Joninės pajūryje – renginių netrūks, o apgyvendinimo vietos senka

Viena iš lietuvių mėgstamiausių švenčių vasarą – Joninės. Kol vieni svajoja, kiti jau planuoja Jonines pajūryje. Akivaizdu, kad renginių pajūryje netrūks, o apsistojimo vietų vis mažėja. Šiais metais norintieji griausmingai neatšvęsti Jonines, turėtų dairytis ne į Palangą.

Grandiozinės Joninės – Šventojoje 

Tiems, kurie tikisi, kad didžiausia Joninių šventę įvyks Palangoje, teks nusivilti, nes Palangos kultūros centras kviečia trumpiausią metų naktį pasitikti ten, kur susilieja jūra, upė ir ugnies magija. Birželio 23–25 dienomis Šventojoje vyksianti Joninių šventė dovanos išskirtinę programą, sujungiančią folklorą, gamtos burtus ir šiuolaikinius šviesos sprendimus. Šventės šūkis – „Gražiausias paparčio žiedas esi Tu!“ – primena, kad didžiausias Joninių stebuklas yra žmogus, jo vidinė šviesa bei gyvas ryšys su gamta ir bendruomene.

Birželio 23–25 d. Jūros gatvėje šurmuliuos tradicinių amatų, tautinio paveldo ir šventinių gėrybių mugė. Pagrindiniai šventės akcentai prasidės birželio 23-osios, antradienio vakarą.

Vakare 22.00 val. prie Šventosios upės žiočių prie senojo molo bus palydėta saulė, kur lauks tradicinis Joninių laužas. Ši mistiška naktis 23.00 val. tęsis Šventosios uosto kopose. Nusileidus saulei bus galima nusileisti į šviesų naktį „Atrask paparčio žiedą“, kurioje nušvis magiškos vizualinės instaliacijos.

Jonų apdovanojimai 

Trečiadienį, birželio 24-ąją, šventinis Joninių veiksmas persikels į Šventosios pėsčiųjų aikštę. 

Čia 18.00 val. prasidės iškilmingi Jonų apdovanojimai bei varduvininkų pagerbimas, o 19.00 val. publiką suburs didysis Joninių koncertas, kurį vainikuos legendinis ansamblis „JONIS“.

Nuo 1984 metų koncertuojantis ansamblis yra vienas ryškiausių folk ir country muzikos vardų Lietuvoje. Grupės repertuare skamba autorinės dainos, aranžuotos lietuvių liaudies melodijos bei bluegrass stiliumi atliekami kūriniai, išsiskiriantys savitu ir publikos pamėgtu skambesiu.

Palangos botanikos parke – Joninės tarpukario stiliumi 

Palangos Jono Šliūpo muziejus tęsia praėjusiais metais gimusią tradiciją minėti pirmojo miesto burmistro vardines ir birželio 23 d. vakarą kviečia praleisti skambant tarpukario šokių muzikai, atliekamai Palangos pučiamųjų orkestro. Palangos botanikos parko rotondoje 18.30 val. vyksiančiame renginyje „Orkestro vasara: Joninių gegužinė burmistro Jono Šliūpo stiliumi“ apie vasarvidžio šventimo tradicijas pasakos etnologė ir tautosakininkė Gražina Kadžytė, o vasarotojai kviečiami puoštis tarpukariu madingais aksesuarais ir lavinti šokių žingsnelius.

Grafų Tiškevičių pradėta orkestrinės muzikos tradicija Palangos botanikos parke gyvuoja jau antrą šimtmetį, o šios tradicijos puoselėtojo „Palangos orkestro“ vasaros koncertai tapo neatskiriama romantiškų vakarų kurorte dalimi. Šiųmetis Joninių išvakarėse parko rotondoje nuskambėsiantis koncertas bus dedikuotas tarpukariui – laikotarpiui, kai Palanga tapo populiariu kurortu, o vasaras čia leisdavo ir švenčių madas diktuodavo visos Lietuvos elitas.

Joninių gegužinėje šiuos laikus kviesianti prisiminti etnologė G. Kadžytė džiaugėsi, kad belaukiant ilgiausios vasaros nakties senąjame parke skambės būtent pučiamųjų instrumentų muzika: „Palangos burmistras Jonas Šliūpas 1933-1939 metais ne kartą žurnalistams yra kartojęs: „nors tie vasaros orkestro koncertai yra brangus malonumas, bet jie išliks visą laiką“. Šį vasarvidžio metą, Joninių, Jonų vardinių, išvakarėse, kuomet taip gera šokti, žaisti, džiaugtis, mums ypatingai brangus pučiamųjų orkestrų tradicijos paveldas, išugdytas ir skambiai besiskleidžiantis XXI a. Palangoje. Jis vertas įtraukti į nacionalinį Nematerialiosios kultūros paveldo vertybių sąvadą.“

Botanikos parko rotondoje skambant tarpukario suktiniams ir fokstrotams svečiai bus kviečiami įsikurti jaukiam piknikui ant žolės, moterys ir merginos raginamos puoštis skrybėlaitėmis ir ano laikmečio stiliumi rištomis skarelėmis, o drąsiausios poros galės suktis kurorto šokių salėse karaliavusių šokių žingsneliais.

Joninės Klaipėdoje ir Neringoje 

Birželio 23 dieną klaipėdiečiai ir miesto svečiai Jonines kviečiami pasitikti Jono kalnelyje. Čia nuo 19.30 val. jūsų lauks žolynų ir ugnies burtai, vainikų pintuvės, Jonų, Janinų ir Rasų sveikinimai, tradiciniai žaidimai, dainos ir šokiai laužo šviesoje bei kitos Joninių apeigos. Vilios jomarko grožybės ir gardumynai.

Scenoje vykstantis veiksmas bus verčiamas į gestų kalbą. Į gestų kalbą vers Lietuvių gestų kalbos vertimo centro Klaipėdos teritorinio skyriaus vertėjai.

Į Neringą taip pat sugrįžta viena gražiausių vidurvasario tradicijų – Joninės Neringoje ir folkloro festivalis „Tek saulužė ant maračių“.

2026-aisiais jis įgauna ypatingą dedikaciją – minimos Mažosios Lietuvos kultūros šviesuolio, tautosakos rinkėjo, poeto ir mąstytojo Martyno Liudviko Rėzos 250-ąsias gimimo metines.

Jo išsaugotos dainos šiandien skamba tarsi gyvas liudijimas, kad net keičiantis laikams ir žmonių likimams, liaudies daina tebedovanoja tyrą, gaivinantį jausmą.

Tad birželio 20–24 d. Neringa prisipildys muzikos, pasakojimų ir Martyno Liudviko Rėzos paveldo ženklų. Dainos skambės ant marių supamų kurėnų, prie Joninių laužų, kopų takuose ir vakarojimuose po atviru dangumi.

Dar galima suspėti 

Likus daugiau nei savaitei iki Joninių booking.com rodo, kad Palangoje apgyvendinimo užimtumas siekia 87 proc. Beje, įmanoma dar rasti tokių variantų kaip para dviem asmenims už 47 eurus. Bet jie vienetiniai. Jeigu norite praleisti parą Palangoje per Jonines, galima rasti pastogę nuo 50 iki 200 eurų.

Tuo tarpu užimtumas Šventojoje yra dar mažesnis – siekia 77 proc.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija ne kartą „Delfi“ komentavo, kad booking.com rodomas užimtumas dar nebūtinai reiškia, kad iš tiesų pasirinktas viešbutis nebeturi laisvų vietų. Visada patariama paskambinti tiesiai viešbučiui ir pasiteirauti dėl laisvų kambarių bei kainų.

Audinga Satkūnaitė

Delfi