Gidė – miškininkė G. Banienė: „Tai, ką sukuria gamta, yra nepakartojama“

Rugsėjo 27-ąją minima Pasaulinė turizmo diena. Tai proga parodyti, kad miškininkai – ne tik rūpinasi miškais, bet ir kviečia žmones juos atrasti. Viena jų – Gražina Banienė, Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio miško auginimo specialistė ir profesionali gidė. Ji jau daugiau nei penkiolika metų gidauja Lietuvoje ir Lenkijoje, pasakodama apie krašto istoriją, kultūrą ir gamtą.
G. Banienė kilusi iš Seinų krašto Lenkijoje, baigusi Punsko Kovo 11-osios licėjų. Dvi kalbas – lietuvių ir lenkų – ji moka nuo vaikystės. „Lietuvos pajūryje trūksta gidų, kalbančių lenkiškai, todėl Lenkijos turizmo atstovai paskatino mane tapti gide. Ši profesija unikali – čia susijungia ir istorija, ir komunikacija. Jau daugiau nei penkiolika metų atrandu vis naujų įdomybių, kurias galiu perduoti žmonėms“, – pasakoja ji.
„Dažnai cituoju viename dokumente aprašytą miškininkystės apibrėžimą – kad tai yra menas ir mokslas. Man asmeniškai tai – žmogaus ryšys su mišku, prisitaikymas prie gamtos, bet kartu ir gebėjimas suderinti žmonių poreikius. Tai nuolatiniai iššūkiai, mokymasis ir augimas. Darbas nėra lengvas, bet labai prasmingas“, – apie miškininkystę kalba VMU specialistė.
Miškininkės patirtis padeda ir gidaujant. „Miškai užima daugiau nei trečdalį Lietuvos ploto, tačiau visuomenė apie miškininkų veiklą žino labai mažai. Džiaugiuosi, kad galiu praplėsti žmonių požiūrį į mišką, jo reikšmę, išklausyti ir atsakyti į rūpimus klausimus. Man patinka pasakoti, ką darome, kaip žiūrime į mišką, kokia jo reikšmė. Žinoma, galiu rodyti rūmus, bažnyčias, paveikslus, bet visada pabrėžiu: tai, ką sukūrė žmogus, galima pakartoti, o tai, ką sukūrė gamta yra nepakartojama.“
Paklausta, kas labiausiai džiugina vedant ekskursijas, G. Banienė šypteli: „Mane labiausiai džiugina, kad galiu nustebinti ir sudominti turistus savo krašto istorija, kultūra, žmonėmis. Dirbu su tarptautinėmis turizmo agentūromis, Kretingoje, pajūrio miestuose ar Kuršių nerijoje vedu ekskursijas turistams, kurie yra matę didžiausius pasaulio stebuklus – gražiausius kalnus, senamiesčius, pilis. Didžiausias komplimentas būna, kai pasako, kad būtina ir verta aplankyti mano rodomas vietas. Manau, kad meilė savo krašto istorijai, pagarba praeičiai suteikia pasitikėjimo ir tai jaučia bei vertina turistai. Mes, lietuviai, tikrai turime kuo didžiuotis. Dar man labai patinka lydėti grupes į Lenkiją – tais keliais, kurie susiję su Lietuvos istorija ir suteikia galimybę praplėsti akiratį, dar geriau pažinti savo istoriją ir suprasti, kuo mes esame.“
Per tiek metų susikaupė daug įsimintinų istorijų. „Klaipėdos kruizinių laivų terminale viena turistė, pamačiusi Smiltynės mišką, paklausė, ar čia – Švedija. O šią vasarą Kretingoje ir Palangoje gidavau Harvardo universiteto profesoriui – jis pasidžiaugė, kad mano pasakojimo malonu ir įdomu klausytis. Esu girdėjusi net pasiūlymų vesti tinklalaidę apie miškus ir miškininkystę“, – dalijasi pašnekovė.
Tačiau labiausiai G. Banienę palietė ekskursija neįgaliųjų grupei. „Jų smalsios akys, gebėjimas džiaugtis akimirka čia ir dabar – tai buvo labai prasminga patirtis.“
VMU specialistė stengiasi, kad jos vedamos kelionės nebūtų sausa informacija. „Stengiuosi paprastai ir aiškiai pateikti informaciją, kurią pati norėčiau išgirsti arba sužinoti lankytinoje vietoje. Turistams svarbu ne tik faktai, bet ir jausmai, kalba, patarimai, pagalba ekskursijos metu. Malonu, kai žmonės grįžta, atsiveda artimuosius arba net pasirenka čia praleisti medaus mėnesį.“
Jeigu reikėtų rekomenduoti vietą, kurią verta pamatyti miškuose, G. Banienė nedvejodama pasiūlytų ne vieną. „Kuršių nerija – ideali pažinti miškininkystės istorijai. Panevėžio medelynas leidžia pamatyti medžio kelią nuo sėklos iki medelio, o Dubravos arboretumas – tikras lobynas norintiems pamatyti įvairovę.“ Ji priduria, kad šias vietas reikia lankyti su miškininkais – jų pasakojimuose atsiveria istorijos, įdomybės ir detalės, kurių pats nepastebėtum.
Gidavimas miškininkei atnešė ir netikėtų galimybių – ji yra skaičiusi pranešimą Lietuvos ambasadoje Lenkijoje apie Kretingą ir jos lankytinas vietas. „Tai daugiau nei darbas – tai nuolatinė kelionė ir atradimai kartu su žmonėmis.“
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
Gidė – miškininkė G. Banienė: „Tai, ką sukuria gamta, yra nepakartojama“
2025 09 26 | Rubrika: Miestas
Rugsėjo 27-ąją minima Pasaulinė turizmo diena. Tai proga parodyti, kad miškininkai – ne tik rūpinasi miškais, bet ir kviečia žmones juos atrasti.
Baltijos jūra yra itin palanki vėjo energetikos projektų vystymui, tačiau labai svarbu, kad tai būtų daroma atsižvelgiant į gamtinės aplinkos poreikius ir taikant poveikio aplinkai mažinimo priemones.
Mieli palangiškiai ir šventojiškiai, jau visai netrukus į kiekvienus namus pasibels viena iš gražiausių pavasario švenčių – šv. Velykos. Tebūna jos džiugios ir giedros, kupinos pavasariškos šilumos ir pakilios atgimimo nuotaikos. Tegul atbundanti gamta pažadina mūsų širdyse naujas viltis, o šv. Velykų varpų gausmas tesustiprina Prisikėlimo džiaugsmą bei kiekvienus namus pripildo...
Kartu su atbundančia gamta į kiekvienus namus pasibeldžia viena iš gražiausių pavasario švenčių – šv. Velykos.
„Ramybės“ galerijoje – paroda-kelionė „Psyche ir gamta“
2021 07 29 | Rubrika: Miestas
„Psyche ir gamta“ – tai tarsi paroda-kelionė. Fizinė, mentalinė ir dvasinė viename. Tai paroda apie gamtą ir joje vaikščiojantį nerimą, apie klaidžiojančią „psyche“, kuri stebi, analizuoja, nori suprasti“, – taip savo tapybos parodą, nuo liepos 29-osios eksponuojamą „Ramybės“ galerijoje, pristatė jaunosios kartos tapytoja Goda Lukaitė.
Alma Slaboševičienė – gidė, kurios širdyje nuolat rusena smalsumas
"Palangos tilto" informacija, 2019 08 16 | Rubrika: Politikų, lyderių žodis
Nuo liepos pradžios Palangos turizmo centras (TIC) skaičiuoja jau 21-us gyvavimo metus. Greit bus dvylika metų, kai šioje įstaigoje dirba Alma Slaboševičienė. Ilgiausiai TIC dirbanti moteris sutiko pasidalinti savo darbo ir asmeniniais įspūdžiais, kas ir kaip kito įstaigoje, mieste ir mūsų visų savimonėje.
Problemą išsprendė motina gamta 1
2017 09 14 | Rubrika: Skundų dėžutė
Nuo 2016 metų kovo palangiškė Virginija varstė savivaldybės ir komunalinio ūkio duris, kad nupjautų nudžiūvusį pasvirusį medį prie Biliūno g. 9. Moteris jau buvo praradusi viltį, kad jai padės atsikratyti pavojų keliančiu medžiu, bet vakar siautusi vėtra problemą išsprendė – medį išvertė. „Palangos tilto“ inf.
„DAROM“ – darnoje su gamta, bendraujant su seniai matytu bičiuliu ar kaimynu
2016 04 21 | Rubrika: Miestas
Šeštadienį, balandžio 23 d., visoje Lietuvoje vyksianti jau nuo 2008 metų organizuojama kasmetinė aplinkos tvarkymo akcija „DAROM“ neaplenks ir Palangos bei Šventosios – nuo 10 val. pirštinėmis bei šiukšlių maišais „ginkluosis“ ir kurorto gyventojai, kurie tądien rinksis net keturiose vietose. Miestą ketina...
Literatė, pajūrio gidė Birutė Beniušienė ragina ir palangiškius pažinti... „Marių Koją“
Gediminas GRIŠKEVIČIUS, 2014 01 02 | Rubrika: Miestas
Reikia padėkoti visiems, kas padeda giliau, išsamiau pažinti šį jūros, vėjų, smėlynų, rugiaveidžių ir kalnapušių turtingą kraštą prie Baltijos – nuo Nidos Lietuvoje iki Nidos ar net Papės Jūrmalciemio Latvijoje.
ES projektai keliams gerinti sukuria pridedamąją vertę
Ugnė RAUDYTĖ, 2010 07 28 | Rubrika: Miestas
Kiekvienais metais Europos Sąjunga skiria finansavimą naujiems projektams tam, kad nuosekliai būtų sumažinti socialiniai ir ekonominiai skirtumai tarp ES šalių narių ar atskirų regionų. Palangos miesto savivaldybė šiais metais įgyvendino nemažai projektų, susijusių su žvyrkelių asfaltavimu bei naujų kelių tiesimu.