Iš viešumos dingęs Ramūnas Vyšniauskas – apie dopingo skandalus, skyrybas su žmona ir pasibaigusį sporto karjeros etapą

Jau kurį laiką televizijos ekranuose nebematomo sunkiaatlečio Ramūno Vyšniausko gyvenimas verda tarp Vilniaus ir Klaipėdos. Sostinėje žinomas vyras rūpinasi neseniai įkurtu esporto verslu ir sako ateičiai turintis ambicingų, su šia veikla susijusių tikslų, o į uostamiestį grįžta pas savo ten laukiančius sūnų bei dukrą. Laidoje „Nepatogūs klausimai“ sportininkas papasakojo apie dabartinį santykį su vaikais, prieš bene penkis metus įvykusias skyrybas, karjeros pabaigos etapą bei žlugusius verslus.

Dabar daugelis prisimena ne tik R. Vyšniausko sportinę karjerą, bet ir jo vedėjo amplua laidoje „Lalaila“. 2004 metais rodyta laida tuo metu pritraukė daugybę žiūrovų, tačiau pats žinomas vyras dabar sako, kad jam šis darbas buvo svarbus ne dėl pinigų. Savo prioritetu jis laikė sportą, o televizija buvo tik pramoga. Tiesa, ši veikla turėjo ir savo neigiamą pusę.

„Pastebėdavau, kad tų laikų žvaigždės ateidavo ir bendraudavo su prodiuseriais, valdžia. Tai buvo jų darbas, o man nerūpėjo. Tuo metu, kai vedžiau laidą, sporto karjera ėjo į pabaigą, kelis metus buvau tarsi užsidaręs. Tik nepasakyčiau, kad apėmė depresija, labiau kaip nuopuoliai, tuomet turi pabūti su savimi, viską apmąstyti ir eiti į priekį.

Įsivaizduokite, 22 metus vien sportas: viskas sudėliota, padaryta, gyveni kaip šokolade. Ir staiga tai baigiasi. Ateina naujas gyvenimo etapas, o tu galvoji, galbūt dar ko nors neįgyvendinai, gal ką nors dar reikia pasiekti. Tuo metu sportas, televizija, didžiausi reklaminiai pasiūlymai buvo aukščiausiame lygyje. Mane buvo tiek daknisę, kad eidavau į parduotuvę su kapišonu prieš jos uždarymą vakare, likus dvidešimčiai minučių“, – prisiminė R. Vyšniauskas.

Laidos pašnekovas teigė, kad gerbėjai su juo dažnai fotografuodavosi, kalbindavo, todėl dažnai tekdavo aplenkti ir barus, kuriuose burdavosi išgėrę žmonės. Vėliau teko atlikti nemažai įvairių operacijų dėl sporte patirtų traumų, sunkiaatletis suvokė, kad nepavyks pasiekti ir gerų rezultatų, todėl po truputį teko trauktis iš šios srities.

„Kieme net pas save pasistačiau sporto salę, kad sutaupyčiau laiką po operacijos, nereikėtų važinėti į reabilitacijos centrus. Toks košmariškas laikas, kuris prilygo gyvenimo lūžiui. Paskui prasidėjo darbai, verslas, bet ir jis ne iš karto sekėsi“, – atvirai pasakojo laidos svečias.

R. Vyšniauskas prisiminė, kad jo pirmasis verslas pasibaigus sporto karjerai buvo susijęs su informacinėmis technologijomis, serveriais ir kompiuteriniais duomenimis. Vis dėlto reikėjo nemažai laiko perprasti visai informacijai, o kai tai padarė, R. Vyšniauskas susidūrė su kita problema – su juo dirbę kolegos palūžo.

„Visada mėgau skaityti. Perskaičiau Steve'o Jobso biografiją, kuri mane labai užkabino. Susidomėjau serveriais, programavimu. Nieko apie tai nesupratau, bet pasirinkau žmones, kurie dirba šioje srityje ir kuria verslą. Įsivaizduokite, programuotojas programuoja prie kompo, tu prieini ir paklausi: „Ką tu čia darai?“. Kaip tuomet tu gali jam vadovauti? Kai pats išmokau, visi buvo palūžę, todėl užsidarėme ir išsiskirstėme“, – pirmąją savo nesėkmę versle prisiminė sunkiaatletis.

Vis dėlto rankų žinomas vyras nenuleido, kaip teigė, jo nuostoliai siekė šimtus tūkstančių, tačiau tikėjo, kad kiekviena nesėkmė buvo žingsnis arčiau sėkmės.

„Kai 2004 metais grįžau iš olimpiados, nuvažiavau į „Mersų“ saloną, nusipirkau naują „Mersą“, atvažiavau su juo į Klaipėdą, aplaisčiau, buvo dar 1000 kilometrų nepravažiuota, bet kažkaip plojau tą mašiną, iš jos nieko nebeliko. Pamenu, iš oro pagalvių dujos tik ėjo, mašina visa susisukusi. Rytą man paskambino Zadneprovskis, pasakau jam, kad sudaužiau mašiną, bet gerai, dabar naują tokią pat paimsiu tik su teliku, nes anoje nebuvo.

Visur išlieku pozityvus, negaliu palūžti, yra toks paprastas žodis – užsispyrimas. Gali nebūti protingiausias, neturėti žinių, bet jei turi užsispyrimą, tikslą, tuomet gali suburti tam tikrą kompaniją“, – įsitikinęs laidos svečias.

Turi misiją išpopuliarinti esportą

R. Vyšniauskas pasakojo neseniai įkūręs Lietuvos kompiuterinių žaidimų federaciją, yra jos prezidentas, rūpinasi kompiuterinių žaidimų verslu. Anot jo, esportas Lietuvoje nėra stipriai pažengusi bei išplėtota sritis, todėl verslas puikiai sekasi, o ateityje jau ir planuojama plėstis.

„Padarytos labai didelės investicijos, esporto arena yra viena didžiausių Europoje, dabar pradedame pardavinėti franšizes, o klubo atsiperkamumas iki dviejų metų. Tokių verslų labai mažai. Kol kas ji – pasisekęs“, – pasakojo R. Vyšniauskas.

Žinomas vyras pasakojo, kad žmonės, kurie susirenka į jo įkurtą areną žaisti žaidimus, turi būti gerai pasiruošę, reikia geros reakcijos, fizinio sudėjimo, psichologijos žinių.

„Pradėjau žiūrėti, kaip patys geriausi geimeriai vaikšto į gymus, net mitybą reguliuoja, kad gerai veiktų nerviniai impulsai ir nervų sistema. Jie šlapi nueina nuo tų kėdžių. Todėl šis sportas taip populiarėja. Turnyrai prilygsta futbolo varžyboms, tik į juos susirenka daugiau žmonių“, – apie savo naujo verslo prasmę kalbėjo R. Vyšniauskas.

Tiesa, pats sportininkas sako dažnai kompiuterinių žaidimų nežaidžiantis, vis dėlto esportu domisi, nes nori šią industriją garsinti, atidaryti daugiau panašių klubų.

„Pandemija ir karas sustabdė mūsų planus, bet maždaug nuo spalio mėnesio pradedame pardavinėti valdomas franšizes, Lietuvoje planuojame atidaryti dar 20 klubų, Latvijoje 10, jau vyksta derybos ir už Atlanto. Norime vystyti ne tik patį sportą, bet ir jo infrastruktūrą – klubus“, – savo ambicijas atskleidė žinomas vyras.

Paklaustas, kiek žaidėjai iš šios veiklos gauna algos, R. Vyšniauskas teigė, kad Lietuvoje jau yra uždirbančių iki 5000 tūkst. eurų už atstovavimą klubo varžybų metu.

„Bet Lietuvoje toks sportas tik įsitvirtina, o mūsų misija jį dar labiau išpopuliarinti“, – sakė sportininkas.

Jis pridūrė, kad laikas, praleistas žaidimams, turi būti stipriai normuojamas, tai yra, jaunų žmonių tėvai neturėtų jaudintis, jei vaikas esporto klube praleidžia porą valandų, anot R. Vyšniausko, tokia veikla lavina protinę veiklą, reakciją.

„Žinoma, jei žaisi nuo ryto iki vakaro, tada blogai, bet jeigu, kaip profesionalus sportininkas, kuris dvylika valandų per parą sportuoja, vaikas skirtas tam sportui, mato, kad gali į metus uždirbti iki pusės milijono, galima šiai pramogai skirti ir daugiau laiko“, – mano laidos svečias.

Sporto karjera ir legendinė nuotrauka su Valdu Adamkumi

Pašnekovas iš gerbėjų sulaukė klausimų ir apie sportinę karjerą, žmonės domėjosi, kokiomis aplinkybėmis R. Vyšniauskas susidomėjo sunkiąja atletika ir kas turėjo įtakos jo sprendimui tapti šios sporto šakos atstovu.

„90-ieji metai buvo laikai, kai visi žinojo, kokia publika rinkosi sporto salėse. Vieną kartą, kai man buvo 16 metų, nuvažiavau prie jūros, ten chebra planus kuria, o aš sėdžiu ir galvoju, kad čia ne mano kelias, esu tikintis, todėl pasimeldžiau prie jūros, atėjęs jiems pasakiau, kad sportuoju, o jūs savo reikalais užsiimkit. Viskas, lygiai po pusės metų vieną uždarė, kitą nušovė. Nedaug trūko, bet toks kontingentas rinkosi salėje, tų laikų herojai buvo bachūrai“, – prisiminė R. Vyšniauskas.

Kai žinomo vyro tikslu tapo sportas, pašnekovas prisiminė sau po pirmos treniruotės pasakęs, kad pasaulyje taps geriausiu savo srities atstovu, o 2005 metais išstūmė 27,5 kg ir iškovojo bronzos medalį.

„Šiandien aš laisvai tuos 227 parident galėčiau, – juokėsi laidos svečias. – Prie štangų nebesiliečiu, bet dabar minu dviratį, darau tempimo pratimus, einu į salę, kad palaikyčiau savo bendrą fizinį aktyvumą. Špagatą dar šešiolikos padarydavau, dabar jau nebe.“

Anot R. Vyšniausko, tobulėjimui ribų nėra, o sunkiausią štangą – 232 kg Lietuvos istorijoje jis yra pakėlęs oficialiose varžybose, šiandien atskleidė keliantis virš 200 kg.

„Daug vilčių dėjau į Žygimantą Staniulį, labai jaunas ir perspektyvus atletas, bet jis turėjo problemų su keliais, todėl baigė savo sportinę karjerą. Yra jaunimo, bet dar negaliu nieko pasakyti apie jų perspektyvas. Kartais į salę ateinu pasižiūrėti, bet kol kas stebuklo nematau. Vis dėlto manau, kad ateityje geresnių tikrai bus“, – atviravo R. Vyšniauskas.

Olimpiadų metu laidos svečiui teko įsiamžinti ir su kadenciją baigusiu prezidentu Valdu Adamkumi, tiesa, panašu, kad nuotrauka ilgam išliko R. Vyšniausko gerbėjų atmintyje, joje įamžinta, kaip sportininkas ant vienos rankos pakelia prezidentą.

„2000 metais Sidnėjuje prezidentas atėjo į olimpinį kaimelį, mes bendravome, kai vienas fotografas man sako: „Pakelk prezidentą“, aš taip ir padariau. Apsauginiai pasimetė. Dabar, Adamkus pasakoja, kad nuvažiavęs pas užsienyje gyvenančius lietuvius, mato mūsų nuotrauką. Pakėlimas vėliau tapo tarsi tradicija olimpiadose, vakarėliuose.

Pamenu, „Auksiniuose svogūnuose“ turėjau kelti Adamkų, bet jis buvo išvažiavęs, jo patarėjas buvo R. Mieželis, todėl jį pakilnojau. Po kažkurio Europos čempionato, premjeras G. Kirkilas teikė medalius, visi fotografai prašė pakelti premjerą. Tada pasakiau su dideliu malonumu, bet aš iki premjero lygio nenusileidžiu, tik prezidentus kilnoju. Pridūriau, kad Gediminui bus proga tapti prezidentu. Taip aštriai, bet taktiškai viskas baigėsi“, – juokdamasis prisiminė R. Vyšniauskas.

Lydėjo ne vienas dopingo skandalas

Tiesa, sportininko karjerą lydėjo ir dopingo skandalai, oficialiai jis buvo nubaustas dėl jo naudojimo tris kartus. Pasaulio čempionate, vykusiame 1997 metais, po kurio buvo dvejiems metams diskvalifikuotas, 2014 diskvalifikacija truko dar dvejus metus, vėliau, karjeros pabaigoje, dėl draudžiamų dopingo medžiagų laikymo diskvalifikuotas dar aštuoneriems metams. Paklaustas, kodėl vartojo draudžiamas medžiagas, R. Vyšniauskas teigė, kad tai lėmė to meto aplinkybės.

„Dopingas buvo neatsiejama sporto dalis, buvo tokie laikai ir nėra ko slėpti, bausmę atlikau. O 2014 metais, sportinės karjeros pabaigoje, po operacijų bandžiau dar grįžt į sportą, man leido hormonus, kad greičiau pasveikčiau. Tuo metu atėjo patikrinti. O dėl dopingo medžiagų laikymo... Pas bet ką ateitumėte namie, atidarytumėte vaistinėlę, rastumėte kažką, kas draudžiama.

Šalys sportininkams įkurdavo laboratorijas, jie testuodavo preparatus, o tokioje mažoje šalyje kaip Lietuvoje taip nebuvo ir niekada nebus. Specialiai niekas nekurs laboratorijų, nes jos labai brangiai kainuoja. Anksčiau, kai nuvažiuodavome į stovyklas užsienyje, šnekėdavome su tų šalių sportininkai, klausdavome, kiek tam tikras preparatas laikosi organizme, kiek laiko likus iki čempionato juos reikia nutraukti. 1997 metais taip ir nutiko, kažkas pasakė, kada reikia nutraukti vartojimą, mes taip ir padarėme. Atvažiavome, ištyrė, gavome atsakymą, kad pas mane rado dopingo“, – sakė R. Vyšniauskas.

Paklaustas, kokios emocijos apimdavo, kai paaiškėdavo, kad vyras naudoja preparatus, kuriuose yra dopingo, laidos svečias teigė į viską žiūrėjęs pozityviai.

„Aš iš karto pagalvojau, kad labai gerai. Tuos du metus sakiau, kad užsidarysiu salėje, arsiu dieną naktį, taip ir dariau. Daugiau manęs niekada nebepagavo. Mano visos pergalės buvo nuo 2003 iki 2012 metų, paskui baigiau sporto karjerą“, – sakė pašnekovas.

Sportininkui laidos metu buvo užduotas klausimas, kokiu tikslu vartojamas dopingas, jeigu žinoma, kad bus patikrinimas. R. Vyšniauskas teigė, kad treniruotės yra alinančios, vien maisto organizmui neužtenka, todėl tenka vartoti įvairius papildus.

„ Dabar, tikiu, sportas pasikeitęs, patobulėjusios cheminės medžiagos, išvystyta maisto papildų rinka, bet tai sau gali leisti tik didelių šalių sportininkai“, – sakė R. Vyšniauskas.

Kai baigė sportininko karjerą žinomas vyras taip pat buvo atidaręs ir savo restoranų tinklą pavadinimu „Vyšnia“, tačiau ir šis verslas, anot pašnekovo, buvo nenusisekęs.

„Buvo labai gera idėja, per dieną ateidavo pusantro tūkstančio žmonių. Klaipėdoje panašiai tiek žmonių ir gyvena. Aš į šią pamoką žiūriu savikritiškai. Pradėjo kilti kainos, akcizai, A. Veryga pakeitė įstatymus, todėl krito 80 proc. apyvarta. Vėliau kai ką pardaviau, kai ką uždariau“, – prisiminė laidos svečias.

Vis dėlto, panašu, kad rankų jis išties niekada nenuleidžia. Kaip teigė R. Vyšniauskas, net ir didžiausi verslininkai kartais bankrutuoja, bet išmoksta savo klaidas, o tai leidžia jiems ateityje sukurti didelius ir pelningus verslus.

„Jei atsisėsi namie ir nieko nedarysi, tu niekada neklysi. Kaip Čerčilis pasakė, niekada, niekada, niekada nepasiduok. Tuose žodžiuose slypi genialumas“, – sakė pašnekovas.

Laidoje žinomas vyras sulaukė ir ne itin patogių klausimų, vienas jo gerbėjų domėjosi, ar sportininkas yra vartojęs narkotines medžiagas. R. Vyšniauskas, sulaukęs tokio klausimo nepasimetė, teigė neturintis ko slėpti.

„Visko gyvenime buvo, kam dabar pasakoti apie tai. Yra buvę narkotinių medžiagų, bet labai retai. Negalėdavau sau to leisti, nes sportavau. Jei nebūtų buvę sporto, gal būčiau kažkur pasinėręs į vieną ar kitą pusę, nežinau, bet sportas mane gelbėjo. Tik atsikeldavau ryte, iš karto gerdavau mineralinį, man reikėdavo prasiminti ant dviračio, išsimaudyti, bet taip, kartais padarau tą nusiresetinimą“, – atviravo sunkiaatletis.

Po skyrybų su žmona daugiausia laiko skiria vaikams

Šiuo metu R. Vyšniauskas pasakojo gyvenantis viename Vilniaus viešbutyje, tai, anot pašnekovo, nesukelia jokių nepatogumų.

„Gyvenu šalia Katedros, apačioje „Stebuklų“ restoranas, viskas labai patogu. Į svečius užeina draugai, draugės, o Klaipėdoje ir taip turiu galvos skausmo su namų tvarkymu. Jei kažkas mano gyvenime atsiras, namus pirksiu ne Vilniuje, o Trakuose“, – prisipažino R. Vyšniauskas.

Žinomas vyras atvirai prisipažino, kad šiuo metu jam moterų netrūksta, bet jau penkerius metus yra vienišas. Vis dėlto teigė, kad gyvenime jam niekada netrūko moterų dėmesio, tiki meile, o stipriai mylėjo du kartus.

„Kas man patinka, aš nepatinku. Mąstau, kad dabar mano gyvenime viskas gerai sudėliota, laisvu laiku susitinku su dukra ir sūnumi. Žinoma, dėl sveikatos vieną kitą kartą susitinku su kokia moterimi. Bet didžiąją laiko dalį užima darbai, projektai. Gyvenu tokiame ritme, bet jei atsirastų tokia, kuriai kai tyli – gerai, kalbi – gerai, visur gerai, tada gal ir būtų gerai“, – juokėsi R. Vyšniauskas.

Laidoje R. Vyšniauskas buvo paprašytas atskleisti pažinties su Indre Stonkuviene detales. Žinomas vyras atviravo, kad po skyrybų ji buvo atvykusi į Palangą, o sportininkas, suprasdamas jos skausmą, padovanojo gėlių puokštę.

„Kažkada ji vedė pas mane renginį „Vyšnioje“, paliko suknelę, o vėliau paskambino, paklausė, ar radau, paskiau, kad nėra. Po kelių metų mano direktorė ją rado, sako ar tik čia ne Stonkuvienės suknelė. Tuo metu Indrė buvo po skyrybų, užsakiau jai Palangoje viešbutį, nes neturėjo mieste daug pažinčių ir puokštę gėlių, kad pasitikčiau po skyrybų tokiu momentu.

Kai ji atvažiavo laukė ne tik suknelė, bet ir puokštė. Labai faina moteris tarp kitko“, – trumpai istoriją papasakojo R. Vyšniauskas.

Tiesa, prieš kelerius metus su žmona išsiskyręs R. Vyšniauskas teigė suprantantis, kad skyrybos suteikia daug skausmo, vis dėlto jam pačiam su žmona tai pavyko padaryti gražiai, o šiandien jis džiaugiasi turėdamas sūnų ir dukterį, su kuriais dažnai sako leidžiantis laiką.

„Kai su dukra filmavausi vienoje laidoje, jos paklausė, ar esu geras tėtis. Ji pasakė, kad esu labai geras tėtis. Niekada nesu ant vaikų pakėlęs balso, rėkęs, mes visada pasišnekame, jie man kiekvieną dieną vaizdo įrašus atsiunčia. Manau, kad esu labai geras tėvas ir jų draugas, turiu tokį ryšį, kurio labiausiai norėjau ir su savo tėvu“, – sakė R. Vyšniauskas.

Anot sportininko, didžiausia tėvų problema – savo nuomonės reiškimas mažamečiams vaikams. Vaikai, sportininko manymu, niekada nenorės daryti to, ką jiems liepia tėvai.

„Tėvai laimingi, kada vaikai laimingi, o anksčiau, jei tėvai būdavo daktarai, tai ir vaikai turėjo rinktis šią profesiją. Todėl dabar tokių šundaktarių tiek yra, – juokėsi R. Vyšniauskas. – Mano sūnus nėra linkęs į sportą, jis labai domisi istorija, o dukra mėgsta sportą. Jai patinka lauko tenisas. Jei ji norės ir pasirinks sportininkės karjerą, aš džiaugsiuosi. Manau, svarbiausia vaikus išklausyti ir pasišnekėti, nedusinti jų fantazijos.“

Visą pokalbį su Ramūnu Vyšniausku galite žiūrėti laidoje „Nepatogūs klausimai“.

DELFI