Gamtoje būkite atidūs: kaip apsisaugoti nuo erkių ir jų sukeliamų ligų?

Erkinis encefalitas – paralyžių ir mirtį galinti sukelti virusinė liga, kuri pažeidžia galvos ir nugaros smegenis. Šia liga galima užsikrėsti vartojant termiškai neapdorotą pieną ir jo produktus arba įsisiurbus erkei, kurios šylant orams persikelia vis arčiau žmonių – į parkus, namų kiemus ar sodybas. Anot „Camelia“ vaistininkės Lauros Masiulienės, vaistų nuo šios pavojingos ligos nėra, todėl išvengti jos keliamų sunkių pasekmių galima tik dviem būdais – žinant, kaip elgtis įsisiurbus erkei ir skiepijantis. 

„Jeigu įsisiurbė erkė, pirmiausia ją reikėtų kuo skubiau ištraukti – tai gali padėti apsisaugoti nuo viruso patekimo į organizmą. Labai svarbu traukimą atlikti tinkamai – plonu pincetu suimkite kuo arčiau savo odos ir erkės nesukiodami staigiu judesiu traukite ją į viršų. Atlikę šią procedūrą, dezinfekuokite traukimo vietą. Vėliau vieną mėnesį atidžiai stebėkite savo savijautą, nes per šį laikotarpį pasireiškia erkinio encefalito simptomai“, – teigia L. Masiulienė. 

Vaistininkė priduria, kad norintys įsitikinti, ar pavyko išvengti užsikrėtimo, gali per 1-3 dienas nuo erkės įsiurbimo atlikti kraujo tyrimą. 

Daliai susirgusių – ilgalaikiai liekamieji reiškiniai

Susirgus šia pavojinga liga pirmiausia atsiranda galvos ir raumenų skausmas bei nežymiai pakilusi kūno temperatūra. Kai šie simptomai praeina, dalis žmonių pasijaučia geriau dėl ligai būdingo „klaidingo pagerėjimo periodo“, tačiau vėliau prasideda antroji jos fazė. Tada pradeda svaigti galva, mėtyti į šonus, pasireiškia mieguistumas, suprastėjusi atmintis ir koncentracija ar net paralyžius. 

„Tiems, kurie patiria antrą erkinio encefalito fazę, pasveikus tenka visam gyvenimui susitaikyti su suprastėjusia gyvenimo kokybe dėl pasireiškusių liekamųjų reiškinių. Jie skirstomi į du lygius – vidutinio sunkumo, kai vargina miego, dėmesio ir elgesio sutrikimai, emocinis jautrumas bei dažnas galvos skausmas ir svaigimas. Tokiu atveju pasireiškia dalinis ar pilnas paralyžius, raumenų atrofijos, traukuliai, psichikos, judėjimo, pusiausvyros ir gebėjimo orientuotis sutrikimai“, – įspėja L. Masiulienė.

Efektyviausia priemonė – vakcina

Vaistininkė akcentuoja, kad efektyviausią apsaugą nuo erkinio encefalito suteikia vienintelė priemonė – vakcina, kuri yra saugi, patikima ir kelis dešimtmečius naudojama visoje Europoje. Skiepytis nuo erkinio encefalito geriausia žiemą ar ankstyvą pavasarį, kol dar neprasidėjęs ypatingai didelis erkių aktyvumas, tačiau tai daryti ne vėlu ir vėliau, nes erkių aktyvumo pikas stebimas iki spalio mėnesio. O jei žiema šiltesnė, erkės neužmiega ir ištisus metus. 

„Lietuvoje, o taip pat ir „Camelia“ skiepų kabinetuose, taikomos dvi skiepijimo schemos – įprastoji ir pagreitinta. Pasirinkus įprastą, antroji vakcinos dozė suleidžiama praėjus 1–3 mėn. nuo to laiko, kai buvo suleista pirmoji dozė, o trečia praėjus 5–12 mėn. po antrosios injekcijos. Pasirinkus pagreitintą schemą, antroji vakcinos dozė suleidžiama praėjus dviem savaitėms po pirmosios, o dar po dviejų savaičių susiformuoja imunitetas, apsaugantis nuo erkinio encefalito. Nepriklausomai nuo to, kuri schema pasirenkama, imuninė apsauga trunka 3 metus, o praėjus šiam laikotarpiui reikalinga revakcinacija“, – teigia L. Masiulienė. 

Vaistininkė priduria, kad erkinio encefalito vakciną galima saugiai derinti su kitomis, tačiau svarbiausia tarp jų išlaikyti 14 dienų tarpą. Tiesa, šiai taisyklei galioja kelios išimtys, pavyzdžiui, kai įkanda sergantis gyvūnas ir žmogui gresia didelė tikimybė užsikrėsti pasiutlige. 

Nepamirškite ir apie Laimo ligą

Dar viena liga, kurią gali sukelti įsisiurbusi erkė – Laimo liga. Laimo ligos simptomai gali pasireikšti iki 3 savaičių nuo erkės įsisiurbimo. Ši liga dažniausiai prasideda odos uždegimu, kuris pasireiškia žiedo pavidalo paraudimu (eritema) ryškiais kraštais. Taip pat paprastai kamuoja karščiavimas. Negydoma infekcija gali plisti į sąnarius, širdį ir nervų sistemą. 

Skiepų nuo Laimo ligos nėra, tačiau gydymui skiriami antibiotikai, nes tai bakterinė infekcija. Gydymą po išsamių tyrimų skiria gydytojas. 

Papildoma apsauga

L. Masiulienė teigia, kad norint apsisaugoti nuo erkės įsiurbimo laiką leidžiant gamtoje, parke ar namų kieme, papildomai reikėtų laikytis individualių apsaugos priemonių.

„Dėvėkite šviesius, prie kūno priglundančius darbužius ir pasistenkite jais pridengti kuo didesnius plotus: kelnes sukiškite į batus ar kojines, o viršutinius rūbus į kelnes. Dėvėkite galvos apdangalus ir užsisekite apykaklę. Patariama vengti sėdėjimo ar gulėjimo ant žolės ar vaikščiojimo tarp aukštesnių žolių, o grįžus namo kruopščiai apžiūrėti kūną ir persivilkti drabužius. Reikėtų apžiūrėti ir iš lauko grįžusius gyvūnus, nes jie gali erkes parnešti į namus“ – pataria „Camelia“ vaistininkė.

L. Masiulienė sako, kad drabužiais neuždengtas kūno vietas galima apsaugoti naudojant specialias, erkes ir kitus vabzdžius atbaidančias priemones – cheminės ar natūralios sudėties repelentus. Jų pasirinkimas itin platus – nuo prie vaikiškų vežimėlių segamų segtukų ar apyrankių iki klijuojamų pleistrų ir purškiklių.

Įsisiurbus erkei nebūtina kreiptis į gydytoją, tačiau savo sveikatą atidžiai reikia stebėti bent mėnesį. Jei erkės įsisiurbimo vietoje atsirado odos paraudimas, karščiavimas, galvos, raumenų ir kt. skausmai, būtina kuo skubiau kreiptis į šeimos gydytoją.

Daugiau informacijos:
„Camelia“ komunikacijos projektų vadovė Žiedūnė Juškytė
Tel. nr. +370 615 87 829 
El. p. [email protected]