Gripo ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų profilaktika

Palangos tiltas, 2016-01-28
Peržiūrėta
2430
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Gripo ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų profilaktika

Ūmias viršutinių kvėpavimo takų infekcijas (toliau – ŪVKTI) gali sukelti daugybė virusų, sergamumas jomis paprastai didėja prasidėjus rudeniui, vėstant orams, vaikams pradėjus lankyti ugdymo įstaigas, esant glaudesniam sąlyčiui tarp žmonių. Labai paplitę sukėlėjai – rinovirusai, sukeliantys nesunkias ūmias viršutinių kvėpavimo takų infekcijas, ar respiraciniai sinciticiniai virusai, sukeliantys sunkius kvėpavimo takų pažeidimus, ypač mažiems vaikams ir vyresniems žmonėms. ŪVKTI būdinga staigi pradžia, pakilusi temperatūra, sloga, kosulys, dusulys, gerklės skausmas, čiaudėjimas, ašarojimas. Užsikrėtus simptomai gali atsirasti per keletą valandų. ŪVKTI dažniausiai gydoma simptomiškai. Susirgus rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris skirs atitinkamą gydymą.
Gripu paprastai pradedama sirgti vėliau, baigiantis rudeniui, žiemą. Lietuvoje gripo epidemijos dažniausiai kyla jau po Naujųjų metų. Iš anksto neįmanoma tiksliai prognozuoti, kada prasidės gripo epidemija ir kiek ji truks. Kiekvienais metais gripu sergama skirtingai – skiriasi sergamumo lygis, hospitalizacijų dažnis ir kt.
Kaip užsikrečiama gripu ir kokie pagrindiniai gripo infekcijos simptomai? Gripo virusas paprastai plinta oro lašeliniu būdu. Čiaudint ar kosint susidarantys lašeliai patenka ant virusui imlių žmonių viršutinių kvėpavimo takų gleivinės. Užkratas taip pat gali būti perduodamas per kontaktą su kvėpavimo takų išskyromis (pvz., liečiant daiktus arba paviršius, kuriuose yra virusas, ir po to liečiant savo akis, nosį ar burną).
Žmogus, užsikrėtęs gripo virusu, suserga per 24-72 val. (vidutiniškai 48 val.). Gripui būdinga staigi pradžia, aukšta temperatūra (didesnė nei 38 laipsniai), sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Retai pasitaikantys gripo simptomai yra šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas.
Norint išvengti užsikrėtimo patariama:
– vengti didelių susibūrimo vietų, o sergančiam žmogui išėjus į viešumą išlaikyti 1 m atstumą nuo kitų žmonių. Sergantys suaugę gali užkrėsti kitus asmenis maždaug 5 dienas po pirmųjų simptomų, o vaikai − maždaug 7 dienas po pirmųjų simptomų. Nelankykite sergančių gripu asmenų.
– plauti rankas su muilu ir vandeniu ne tik prieš valgį ir grįžus iš lauko, bet ir nusikosėjus bei nusičiaudėjus.
– rankomis neliesti akių, nosies ir burnos. Kosint ir čiaudint būtina prisidengti burną ir nosį vienkartine servetėle, o ją panaudojus būtinai išmesti tam skirtoje vietoje. Jei nosinės nėra – kosėti ar čiaudėti į drabužius, kurie nekontaktuos su atvira ranka ir veiks kaip oro filtras (į alkūnės linkį, skverną).

Kaip elgtis susirgus
Susirgus rekomenduojamas gulimas režimas, ramybė. Svarbu gerti daug skysčių. Sergantys gripu asmenys bei asmenys, kurie slaugo ligonius gali apsaugoti savo ir kitų sveikatą dėvėdami medicinines kaukes, kurios sulaiko kvėpavimo takų sekretus kosint ar čiaudint. Rekomenduojama kuo dažniau vėdinti ir valyti patalpas. Konsultuotis su savo šeimos gydytoju.

Efektyviausia profilaktika
Visgi efektyviausia gripo profilaktikos ir kontrolės priemonė yra vakcinacija. Ji apsaugo nuo sunkių gripo formų, komplikacijų ir mirčių dėl ligos paūmėjimo. Optimaliausias laikas skiepyti nuo gripo yra spalio ir lapkričio mėnesio pirmoji pusė, nes gripo epidemijos dažniausiai kyla gruodžio mėnesio pabaigoje ir kovo pradžioje. Vakcinaciją reikia atidėti karščiuojantiems ar sergantiems ūmia infekcine liga − tai turi įvertinti gydytojas.
Skiepytis rekomenduojama kasmet, vyresniems nei 6 mėnesių gyventojams ir ypač rizikos grupėms priklausantiems asmenims: nėščiosioms, 65 metų ir vyresniems asmenims, visiems asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis (nepriklausomai nuo jų amžiaus), asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose bei sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams. Minėtoms rizikos grupėms priklausantys asmenys skiepijami nemokamai. Visi asmenys norintys pasiskiepyti turi kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Pirminių asmens sveikatos priežiūros įstaigų Palangos m. sav. kontaktai

VšĮ Palangos asmens sveikatos
priežiūros centras
Vytauto g. 92, LT-00132, Palanga
Tel./faks. (8 460) 56 231
Tel. (8 460) 53 837
www.palangospoliklinika.lt

IĮ S. Kulikauskienės Bendrosios praktikos gydytojo centras
Medvalakio g. 6, LT-00143, Palanga
Tel. (8 460) 31 600

Informaciją parengė
Palangos miesto savivaldybės
administracijos
savivaldybės gydytoja
Milda GEDVILIENĖ
 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Atvėsus orams susidaro palankesnė terpė plisti viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms, todėl gyventojai, kurie dar nėra apsaugoti nuo COVID-19 ir sezoninio gripo, ypač – labiausiai pažeidžiami ir turintys didžiausią riziką, raginami nedelsiant pasiskiepyti.


Į Lietuvą atskraidinta visa 2022–2023 m. gripo sezonui skirtos gripo vakcinos siunta. 


Palangos miesto savivaldybės teritorijoje gripo ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijos epidemijos pradžia skelbiama nuo kovo 6 d.


Nors gripo virusas aplinkoje cirkuliuoja nuolat, iki sezoninio piko, jį ypač lengva supainioti su peršalimo ligomis. Todėl specialistai perspėja gripo sezonui ruoštis iš anksto ir nenumoti ranka į pirmuosius simptomus.


Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) specialistai informuoja, kad5 sav. (sausio 29 d. – vasario 4 d.) Klaipėdos apskrityje sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis padidėjo46,1 proc. (nuo 131,9 atvejo/10 000 gyv. iki 192,7atvejo/10 000 gyventojų). Vaikų sergamumas gripu ir ŪVKTI sudarė 67...


Kasmet gripo sezonas prasideda 40-ąją kalendorinę metų savaitę ir tęsiasi iki kitų metų 20-osios savaitės. Šiemet gripo sezonas prasidėjo 2015 m. rugsėjo 28 d., o baigsis 2016 m. gegužės 15 d. Šaltuoju metų laiku labai padaugėja sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) atvejų, todėl svarbu stebėti sergamumo gripu ir ŪVKTI...


Ūmias viršutinių kvėpavimo takų infekcijas (toliau – ŪVKTI) gali sukelti daugybė virusų, sergamumas jomis paprastai didėja prasidėjus rudeniui, vėstant orams, vaikams pradėjus lankyti ugdymo įstaigas, esant glaudesniam sąlyčiui tarp žmonių. Labai paplitę sukėlėjai – rinovirusai, sukeliantys nesunkias ūmias viršutinių kvėpavimo takų infekcijas, ar respiraciniai...


Nors jau antra savaitė sergamumas ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir gripu Palangoje viršija epidemijos lygį, antrą kartą Savivaldybės administracija gripo epidemijos neskelbia, o. S. Kulikauskienės Bendrosios praktikos gydytojo centro vadovė gydytoja Sondra Kulikauskienė teigė, kad „stebima susirgimų mažėjimo tendencija“.


Nors penktąją šių metų savaitę (01.28 – 02.03) sergamumas ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir gripu Palangoje viršijo epidemijos lygį ir pasiekė 109,4 atvejų 10 tūkst. gyventojų, kurorto Savivaldybės administracija gripo epidemijos skelbti neskubėjo. Buvo teigta, jog stebima susirgimų mažėjimo tendencija.


Nors praėjusios savaitės duomenimis, sergamumas ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir gripu Palangoje viršijo epidemijos lygį ir pasiekė 109,4 atvejų 10 tūkst. gyventojų, kurorto Savivaldybės administracija gripo epidemijos skelbti neskuba. Tikinama, jog stebima susirgimų mažėjimo tendencija.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius