profesorius, kartu su grupe po visų tyrinėjimų grįžęs praėjusią savaitę.
Laivas rastas maždaug 85 m gylyje, netoli Estijos krantų. Rasto laivo priekis yra stipriai nulūžęs, iš to galima prielaida, jog laivas 1945 m. buvo torpeduotas ir nuskendo.

Įsitikinti 100 procentų
Kaip pasakojo profesorius, Baltijos jūra nėra aiškiai matoma, maksimaliai gali matyti 10 metrų, bet ir tai retais atvejais, įprastai geriausiu atveju matosi 5 metrus. „Skaidresnė Baltijos jūra yra vakarinėje dalyje, o mūsų pakrantės yra smėlingos, tad labai neskaidrus vanduo, tad naudojame prietaisus. Mes, vykdami į ekspediciją, žinojome, kad laivas gali gulėti būtent toje vietoje, bet mes vykome tam, kad įrodytume 90 ar visu 100 procentų, kad mums rūpimas karo laivas išties ten yra. Laimei, estai, kurie mums pagelbėjo, turėjo modernius prietaisus, padėjusius žvalgyti radinius, gulinčius jūros dugne“, – pasakojo profesorius V. Žulkus.
Įsitikinus, jog atrastas laivas „Prezidentas Smetona“, kurio pavadinimas keliskart keitėsi (galutinis jo pavadinimas buvo „Korall“), sutarta, jog estai įtrauks radinį į saugomo paveldo sąrašus. „Toje įlankoje yra nuskendusių daug laivų, jų visų saugoti, be abejo, nėra prasmės, tuo labiau, kad jie nėra tokie seni. O tokie, turintys istorinę reikšmę, be abejo, atkreipia dėmesį“, – konstatavo profesorius.
Paklausus, kokios būklės, jų akimis, buvę atrasti laivai – tiek prezidento karo laivas, tiek ir kiti trys garlaiviai – profesorius pasakojo, jog analizuojant sonarines nuotraukas, aišku, jog palyginti neblogai išlikę trys laivai, išskyrus „Uteną“, kuri, ko gero, patyrė stiprų sprogimą. „Prezidento laivas, palyginti, yra gerai išsilaikęs, išskyrus laivo priekį, kuris yra sulūžęs“, – teigė V. Žulkus.

Jūroje – gyvenviečių pėdsakai
Pasiteiravus, ar Baltijos jūra yra įdomi archeologiniu požiūriu, profesorius patikino, jog mūsų jūra išties unikali. „Baltijos jūra yra ganėtinai gėla ir šalta, mažai deguonies, todėl labai gerai išlieka mediena. Tarkim, kai kuriose šiltose jūrose nuskendę laivai, menantys gilią istoriją, neišsilaiko. Keliose vietose esame aptikę ir reliktinius miškus, kurie kažkada augo, kai jūra buvo nuslūgusi iki 50 metrų beveik. Siekiame atsekti žmonių gyvenviečių pėdsakų, Šventojoje esame jau aptikę žvejų darytasužtvaras“, – atskleidė profesorius, patikinęs, kad esant vienam pėdsakui, neabejotinai jų bus ir daugiau.
Pašnekovas papasakojo, jog anksčiau ir mūsų krantai visiškai kitaip atrodė, neatpažįstamai. Tikėtina, jog ateityje krantai vėlgi atrodys kitaip. Prisiminus, jog buvo kilęs skandalas dėl plaunamo paplūdimio ir vos nenuneštų tualetų, profesorius teigė, jog tai yra globaliniai dalykai, kurie vis pasikartoja. „Vandens lygis šiek tiek kyla, dėl klimato kaitos štormai būna retesni, bet aršesni. Ir tai yra neišvengiama. Pildymas smėliu gali padėti, bet tai laikina apsaugos priemonė“, – svarstė V. Žulkus, pajuokavęs, jog klimato atšilimas įprastai nebūna ilgas – vos 500-600 metų.

Pirmasis karo laivas
Kai 1923 m. Lietuva prisijungė Klaipėdą, buvo įsteigta pakrančių apsauga, kuri priklausė Vidaus reikalų ministerijai. Pakrančių apsauga naudojosi tik nedideliais laivais „Savanoriu“, „Lietuvaite“ ir „Šauliu“. 1923 m. buvo įsteigta ir Lietuvos jūrininkų sąjunga, kuri aktyviai skatino vyriausybę ir verslininkus steigti laivyną bei įkurti jūrininkų mokyklą, rengiančią Lietuvos jūrininkus.
1935 m. rugpjūčio 1 d. kariuomenės vado generolo Stasio Raštikio įsakymu buvo įsteigtas Lietuvos karinis laivynas. Ši data yra oficiali Lietuvos Karinių jūrų pajėgų įkūrimo data. Pirmasis karo laivas buvo „Prezidentas Smetona“, kurį 1927 m. Lietuvos Vyriausybė nupirko iš Vokietijos. Karo laivo vadu buvo paskirtas jūrų kpt. Antanas Kaškelis, artilerijos karininku – ltn. Povilas Labanauskas, inžinieriumi-mechaniku – Antanas Darginavičius, o navigacijos karininku – Vytautas Kuisinas.
Vokiečiai šį laivą jau planavo nurašyti į metalo laužą, tad pirkinys iš pradžių atrodė apgailėtinai ir jau tuomet netruko tapti spaudos pašaipų objektu.
Reikėjo nuvalyti nuo laivo dervą, išvalyti ir suremontuoti visus jo mechanizmus. 1927 metų spalio 28 dieną valstybinė komisija pripažino, kad „Prezidentas Smetona“ tinkamas naudoti ir perdavė sienų apsaugos tarnybai.

Nesėkminga pirmoji kelionė
Pirmoji laivo kelionė buvo itin nesėkminga. Išplaukęs į jūrą jis vos pasiekė dabartinio Gdansko uostą. „Prezidentas Smetona“ tuomet patyrė, kas yra itin audringa jūra. Kapitonas ilgai nesiryžo į uostą plaukti pro siaurus jūros vartus. Kelias dienas ant bangų siūbavusi įgula krosnyje supleškino visas anglių atsargas ir visa, kas tik dega. Vėjo nuvargintą laivą grįžusį į Klaipėdą teko ilgai remontuoti, o kapitonas A.Daugirdas atsisveikino su tarnyba. Kapitono pareigas perėmė Antanas Kaškelis.
Laivo įgula ne kartą sutrukdė į Lietuvą įplukdyti kontrabandinius krovinius, tačiau buvo akivaizdu, kad ne tokioms misijoms šis laivas skirtas. Variklių gaudesys buvo girdimas iš toli, tad kontrabandininkai turėdavo laiko pasprukti, iš toli buvo matomi ir iš šio laivo aukšto kamino juoduojantys anglių dūmai.
Laivo išlaikymas buvo tikra prabanga, skaičiuojama, kad per trejus metus eksploatacija, įgulos išlaikymas ir remontas mokesčių mokėtojams atsiėjo daugiau nei milijoną litų, o tuomet tai buvo aukso vertės pinigai.

Kurį laiką glaudėsi Šventojoje
1932 metais, atitarnavęs jūroje 900 valandų, „Prezidentas Smetona“ buvo perkeltas į rezervą. Nuspręsta laivą perduoti Krašto apsaugos ministerijai. Taip 1933 metų sausį „Prezidentas Smetona“ tapo pirmuoju ir vieninteliu tarpukario Lietuvos karo laivu.
Tiesa, laivo paruošimas ir ginkluotės montavimas užtruko dar porą metų. 1935 metų rugpjūčio 1 dieną kariuomenės vado įsakymu buvo įsteigtas Lietuvos karinis laivynas. Tikruoju karo laivo gimtadieniu galima laikyti 1935 metų spalio 26 dieną, kai plazdant Lietuvos karinio laivyno vėliavai „Prezidentas Smetona“ išplaukė į jūrą pirmajam bandomajam reisui su Lietuvos karinio laivyno vėliava.
1939 metais Klaipėdą okupavo naciai. „Prezidentas Smetona“ kurį laiką glaudėsi Šventosios uoste, kurį specialiai teko pagilinti, kad šis įplauktų, vėliau kaimynai laivą sutiko priglausti Liepojoje. Netrukus Lietuva sulaukė naujų okupantų – sovietų.
Po 1940 m. Lietuvos okupacijos SSRS karinė vadovybė pareikalavo, kad karo laivas „Prezidentas Smetona“ su visa įgula taptų jai pavaldus, pakeistų pavadinimą ir iškeltų raudoną vėliavą. 1940 m. birželio 19 d. laivas pakeitė pavadinimą, raidės „Smetona” buvo nukaltos ir laivas tapo „Prezidentu”.
Sovietmečiu 1940 m liepa karo laivas „Prezidentas Smetona“ pervardintas „Pirmūnu“, vėliau buvo pervadintas „Korall“ vardu ir atiduotas tarybiniam Baltijos laivynui. Antrojo Pasaulinio karo metu laivas dalyvavo kovose su vokiečiais, kol 1945 m. sausio 11 d. užplaukęs ant minos nuskendo Suomių įlankoje.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Spalio 2 d. Palangos kultūros ir jaunimo centras kviečia apsilankyti kultūros forume „Kultūros jūra: panirti.išnirti.atsinaujinti“, kuris vyks Palangos kurhauzo salėje. Šis nemokamas renginys skirtas bendruomenės nariams, kultūros ir meno srities specialistams. Idėja surengti šį forumą vystėsi apie metus, dėl pasaulinės epidemijos iš pavasario renginys...


Kaunietį menininką paviliojo jūra

Rasa GEDVILAITĖ, 2018 02 08 | Rubrika: Kultūra

Jau keletą metų Palangoje gyvena ir kuria iš Kauno kilęs menininkas SolomonasTeitelbaumas. Jis, kalbėdamas su „Palangos tiltu“, prisipažino, jog jūra jį itin gerai veikia, tad kasdien prie jos nueina ir pasisemia menininkams taip reikalingo įkvėpimo. Po to nekilo abejonių, kad jūra tikrai menininkams yra savotiška mūza, o S. Teitelbaumastai tik patvirtino: tikrai...


Baltijos jūra slepia istorinius lobius

Rasa GEDVILAITĖ, 2017 07 17 | Rubrika: Miestas

Praėjusią savaitę pasitikti ekspedicijos dalyviai, vykę į Suomijos įlanką įsitikinti, kad ten nuskendęs guli istorinis prezidento Antano Smetonos karo laivas. Be jo atrasti dar trys laivai „Kretinga“, „Panevėžys“ ir „Utena“. Misiją įvykdyti pavyko ir jie parvežė šventę į Lietuvą. Su ekspedicijai vadovavusiu profesoriumi Vladu Žulkumi kalbėjomės ir...


Kovo 30 – balandžio 5 dienomis Palanga pasidabins miesto vėliavomis ir visus vietos gyventojus bei svečius pakvies dalyvauti jau tradiciniu tapusio renginių ciklo „Palangos dienos“ renginiuose. O jų, kaip žada organizatoriai, šiemet bus daug ir įdomių.


Artėjant Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo šimtmečiui, skulptorius, didingo monumento „Pasaulio lietuvių vienybės karūna“ statybos idėjos autorius Gediminas Radzevičius dažniau užsuka ir į pajūrį – ne tik pristatyti per milijoną kainuojantį projektą, bet ir pasisemti jėgų iš galia almančios Baltijos. O Palanga jam yra tapusi netgi įkvėpimo šaltiniu....


Tarp nemokamų pramogų Palangoje – ne tik jūra

"Palangos tilto" informacija, 2015 07 28 | Rubrika: Miestas

Ką galima nuveikti Palangoje, jei piniginė nėra itin stora? Veikiausiai kiekvienas pasakytų, kad populiariausia nemokama pramoga pajūrio poilsiautojams yra jūra – juk pirmiausia dėl jos svečiai iš visos Lietuvos, o taip pat ir iš užsienio, važiuoja į Palangą. Tačiau didžiausiame šalies kurorte apstu ir daugiau pasiūlymų, kaip puikiai praleisti laiką su mažyliais ar...


Rugsėjo 19 ir 20 dienomis palangiškiai ir miesto svečiai kviečiami švęsti Europos paveldo dienas renginiuose „Istoriniai pasivaikščiojimai: XX a. pradžios Palanga“, ir pakeliauti po savo miestą istoriko, atradėjo ar smalsaus vaiko žingsniu. Kultūros erdvėje „I Love Palanga“ startuosiantys renginiai pakvies dar kartą pereiti...


Regis, nemažai daliai poilsiautojų jūra – iki kelių. „Baisu, kaip žmonės savęs nesaugo. Tiesiog kai kurie mano esą nemirtingi“, - baisisi Palangos gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas. Savaitgalį jūra pasiglemžė dvi gyvybes, gelbėtojai iš jūros ištraukė 14 skęstančiųjų.


Ką slepia atrakcionų verslas?

Aistas MENDEIKA, 2009 07 04 | Rubrika: Miestas

Šią vasarą šalia J.Basanavičiaus gatvės įsikūrę atrakcionai sukasi lyg viesulas. Ir ne tik linksmindami poilsiautojus. Patys jų šeimininkai vartosi slaptuose verslo verpetuose.


Palangos miesto savivaldybės tarybos Statybos ir miesto ūkio komitetas praėjusį antradienį nutarė pasižvalgyti po J.Basanavičiaus gatvę. Reido tikslas buvo realiai išsiaiškinti, ar prekeiviai, kurių jūra užtvindė pagrindinį miesto bulvarą, paiso nustatytos tvarkos, ar jų prekybinė įranga suderinta su Architektūros ir urbanistikos skyriaus specialistais. Minėtame patikrinime dalyvavo ...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius