Izraelio ambasadorius: „Palangoje nėra atminimo lentos, žyminčios buvusią žydų sinagogą ir mokyklą“

Vakar Palangoje lankėsi Izraelio valstybės nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvai Amir Maimon. Vizito metu buvo aptarti žydų paveldo saugojimo kurorte klausimai bei keltos idėjos, kaip į žydų istorijos išsaugojimą ir skatinimą domėtis istorija įtraukti Palangos vaikus ir jaunimą.

Bendradarbiavimas su Izraelio kurortu
Ambasadorius A. Maimon, lankęsis kartu su Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininku Feliksu Puzemskiu, priminė, kad tai ne pirmas vizitas Palangoje. Jau teko susipažinti su miesto savivaldybės komandos dalimi, kuomet sutarta dėl bendradarbiavimo kultūrinėje srityje. Miesto meras Šarūnas Vaitkus priminė ambasadoriui, kad šiais metais ketinama pasirašyti sutartį su Izraelio kurortu prie Raudonosios jūros Eilatu.
„Preliminari bendradarbiavimo sutartis jau išsiųsta, taip pat parengtas Tarybos sprendimas, kuris bus išsiųstas gegužės mėnesį, o gavus, kaip labai tikimės, teigiamą atsakymą, liepos mėnesį ketiname pasikviesti Eilato merą į Palangą pasirašyti bendradarbiavimo sutartį. Dalyvautų, žinoma, ir šiandien viešintis ambasadorius A. Maimon“, – sakė meras.
Pasak Š. Vaitkaus, tarp Palangos ir Eilato panašumų daug, o vienas skirtumas labai ryškus. „Pas mus sezonas trunka beveik keturis mėnesius, o pas jus – dvylika“, – šmaikštavo meras.
Ambasadorius vizito metu nieko nelaukdamas susisiekė su Eilato meru Meiru Yitzhakiu Halevy, kuris buvo labai patenkintas gražiu bendravimu su miesto meru ir patikino, kad bus bendradarbiaujama, belieka išspręsti procedūrinius klausimus. O juos ambasadorius A. Maimon pažadėjo padėti išspręsti greitesne tvarka.

Ambasadoriaus misija Lietuvoje
Izraelio ambasadorius Lietuvoje lankosi dviem klausimais – dėl žydų paveldo išsaugojimo ir Izraelio valstybių bendradarbiavimo su kitomis valstybėmis. A. Maimon jau lankėsi Panevėžyje, Šiauliuose, Alytuje, kur buvo pristatytas žydų paveldo išsaugojimo kelias: atminimo lentų įkūrimas, istorinių vietų išsaugojimas bei tvarkymas ir pan. Ambasadorius didžiavosi tokia miestų iniciatyva ir kvietė miesto merą, kad Palanga taip pat įsitrauktų į tokių iniciatyvių miestų sąrašą.
Pasak ambasadoriaus, žydai per visą istoriją buvo viena iš varomųjų verslo jėgų, ypač mažuose miesteliuose: „Kultūros srityje žydai taip pat nuveikė nemažai. O svarbiausia – jie buvo Lietuvos piliečiai, vadinasi, ir jūsų visuomenės dalis. Todėl būtina saugoti jų istorinį palikimą, platinti žinią apie jų istoriją ir nuveiktus gražius darbus“.
Ambasadorius turėjo keletą pastebėjimų miesto valdžiai dėl lankytinų vietų, susijusių su žydų istorija, ženklinimo: „Palangoje nėra atminimo lentos, kur stovėjo žydų sinagoga ar mokykla. Pastebėjau, kad trūksta nuorodų ir į žydų kapines, masinių žudynių vietas. Šis klausimas labai lengvai išsprendžiamas“. A. Maimon pabrėžė, kad tai jokiu būdu ne priekaištai: „Puikiai suprantu ir žinau, kad rūpinatės šiais dalykais, čia esu labai dėkingas miesto merui, tačiau į kai kuriuos dalykus norėčiau atkreipti didesnį dėmesį. Bet kas, kas bus padaryta, bus geriau nei yra dabar“.
Š. Vaitkus geranoriškai priėmė išsakytas pastabas ir žadėjo, kad bus atsižvelgta į visus ambasadoriaus pasiūlymus, juo labiau, kad šia kryptimi jau aktyviai judama: „Ir senosios, ir naujosios žydų kapinės yra sutvarkytos. Siekiame įrengti atminimo lentą vietoje, kurioje stovėjo 1905 metais pastatyta mūrinė žydų sinagoga“. Merą ir Kultūros skyriaus specialistus neramina vienas klausimas, kad toje vietoje šiandien yra įsikūręs prekybos centras („Maxima“ šalia centrinės aikštės – aut.), tad reprezentacinė vieta – ne kokia, tačiau Izraelio ambasadorius tikino, kad bet kokiu atveju bus geriau, nei yra dabar. „Tai nereikalauja didelių laiko ir finansų išteklių, šis dalykas galėjo būti padarytas jau seniai, nesibaiminant šiandien čia stovinčių jau kitokios paskirties pastatų. Gyvenimas eina, o mes tik norime, kad jam bebėgant, žydų istorija nebūtų pamiršta“, – sakė svečias.
Pasak istorikų, Palangos žydai valdė sklypus tarp Rąžės ir jų sinagogos, kur vėliau atsidarė bendras šios teritorijos pavadinimas – žydų miestas.

Žydų istorija Palangos lankytinų vietų sąraše
Palangos miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Litvinienė, atsakinga už paveldosaugą, svečiams pristatė, kad jau sudarytas lankytinų vietų sąrašas, kuris bus platinamas Turizmo informacijos centro informaciniuose leidiniuose: „Tai senosios kapinės prie Naglio kalno, naujosios prie Jaunimo kalno, Holokausto aukų atminimo akmuo prie „Auskos“, žydų sušaudymo vieta Kunigiškių miške, kur 1941 metais buvo sušaudyta 200 Palangos žydų moterų ir vaikų, žydų palaidojimo vieta civilinėse kapinėse ir kitos vietos“. Meras davė žodį, kad dar iki sezono pradžios šios vietos bus paženklintos nuorodomis, kviečiančiomis turistus apsilankyti tuose objektuose.
Ambasadorius siūlė rekonstruoti ir atnaujinti antram gyvenimui kurorto pastatus, kuriuose kadaise buvo įsikūrę žydai: „Nebūtinai jie turi visiškai funkcionuoti, bet svarbu, kad jie būtų žinomi visuomenei. Žinau, kad Palangoje gyveno nemažai žydų, kurie vystė savo verslą, turėjo savo krautuves, vaistines, čia augino šeimas ir pan. Pakaktų ir atminimo lentelių“.
Čia Š. Vaitkus taip pat pritarė ir pripažino, jog būtų graži iniciatyva tokiu būdu ne tik išsaugoti žydų paveldą, bet ir pritraukti daugiau svečių. „Turime tam puikią terpę nuveikti ir daugiau. Atnaujintame Kurhauze galime rengti mokslines konferencijas ar koncertus. Esame atviri pasiūlymams, kurių visada laukiame ir esame pasiryžę kiek įmanoma daugiau jų įgyvendinti“, – kalbėjo atviras pasiūlymams ir iniciatyvoms miesto meras.

Palangos žydų istorijai trūksta istorikų dėmesio
Palangos kurorto muziejaus vadovas Jūratis Liachovčius ypač džiaugėsi ambasadoriaus vizitu ir supažindino svečius su faktu, jog buvo laikmetis, kuomet miesto bendruomenę 30-60 proc. sudarė būtent žydai: „Yra išlikusi 1931 metais leista knyga, kurioje sužymėtos visos vietos, kur Palangoje gyveno ar dirbo žydai. Buvo net 34 verslininkai, kėlę mūsų kurorto ūkį, o 1933 metais net 11 žydų buvo išrinkti į miesto Tarybą“.
J. Liachovičius apgailestaudamas pripažino, kad žydų istorijos tyrinėjimams Palangoje nėra skirta dėmesio. „Palangos žydų istorija nusipelno atskiro ir išsamaus tyrimo. Tad, manau, tikslinga būtų suburti istorikų kolektyvą, parengti išsamią žydų bendruomenės Palangoje istoriją, suorganizuoti konferenciją, o darbus išspausdinti atskiru leidiniu“, – ateities planus, kuriais ambasadorius itin žavėjosi, dalijosi muziejaus vadovas. Tokiu būdu, anot J. Liachovičiaus, Palanga įsilietų į žydų istorijos išsaugojimą.

Ambasadoriaus pasiūlymas Palangos merui
A. Maimon turėjo ir dar vieną pasiūlymą: „Užmegzkime glaudesnius ryšius tarp jaunimo. Turite gimnaziją, apsikeiskime kontaktais ir bendraukime – renkime nuotoliniu būdu konferencijas, bendraukime socialinių tinklų pagalba ir panašiai“. Jei bus pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Eilato kurortu, ši idėja, anot Palangos mero, greičiausiai bus įgyvendinta.
Ambasadorius, kaip pats sako, neturi jokios teisės reikalauti ir nurodinėti, tačiau savotiškai pateikė pasiūlymą: „Žinau, jog rugsėjo 23 dieną Lietuvoje minima žydų genocido aukų atminimo diena, o sausio 27 dieną – Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena. Būtų gražu, jei tomis dienomis Palangos mokiniai ar darželių ugdytiniai būtų supažindinami su žydų istorija, nueitų į žydų kapines, paminėtų šią dieną“. Tai būtų dar vienas Palangos žingsnis į priekį, skatinantis domėtis žydų istorija.

Vizito metu gimė naujų idėjų
Š. Vaitkus svečiui iš Šventosios žemės pristatė ir restauruojamos „Anapilio“ vilos viziją: „Čia jau šį rudenį, lapkričio mėnesį, bus atidarytas Palangos krašto muziejus, kuriame, neabejoju, tikrai atsiras vietos ir žydų istorijai“. Tačiau vizito metu buvo iškelta nauja idėja, kuri, mero pritarimu, greičiausiai bus įgyvendinta. Ambasadorius pasakojo apie kilnojamąją parodą, kaip Izraelyje lankėsi popiežius Pranciškus: „Būtų džiugu, jei šią parodą galėtume atvežti ir į Palangą, o dar geriau – siūlau ją demonstruoti muziejaus atidarymo metu“. Spontaniškai kilusi mintis, kuriai pritarė ir J. Liachovičius, bus įgyvendinta, o meras asmeniškai pakvietė dalyvauti ir patį ambasadorių.
Pastarasis pasakojo apie dar vieną galvoje kirbančią mintį: „Sostinėje sieksime įkurti žydų muziejų, bet ne tik apie Holokausto laikmetį, o nuo tada, kai žydų bendruomenė įsikūrė Lietuvoje“. Čia miesto meras sukluso ir puse lūpų užsiminė: „Jei nepavyktų įgyvendinti šios idėjos Vilniuje, tam atviras mūsų kurortas, kuriame laukiami įvairių tautybių turistai, tad tokiu būdu jų srautai tik dar labiau paaktyvėtų“.