D. Kepenis: „Peršalimo, širdies kraujagyslių ligos – nekultūringo gyvenimo išdava“

Agnė LEKAVIČIENĖ, 2011-09-29
Peržiūrėta
75
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

D. Kepenis: „Peršalimo, širdies kraujagyslių  ligos – nekultūringo gyvenimo išdava“

Ką darote vos pajutę pirmuosius peršalimo simptomus? Lažinuosi, jog daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų atsakytų: griebiuosi vaistų. Tačiau, ar kada susimastėte, jog neužkrečiamų ligų galima išvengti pradėjus sveiką gyvenseną: grūdinimusi, padidinus fizinį aktyvumą bei pakoregavus mitybos racioną. Lietuvos sveikuolių sąjungos pirmininkas palangiškis Dainius Kepenis įsitikinęs, 1 iš 2 žmonių suserga dėl savo aplaidumo.

 

Sveikata – mūsų turtas

Niekas nenuginčys, jog sveikata – brangiausias mūsų turtas. Tad kodėl, patį brangiausią savo turtą patikime farmacinėms įmonėms, kurios iš mūsų ligų uždirba net ne milijonus, o milijardus litų? „Lietuvą dabar valdo farmacininkų mafija. Visi jiems tarnaujame: žmonės, politikai, gydytojai. Kai tai suprasime, vaistai mums taps nebereikalingi. Pabandykite nueiti pas savo šeimos gydytoją ir paprašyti profilaktinio patikrinimo. Į jus pažiūrės, kaip į nenormalų. Kiekvienas žmogus turėtų reguliariai tikrintis ir stebėti savo organizmą, kad laiku pastebėtų jo pakitimus ir išvengtų sunkesnių ligų. Taip pat ir šeimos gydytojai turi sekti žmogaus sveikatą iki jam susergant. Visiškai nebūtina iškart pulti  prie vaistų, kuriuos išrašo medikai. Reikia rūpintis savo mityba, judėjimu bei dvasiniu gyvenimu“, - pabrėžė D. Kepenis.

Po nepriklausomybės atgavimo pasireiškusi farmacininkų įtaka neleido atskirti gydymo ir sveikos gyvensenos sektorių, įsitikinęs Sveikatos mokyklos Palangoje įkūrėjas. „Medicina turi gydyti tas ligas, kurias reikia ir būtų buvęs atskiras segmentas ligų, kurioms užtektų sveikos gyvensenos  kultūros. Prieš maždaug 12 metų priėmusi savo sveikatos programą, kuriai buvo išleisti milijardai litų, šiandien Lietuva turi pripažinti pralaimėjimą. Paūmėjo visos ligos. Žmones kamuojantis aukštas kraujospūdis – viena brangiausiai valstybei kainuojančių ligų. Užtenka žmonių švietimo ir šias gydymo išlaidas sumažintume perpus. Tai leistų sutaupyti dešimtis milijonų litų. Žmonėms tereikia mažinti maisto porcijas, vartoti mažiau druskos, daugiau fiziškai judėti. Tačiau apie tai nešnekama, nes ne visiems paranku, jog žmonės sveiktų“, - laikraščiui sakė D. Kepenis.

 

Skatinti sveiką gyvenseną

Anot pašnekovo, ekonomiškai stipriose bei pažengusiose pasaulio valstybėse situacija kitokia: „Japonijoje gydytojų atlyginimai priklauso nuo sveikų pacientų skaičiaus. Kuo daugiau gydytojas turi sergančiųjų, tuo jo alga mažesnė. Gydytojai nuolat bendrauja su savo pacientais, prižiūri, pataria jiems. Tuo tarpu mūsų valstybė, deklaruodama siekį gerinti žmonių sveikatą, viską atlieka atmestinai ir epizodiškai, todėl ir rezultato nėra. Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija, pranešdama apie artėjantį peršalimo ligų, gripo sezoną, pirmiausia, skatina skiepytis, o tik po to papasakoja, kaip galima išvengti šių ligų. Iš to kyla klausimas: kuom užsiima sveikatos tarybos atskiruose miestuose? Ką jie veikia? Ko siekia? Neužkrečiamų ligų: kvėpavimo, virškinimo, sąnarių, širdies kreivė kyla aukštyn, nors turėtų mažėti“.

Sveikuolių sąjungos pirmininkas pabrėžė, jog tik trečdalis žmonių serga dėl to, jog ligą paveldėjo genetiškai, dirbo kenksmingoje aplinkoje ir panašiai. Visi likusieji serga dėl netinkamos gyvensenos ir aplaidumo, kuris gali būti ir dėl nežinojimo. Geras pavyzdys užkrečia, tad žmonės, kurie gyvena pagal sveikos gyvensenos principus, turi turėti galimybę įgyvendinti švietėjišką sveikos gyvensenos programą. „Jeigu jau prieš dvidešimt metų būtumėm sukūrę tokią sveikatos programą, būtumėm išgarsinę visą Lietuvą. Tačiau pradėti galima ir dabar. Lietuvoje turime 16 sveikatos mokyklų, kuriuose žmonių mąstymas pasikeičia per savaitę. Tad imkime ir sukurkime sveikos gyvensenos programos modelį“, - sakė D. Kepenis.

 

Vaikai – mūsų ateitis

Tėvai – didžiausias vaiko autoritetas bei pavyzdys. Tai, kuo gyvename mes, gyvena ir mūsų vaikai, tad norėdami užauginti sveiką kartą, turime jam rodyti sveikos gyvensenos pavyzdį. „Dažnai lankausi mokyklose. 10-12 metų vaikams uždaviau klausimą: kam niekada nėra skaudėję galvos? Iš šimto salėje sėdinčių vaikų, rankas pakėlė vos 4-5. Uždaviau kitą klausimą: ar jūsų nekamuoja pilvo skausmai bei užkietėję viduriai? Vėl pakilo tos pačios rankytės. Vadinasi, vaikai netinkamai maitinasi ir juos lydintys galvos bei pilvo skausmai yra to išvada“, - patirtimi dalijosi D. Kepenis.

Prastėjanti vaikų sveikata: nutukimas, stuburo, širdies veiklos problemos šiandieninė Lietuvos kasdienybė. „Beveik nėra moksleivių, kurie nebūtų sirgę sloga, angina, gripu, kitomis peršalimo ligomis. Mokyklose moksleiviai turi būti mokomi sveikos gyvensenos: kaip rūpintis savo svoriu, atsikratyti įdingos laikysenos, kaip įveikti peršalimo ligas“, - teigė pašnekovas bei pridūrė, jog ir tėvai turi priešintis tokiai mokyklų politikai.

Dainius – aktyvus kovotojas prieš rūkymą ir alkoholį: „Žinia, kad ekonomikos komitetas siūlo seimui skubos tvarka atšaukti nuo 2012 metų sausio 1 dienos turintį įsigalioti visišką alkoholio reklamos draudimo įstatymą, mane neramina. Vaikai reklamose matys alų bei cigaretes, galvos, jog tai nieko blogo. Ar taip yra ruošiama nauja „pijokų“ karta?“

Kaip gyvensi jaunystėje, taip jausiesi ir senatvėje, įsitikinęs D. Kepenis. „Senatvė turi būti laimingiausias gyvenimo tarpsnis, kuomet visą dėmesį gali skirti tik maloniems dalykams. Matėte, kokia lietuvių senatvė? Iškamuoti ligų nuolat apgula gydytojų kabinetus. Dalį pensijos skiria medikamentams. Juos nuolat lydi bloga nuotaika, kuri neleidžia organizmui pasveikti. Taigi, sveikos gyvensenos pradžia turi būti dar vaikystėje“.

 

Sveika gyvensena. Nuo ko pradėti?

D. Kepenis įsitikinęs, jog pirmiausia žmogus turi suvokti, kad jis yra dvasinė būtybė. „Kol to nesuvoks, neturės gyvenimo harmonijos. Žmogus juk ne tik iš mėsos, kaulų ir sausgyslių, Vydūnas tai vadino dvasia ir siela. Pirmiausia – diagnostika. Antras etapas – konsultacija, po to seka – treniruotė (DKT). Tik po atliktos diagnostikos žmogus žino, nuo ko pradėti. Mano sveikatos mokyklą baigę žmonės žino, jog yra septynios taisyklės, kurių būtina laikytis: Norėk, patikėk, pasitikrink, pasimokyk, padirbėk, pasikeisk, padėk artimui“, - vardijo D. Kepenis.

„Dar turime vieną silpnybę – per daug lepiname savo liežuvį. Mitybos racione didesnę vietą skirkite kuo mažiau termiškai apdorotoms daržovėms. Palepinkite savo žarnyną ląsteliena – per dieną suvalgykite ne mažiau dviejų obuolių (su graužtukais, kadangi juose yra svarbiausios skaidulinės medžiagos). Ryte atlikite mankštą. Ryte prauskitės apsiliedami šalto vandens srove – nesirgsite sloga. Dabar pats laikas įsilieti į sveikuolių būrį, kadangi nuo sausio 1 dienos pagal Olimpinę chartiją, prasideda keturis metus truksianti olimpiada. Ji skirta visuomenei įsijungti į masinio, sveikatinančio sporto sąjūdį“, - kalbėjo sveikuolis.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, Lietuvoje kasmet yra užfiksuojama apie 300 naujų burnos vėžio atvejų, o daugiausiai – jau paskutinėje stadijoje, kai tikimybė išgyti – yra ypač maža. Todėl sveikatos priežiūros specialistai atkreipia dėmesį į tai, kodėl svarbu atpažinti ir neignoruoti pirmųjų simptomų.


Neramus, nekokybiškas ar per trumpas miegas gali tapti mažesnio darbingumo, apatijos, agresijos protrūkių ar net ligų priežastimi. Tačiau norint įveikti nemigo naktis, tikrai nebūtina griebtis migdomųjų vaistų.


Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistai gauna nemažai gyventojų klausimų dėl galimybės tiesiogiai konsultuotis pas gydytojus specialistus. VLK pranešime spaudai primena, kad daugeliu atvejų reikia kreiptis į šeimos gydytoją, tačiau kai kada apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu turi galimybę pas gydytoją specialistą patekti ir be...


Neįprastai šiltas šių metų ruduo, tačiau dažnas vis dėlto neįvertiname tikrųjų šiuo metų laiku tykančių sveikatos grėsmių, ypač peršalimo ligų. Gydytojai ragina nepamiršti, jog vis dėlto šiuo metu vėlyvas ruduo, kurio metu jau ima pulti bakterinės ir virusinės ligos. Ar esame tam pasiruošę? Kaip apsisaugoti nuo šaltojo metų laiko ligų?...


Palangiškių gripas nepuola, bet peršalimo ligos kimba

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2015 02 05 | Rubrika: Sveikata

Visuomenės sveikatos specialistų teigimu, gripo epidemijų „sezonas“ Lietuvoje prasideda gruodį ir tęsiasi beveik iki pavasario pradžios – kovo mėnesio. Gruodį bei sausį didelio sergamumo gripu bei ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) tiek visoje šalyje, tiek mūsų mieste nebuvo užfiksuota. Tačiau pastaruoju metu sergančiųjų skaičius auga. Ir...


Ūminė viršutinių kvėpavimo takų (arba respiracinė) infekcija (ŪVKTI) dar vadinama „peršalimo liga“ – tai ūminis viršutinių kvėpavimo takų uždegimas, galintis pažeisti tiek viršutinius kvėpavimo takus, tiek atskiras jo dalis: nosį, prienosinius ančius, ryklę, gerklas, kartais – trachėją ir bronchus. Peršalimu dažniausiai sergama...


Gripas dar nepuola, bet peršalimo ligos atakuoja

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2013 10 24 | Rubrika: Sveikata

Visuomenės sveikatos specialistų teigimu, gripo sezono pradžia laikomas spalio mėnuo. Tačiau kol kas didelio sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) nei Klaipėdos apskrityje, nei Palangoje neregistruojama, nors sergamumo rodikliai viršija pernykščius. Tačiau slogos, kosuliai, žodžiu, įprastos peršalimo ligos atakuoja tiek...


Įsisiūbavus vasariškiems karščiams, specialistai poilsiautojus perspėja saugotis saulės. Pernelyg aukšta aplinkos temperatūra yra žalinga žmonių sveikatai. O bandant atsivėsinti, neretai susergama peršalimo ligomis. Kaip teigia vietiniai gydytojai, palangiškiai yra pratę prie karščių pajūryje ir žino, kaip elgtis. Kur kas neatsargesni...


Vaikų fizinį aktyvumą turi skatinti ir tėvai

Agnė LEKAVIČIENĖ, 2011 10 20 | Rubrika: Sveikata

Viešoji įstaiga „Iniciatyvos fondas“ šiandien kvietė Lietuvos darželius, mokyklas ir gimnazijas prisidėti prie programos „Augsiu aktyvus 2011”. „Tai bus kolektyvinė mankšta, norime atkreipti dėmesį į fizinio aktyvumo būtinybę bei jo stoką jaunimo tarpe. Siekiame paskatinti jaunus žmones keisti nejudrų gyvenimo būdą į sveikesnį ir...


Ką darote vos pajutę pirmuosius peršalimo simptomus? Lažinuosi, jog daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų atsakytų: griebiuosi vaistų. Tačiau, ar kada susimastėte, jog neužkrečiamų ligų galima išvengti pradėjus sveiką gyvenseną: grūdinimusi, padidinus fizinį aktyvumą bei pakoregavus mitybos racioną. Lietuvos sveikuolių sąjungos pirmininkas palangiškis Dainius Kepenis...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius
spaudos-radio-remimo-fondas