Iš lietuvių vėl išviliojo 4 mln. Eur: ekspertas įvardijo, kas iš tiesų galėtų pažaboti telefoninius sukčius
Nors įspėjimus apie melagingus skambučius girdime nuolat, telefoniniai sukčiai apsukų nemažina. Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenys rodo, kad pernai iš Lietuvos gyventojų jie išviliojo 4,17 mln. eurų. Tomas Grinevičius, „Telia“ tinklo architektas, sako, kad norint užkirsti kelią sukčiams pelnytis iš patiklių gyventojų – svarbus visų suinteresuotų šalių bendradarbiavimas.
Banko įsikišimas – sukčių siaubas
Pinigų plovimo kompetencijų centro statistika rodo, kad pernai bankams pavyko sustabdyti 40 proc. įtartinų pinigų pervedimo operacijų. Vis tik, to – negana. Anot T. Grinevičiaus, jeigu šis rodiklis pasiektų 90 proc. – telefoninių sukčių motyvacija tęsti veiklą stipriai sumažėtų.
„Bankai turėtų aktyviau stebėti įtartinus mokėjimus, ypač kai klientai staiga atlieka neįprastas operacijas arba perveda pinigus į užsienio sąskaitas. Įvairūs netipiški elgesio šablonai, tokie kaip didelės sumos pervedimas, naujai sukurta elektroninės bankininkystės paskyra, turėtų automatiškai įjungti raudonus „švyturėlius“ banko sistemose“, analogiškai kaip operatoriai gaudo savo tinkluose suranda „bloguosius“ skambučius ar žinutes , – teigia T. Grinevičius.
Kovoti reikėtų su priežastimis, ne pasekmėmis
Pasak T. Grinevičiaus, efektyvesnė apsauga susiformuotų ir tuomet, jei kitos suinteresuotos šalys dar labiau susivienytų: bankai užkirstų kelią įtartiniems pervedimams, o teisėsauga efektyviai ardytų pačias nusikaltėlių struktūras kurios nenuilsdamos generuoja skambučius ir išradinėja naujus sukčiavimo būdus.
„Kai 2024 m. pradžioje Europos policijos biuras rado ir uždarė net 12 sukčių buveinių, apgaulingų skambučių skaičius krito maždaug 90 procentų. Tai rodo, kad į šį iššūkį žiūrint kompleksiškai, o ne vien per reguliavimo prizmę, galima pasiekti daug geresnių rezultatų. Skambučių blokavimas viso labo yra kova su pasekmėmis. Norint pažaboti telefoninių sukčių veiklą, būtina ardyti jų organizacines struktūras ir sudaryti kliūtis išviliotų lėšų judėjimui bei išgryninimui“, – sako T. Grinevičius.
Dažniausiai klastoja telefonų numerius
Telefoniniai sukčiai šiandien naudoja kelias pagrindines sukčiavimo technikas. Pirmiausia, jie generuoja trumpus skambučius iš užsienio numerių, siekdami, kad žmonės perskambintų. Patys to nežinodami, brangiai sumokėtų už skambinimą į brangią šalį. Tiesa, pastaraisiais metais šios schemos populiarumas smarkiai sumažėjo, nes operatoriams gana gerai sekasi blokuoti tokius oportunistinius sukčių bandymus.
„Dar 2023 m. pirmieji Lietuvoje pradėjome filtruoti skambučius iš suklastotų telefono numerių. Tai padėjo panaikinti sukčiavimą prisidengiant fiksuoto ryšio numeriais, bet suklastotų mobiliojo ryšio numerių srautas vėl atsigavo. Stebime natūralų prisitaikymo ciklą – kai uždarome vieną spragą, sukčiai sugalvoja naują algoritmą. Todėl niekada negalime sėdėti vietoje ir privalome eiti koja kojon su naujomis nusikaltėlių strategijomis“, – teigia T. Grinevičius.
Anot T. Grinevičiaus, sulaukus įtartino skambučio niekada niekam nesakykite savo asmens kodo, banko prisijungimų, PIN kodų ar kortelės duomenų. Atminkite, nei operatoriai, nei bankai tokių duomenų neprašo. Kalbėkite lietuviškai, sukčiai retai kada taip bendrauja. Jei skambutis kelia įtarimų, padėkite ragelį ir paskambinkite oficialiu numeriu, nurodytu banko ar kitos institucijos svetainėje. Visada prisiminkite, kad sukčiai dažnai skubina ir baugina, todėl neskubėkite priimti sprendimų jų spaudžiami – paprašykite pateikti pasiūlymą kita priemone, elektroniniu paštu ar per savitarnos portalą
Numerį tikrins realiu laiku
Pasak specialisto, telekomunikacijų bendrovės nesėdi sudėję rankų. Kad sumažintų sukčiavimo atvejų skaičių – filtruoja įtartinus skambučius, diegia apsaugos sistemas ir bendradarbiauja su institucijomis. Nepaisant kvietimų įtraukti daugiau suinteresuotų šalių, operatoriai nelaukia – kartu tobulina mobiliojo numerio tikrinimo sistemą, kuri padės aptikti numerių klastojimą apsimetant tarptinkliniu ryšiu. Be to, „Telia“ diegiami ugniasienės atnaujinimai leis dar greičiau atpažinti sukčius ir sumažinti bandymų pasiekti vartotojus skaičių.
Audrius Stasiulaitis
I WILL TELL YOU TELIA
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
Nors įspėjimus apie melagingus skambučius girdime nuolat, telefoniniai sukčiai apsukų nemažina. Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenys rodo, kad pernai iš Lietuvos gyventojų jie išviliojo 4,17 mln. eurų.
Seimas siekia pažaboti fejerverkus – pokyčiai galėtų įsigalioti nuo liepos 1-osios
2024 01 02 | Rubrika: Miestas
Seimas ėmėsi svarstyti įstatymą ribojantį fejerverkų prekybą ir jų naudojimą. Dabar laukiama Europos Komisijos įvertinimo. Siūloma, kad ribojimai įsigaliotų nuo liepos 1-osios, o pirotechnikos gaminių būtų galima įsigyti tik specialiose parduotuvėse.
Kai netekties skausmą išgyvena tavo draugas, tai priimi kaip savo asmeninę netektį ir ieškai žodžių užjausti, padėti, paguosti... „Šiandien vienas iš pačių didžiausių ir ištikimiausių Palangos draugų Larsas Tomas Larssonas man parašė, jog neteko savo mylimos sutuoktinės Gunillos – pasiglemžė liga, kurios medicinos pasaulis dar neišmoko iki galo pažaboti,“ – savo Facebook paskyroje šeštadienį...
Palangos gelbėjimo stotis Žvejų gatvėje tapo apkalbama ne vieno poilsiautojo. Jos vadas Jonas Pirožnikas ir Palangos meras Šarūnas Vaitkus dar kartą aiškiai įvardijo, kas turi privilegiją važiuoti į šios stoties esančią stovėjimo aikštelę, rašo lrytas.lt
Vėl pareigūnu prisistatęs vyras Palangoje iš senolės išviliojo 7 000 eurų. Ar kurorto policija pajėgi tik įspėti, o ne sučiupti sukčius?
Linas JEGELEVIČIUS, 2020 02 20 | Rubrika: Miestas
Sukčiai Palangoje ir toliau karaliauja. Panaudojant tą pačią nusikalstamą schemą, iš 87 metų palangiškės šią savaitę buvo išviliota 7 000 eurų. Kaip ir ankstesniais atvejais, nusikaltėlis prisistatė policijos pareigūnu.
Palangos policija bejėgė prieš kurorte siautėjančius telefoninius sukčius
Linas JEGELEVIČIUS, 2019 11 29 | Rubrika: Miestas
Šiais metais telefoniniai sukčiai iš šešių palangiškių aukų išviliojo beveik 45 tūkstančių eurų, tačiau nė vienas apgavikas iki šiol nėra sučiuptas. Tiesą pasakius, net fotorobotai nebuvo sudaryti nė vieno nusikaltėlio.
Taryba užskaitė per 4,5 mln. Lt iš 8,1 mln. Lt „Litekso“ deklaruotų investicijų
Livija GRAJAUSKIENĖ , 2014 03 03 | Rubrika: Miestas
Trečiadienį vykusiame Palangos miesto savivaldybės tarybos posėdyje politikai pritarė Investicijų priežiūros komisijos pirmininko Eimučio Židanavičiaus parengtam sprendimo projektui ir nusprendė užskaityti 4 mln. 617 tūkst. 818 Lt (be PVM) investicijų, kurias pagal 2000-aisiais metais pasirašytąją „Palangos šilumos tinklų“ šilumos ūkio modernizavimo sutartį 2011-2012 m. atliko bendrovę...
Aukso kalnus žadėjęs sukčius iš moters išviliojo tūkstančius 1
„Lietuvos rytas", 2013 11 14 | Rubrika: Kriminalai
Kretingiškę mulkinęs ir pinigus iš jos apgaule viliojęs 39 metų Rolandas Kvaščevičius nesulaukė teismo malonės.
Prie kavos – apie miestą, gatves, autobusų stotį ir telefoninius sukčius 1
Livija GRAJAUSKIENĖ , 2013 01 25 | Rubrika: Miestas
Antradienio rytą antrąjį kartą į „Palangos tilto“ redakciją prie puodelio kavos kartu su laikraščio redaktoriumi Linu Jegelevičiumi pasikalbėti ir apie mūsų leidinį, ir apie jiems bei Palangai aktualius klausimus, pasidalinti savo nuomone ir padiskutuoti su žurnalistais rinkosi mūsų skaitytojai.
„Senukų“ milijonieriui statybų apetitą Palangoje kol kas teks pažaboti
Linas JEGELEVIČIUS, 2010 06 18 | Rubrika: Miestas
Palangoje, prestižiniame Gabijos kvartalo pušyne, už aklinos tvoros su akiai nekrentančiu įėjimu, kyla vieno turtingiausių Lietuvos žmonių, bendrovės „Senukai“ prekybos centro prezidento Artūro Rakausko gyvenamasis namas. Griežto statybų reglamento paveldosaugos teritorijoje ribojama namo statyba vyksta nesant patvirtintam dalies sklypo detaliajam planui. Milijonieriui jis būtinas, kad...
