Europarlamentarė L. Andrikienė: „Palangos meras – vienas perspektyviausių jaunosios kartos Lietuvos merų“

Laima Andrikienė, Europos Parlamento (EP) narė, išrinkta į parlamentą pagal Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sąrašą, sako, kad partijai reikia „naujų vėjų“, jog konservatoriai, nekeliantys savo kandidato artėjančiuose Europos Parlamento rinkimuose, siunčia žinią, kad neturi savo lyderių, o Palangos merą Šarūną Vaitkų vadina vienu perspektyviausių jaunosios kartos merų šalyje.
L. Andrikienė maloniai sutiko atsakyti į „Palangos tilto“ redaktoriaus klausimus.
– Ar jaučiate, kad rinkimai į Europos Parlamentą – ne už kalnų?
– Išties taip. Organizuojama daugiau įvairių renginių, susitikimų, „judesys“ yra, ir jis bus iki pat rinkimų, tik daugiau. Ne paslaptis, kad europarlamentarai siekia daugiau kontaktų ir su žurnalistais.
– Ar jūs dalyvausite EP rinkimuose?
– Jeigu iki jų neįvyks kokių nors man malonių netikėtumų, jeigu nesulauksiu jokio įdomesnio pasiūlymo, tuomet dalyvausiu.
– Kokius „malonius netikėtumus“ turite omenyje?
– Europarlamentarės darbas – ne vienintelis, kurį galėčiau dirbti ir Lietuvoje, ir Europoje. Yra ir kitokių variantų. Dar anksti apie juos konkrečiai kalbėti, bet norėčiau save išbandyti vykdomojoje valdžioje – pareigose, į kurias būčiau paskirta Lietuvos.
– TS-LKD skyriai, neabejoju, jau iškėlė ir jus kandidate Europos Parlamento rinkimuose?
– Taip, ir ne vienas. Sąraše aš būsiu, tik nežinau, kelinta, tą padarys partijos Taryba. Matysime.
– Kad norėtumėte grįžti darbuotis į Lietuvą, ko gero, signalą jūs pasiuntėte dar praėjusį balandį, kai TS-LKD pirmininko rinkimuose nusprendėte mesti iššūkį ilgamečiui partijos pirmininkui Andriui Kubiliui.
– Nesvarbu, kur aš bedirbčiau, Lietuva man buvo, yra ir bus mano atramos taškas. Visus klausimus, kur bebalsuočiau, „perleidžiu“ per Lietuvos filtrą…
Nusprendžiau kandidatuoti paraginta kai kurių partijos skyrių – dar kol Vytautas Landsbergis nebuvo nusprendęs varžytis dėl pirmininkavimo partijai. Išsiunčiau savo prašymą paskutinę registravimosi pirmininko rinkimams dieną, ir tik tai padariusi, apie V. Landsbergio apsisprendimą sužinojau atsidariusi vieną populiarų interneto portalą. Varžytis su V. Landsbergiu man neatrodė labai geras variantas – aš pasitraukiau…
– Beje, jūs, iškėlusi savo kandidatūrą, užsiminėte, kad TS-LKD reikia naujų vėjų. Kokia kryptimi partija turėtų vystytis?
– Partija – tik instrumentas. Atsinaujinimo, naujų vėjų reikia visai Lietuvai.
Lietuvai reikia ne lozungų apie vertybes ir krikščioniškas mūsų šaknis, o konkrečios politikos ir darbų ta linkme.
Reikia kitokio turinio kalbant apie žmogaus teises – atsigręžti į mūsų senjorus, užtikrinti jų teises į orią senatvę – ekonomines ir socialines teises.
Reikia didesnių pastangų kuriant moksliąją Lietuvą. Turiu omenyje ir dėstytojų mobilumą, ir studijų kokybę, ir technologijų įsisavinimą.
Reikia partijai siekti globalios Lietuvos, neužmirštant kiekvienam lietuviui svetur savo šaknų.
– Skamba kaip rinkimų programa. Kodėl TS-LKD nekelia savo kandidato artėjantiems prezidento rinkimams?
– Partija sako, kad turi kandidatą, kurį rems…
– … prezidentę Dalią Grybauskaitę. Ar savo kandidato nekėlimas nerodo, kad partija stokoja lyderių, galinčių stoti prie šalies vairo?
– Partijai prieš penkerius metus atrodė, kad ji yra geriausia kandidatė, taip partijos elitui atrodo ir dabar. Logiškai galvojant, aš pritariu jūsų išvadai.
– Ar socialdemokratai, svarstantys prezidento rinkimams kelias kandidatūras, neatrodo ta prasme demokratiškesni, turintys daugiau lyderių?
– Tikrai nedaryčiau tokios išvados. Man visa, ką jie daro, atrodo kaip „piaro“ kampanija. Iškeldami į pirmus puslapius ar ekraną vienus ar kitus veidus, jie siekia sustiprinti vienų pozicijas viešųjų ryšių erdvėje, o apie kitus priminti. Nenustebčiau, jeigu tie visi jų tariami kandidatai prezidento rinkimuose galop atsidurs jų partijos kandidatų į Europos Parlamentą sąraše.
– Europos Parlamente jau baigiate antrąją kadenciją. Kaip EP pasikeitė per daugiau kaip devynis metus?
– Be abejonės, dabar turiu gerokai daugiau patirties nei pradžioje. Dabar, kai kolega atsistoja ką nors pasakyti, žinau, ką jis pasakys. Žinau, ką reikia kalbėti, kur eiti ir ką daryti.
Kai reikėjo, pavyzdžiui, spręsti Lietuvos vežėjų klausimą (rugsėjį Rusijai sustiprinus lietuviškų krovinių patikras pasienyje – aut.), buvo įtampos, bet pavyko klausimą įtraukti į darbotvarkę, nors pirmininkų sueiga ir kai kurios EP grupės nenorėjo skubos tvarka klausimo spręsti.
Tiesą pasakius, kad tokie suvaržymai mūsų vežėjams kainavo 2 milijonus eurų, jiems neatrodė kaip itin dideli nuostoliai. Pastangos nebuvo bevaisės – rezoliucija sulaukė ir kitų euro parlamentarų paramos.
– Ar tai, kad būtent Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai metu buvo patvirtintas ES biudžetas 2014-2020 metams, yra ir Lietuvos nuopelnas?
– Žinoma. Pasakysiu atvirai: buvo labai daug skeptikų, kurie sakė, kad Lietuvai nepavyks suderinti visų pozicijų dėl naujojo Europos Sąjungos biudžeto, kad Lietuva turi mažai patyrimo, kad klausimą reikėtų perkelti Graikijai, kuri ES Tarybos pirmininkavimo estafetę perims iš Lietuvos.
Naujame finansiniame periode, tikiuosi, turėtų pradėti veikti lankstumo mechanizmas. Jeigu viename skyriuje lėšų trūksta, o kitame jų yra per daug, tai jas galima perkelti. Iki šiol tai nebuvo galima.
Geras ženklas yra tai, kad, mums pirmininkaujant ES Tarybai, valstybės narės susitvarkė su skolomis.
– Kam Lietuva turi būti dėkinga, kad naujajam ES biudžeto periodui, 2014-2020 metams, gavo 10 procentų daugiau pinigų?
– Tai nėra vieno žmogaus pastangų rezultatas. Tai – bendras rezultatas.
Esu laiminga, kad mums pavyko susitarti, nes daugelis programų – tęstinės, neskyrus joms finansavimo, jos nutrūktų.
– Ar nėra pavojaus, kad po gegužės pabaigoje įvyksiančių Europos Parlamento rinkimų jame dominuos euro skeptikai?
– Taip, būtent tokios prognozės vyrauja. Ypač laukiama nemažo būrio euro skeptikų iš Jungtinės Karalystės, taip pat kai kurių kitų šalių.
Be abejonės, tradicinės socialistų ir krikščionių demokratų partijos rizikuoja, kad būtent jos pirmiausia praras dalį savo elektorato ir atstovų Europos Parlamente. Juk būtent šios dvi partijos yra pasidalijusios valdžią visame kontinente. Esminis klausimas: ar jie sudarys vyraujančią Europos Parlamento frakciją. Vadinasi, nuo to priklauso, kas bus naujasis Europos Parlamento pirmininkas, kas bus naujasis Europos Komisijos vadovas.
– Ar dažnai lankotės Palangoje. Kokia ji jums atrodo pastaraisiais metais?
– Palangoje apsilankau labai dažnai. Ko gero, ir žiemą aplankysiu Palangą. Jau vien dėl to, kad Baltijos jūra – mano mėgstamiausia.
Palanga išties eina pirmyn labai sparčiai, nors galbūt dar ne taip sparčiai kaip mano gimtieji Druskininkai.
Neperdėdama sakau, kad Palangos meras Šarūnas Vaitkus man atrodo kaip vienas iš perspektyviausių jaunosios kartos Lietuvos merų. Pažįstu jį asmeniškai. Jis – labai sąžiningas, žodžio besilaikantis žmogus.