Kaimo turizmo sodybos kainomis vejasi Palangą: keitėsi įpročiai ir vestuvėse

"Delfi", 2020-08-27
Peržiūrėta
1601
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Kaimo turizmo sodybos kainomis vejasi Palangą: keitėsi įpročiai ir vestuvėse

Pandemija pakeitė gyventojų įpročius ir pasirinkimus, pastebi Kaimo turizmo sodybų atstovai. Vestuvėse žmonių skaičius ėmė mažėti, o įprasti apsistojimai neapsiriboja vien savaitgaliu. „Kaimo turizmo sezonas prasidėjo labai anksti, vos tik paskelbus karantiną. Žmonės pradėjo bėgti iš butų ir ieškoti sodybų, kad ten galėtų leisti laiką, nes darbas vyko iš namų, vaikams nereikėjo į mokyklą“, – prisimena Agnė Vaitkuvienė ir viliasi, kad sezonas, kuris tradiciškai baigdavosi rugsėjo pradžioje, tęsis iki spalio.

Jos duomenimis, lietuvių buvo daug. Daug žmonių, kurie ilsėdavosi užsienyje, patraukė į sodybas. Blogiau buvo tiems, objektams, kurie orientavosi į renginius ir suaugusių bei vaikų vasaros stovyklas. Žmonės bijojo didelių susibūrimų, nenoriai važiavo į stovyklas. Masiškai buvo atšaukti ir įmonių renginiai. Daug klientų neatvažiavo iš užsienio. „Labai sumažėjo šeimos šventės ir vestuvės, nes į tokius renginius nevažiavo vyresni žmonės ir svečiai iš Didžiosios Britanijos, Norvegijos. Jei iki karantino vidutinės lietuviškos vestuvės buvo 50 žmonių, tai dabar liko 30“, – apie pokyčius pasakoja A. Vaitkuvienė. 

Asociacijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje virš 700 sodybų ir skaičius jau keletą metų nekinta. „Ateina jauni žmonės, kurie siūlo naujas veiklas, kurias pamatė užsienyje, tačiau nori trauktis vyresni žmones, kurie dirba jau keletą dešimtmečių“, – aiškina A. Vaitkuvienė.

Ji įvardija ir priežastį, kodėl žmonės nesiveržia į šį verslą ir tai paprastai yra tik hobis arba papildomas verslas. Mat šis verslas neatsiperka per vieną kartą. Investicijos milžiniškos, o sezoniškumas didžiulis ir žiemą pajamos labai sumažėja ir jų vos užtenka išlaikyti samdomiems žmonėms. Kaip lankytojus pritraukti ne sezono metu dar niekas nesugalvojo. Be to, keičiasi klientų poreikiai.

„Dabar dominuoja nauja mada – žmonės nebenori važiuoti į seno tipo sodybas, kuriose kambariai iškalti lentelėmis ir maži langai. Ieško kokybiško ramaus poilsio skandinaviško ar prancūziško stiliaus nameliuose. Netgi šeimininkai, kurie nori parduoti seno tipo objektus jų parduoti negali“, – aiškina Kaimo turizmo asociacijos vadovė.

Vytautas Buivydas, Lietuvos jaunųjų ūkininkų sąjungos pirmininkas sako, kad šis verslas yra viena iš galimybių, tačiau tai labai sezoninis verslas ir jei per porą mėnesių uždirbsi šiek tiek pinigų, juos išdalinus visiems metams nepragyvensi. Reikės papildomos veiklos. „Trūksta paramos ir skatinimo priemonių, kad jaunieji ūkininkai galėtų kurti tokius objektus, kuriuose galėtų ir parduoti savo pagamintą produkciją“, – konstatuoja V. Buivydas

. „Koks kaimo turizmo segmentas dabar pelningas gana sunku pasakyti. Anksčiau pelningiausia buvo organizuoti įmonių renginius. Tačiau dabar vis daugiau objektų atsisakė renginių ir priima žmones ramiam poilsiui“, – apie pokyčius pasakoja A. Vaitkuvienė.

Ji įvardina ir šių metų kainas. 1 ar 2 gandrų sodybos pačios paprasčiausios, 5 gandrų tai viešbutis su atskiru sanitariniu mazgu. Pačios paprasčiausios nakvynę žmogui parduodavo po 8 eurus. Turinčios atskirus numerius, 70–130 eurų už numerį. 3-4 gandrų sodyboje vidutinė kaina žmogui 25 eurai. 4 asmenų šeima tokia kaina parai moka 100 eurų. Panašios kokybės nakvynę už panašią kainą galima rasti ir Palangoje.

„Anksčiau kaimo turizmas buvo savaitgalinis. Darbas iš namų pervertė šį požiūrį ir klientai atvažiuoja ilgesniam laikui“, – pripažįsta A. Vaitkuvienė ir sako, jog sezonas tikrai geras ir pelningas.

 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Žmonių išsaugotos senos sodybos slepia ne vieną paslaptį, kurias neretai pavyksta atskleisti. 


Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) atliko apžvalgą, kaip keitėsi kandidatų skaičius visuotiniuose savivaldybių tarybų rinkimuose. 


Pasaulinė turizmo diena – puiki proga kiek atsikvėpti nuo įtemptų darbų bei įvertinti pasiektus rezultatus. O pasidžiaugti išties turime kuo – jūsų dėka Palangos kurorto vardas kasmet vis garsiau skamba už šalies ribų, o Lietuvos bei užsienio svečiai vis dažniau renkasi Palangą savo kokybiškam ir turiningam poilsiui. 



16 eurų už karštą patiekalą. Tokiomis kainomis stebina kurortinė Palanga.


Rugsėjo 27-ąją visame pasaulyje minima Pasaulinė turizmo diena. Šių metų Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos paskelbta Pasaulinės turizmo dienos tema – „Turizmas – pokyčių ir augimo veiksnys“.


Pandemija pakeitė gyventojų įpročius ir pasirinkimus, pastebi Kaimo turizmo sodybų atstovai. Vestuvėse žmonių skaičius ėmė mažėti, o įprasti apsistojimai neapsiriboja vien savaitgaliu. „Kaimo turizmo sezonas prasidėjo labai anksti, vos tik paskelbus karantiną. Žmonės pradėjo bėgti iš butų ir ieškoti sodybų, kad ten galėtų leisti laiką, nes darbas vyko iš namų...


Rugsėjo 27 dieną Lietuvoje švenčiama pasaulinė turizmo darbuotojų diena. Ši diena ypač ypatinga Palangos Turizmo Informacijos centrui, kuris šią savaitę švenčia centro įkūrimo dvidešimtemtį. Palangos TIC direktorė Rasa Kmitienė dėkojo visiems atvykusiems į šventę ir visiems linkėjo kantrybės, ištvermės ir sugebėjimo nuspėti turistų...


Indiškose vestuvėse skambėjo ir Lietuvos himnas

Rasa GEDVILAITĖ, 2018 04 12 | Rubrika: Miestas

Palangiškių grupelė turėjo neeilinę progą sudalyvauti indiškose vestuvėse. Meilė indei suteikė galimybę palangiškiui Ovidijui pažinti indiškąją kultūrą. O ši proga atviliojo į svečią šalį ir būrį jaunojo bičiulių su jaunojo tėveliais priešaky.


Palangos kurorto muziejuje penktadienį atidaryta neeilinė paroda „Paplūdimio mada. 150 metų. Iš AlexandreVassiliev kolekcijos“. Kokias sukneles vasaros metu dėvėdavo moterys, o vyrai kostiumus, dar 1850 metais, kaip keitėsi vasaros mados laikui bėgant, kokius aksesuarus mėgdavo, o kokie būdavo maudymosi kostiumėliai, – visa tai pamatyti galima naujoje parodoje, kuri...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius