Kandidatai į Seimą Mėguvos vienmandatėje apygardoje apie didžiausius iššūkius Lietuvai – jie nuo gynybos, taršos iki demografinių

Iki Seimo rinkimų likus kelioms savaitėms, „Palangos tiltas“ toliau egzaminuoja kandidatus Mėguvos vienmandatėje rinkimų apygardoje, aiškindamasis jų požiūrį į skirtingus dalykus. Visų kandidatų paprašėme atsakyti, ką jie mano esant didžiausiomis Lietuvos problemomis? Atsakymai pateikti pagal jų gavimo seką.

Mindaugas Skritulskas, Tėvynės Sąjungos - LKD kandidatas:

Iššūkiai, kuriuos išvardinsiu, vienaip ar kitaip yra susiję bei sprendžia kitas problemas. Pirmas iššūkis – atsinaujinanti energetika. Jos išvystymas užtikrins šalies ekonominį konkurencingumą, nes žvelgiant į ateitį, ES mokestinė politika lems, kad tik ta gamyba, kuri naudos atsinaujinančios energetikos išteklius, išliks konkurencinga. Mūsų šalis per paskutinius 4 metus padarė milžinišką pokytį šia linkme. 2020 metais atsinaujinanti energetika sudarė tik 35 procentus visos pagamintos energijos Lietuvoje, tai dabar – 75 procentus. Šalies ekonominio konkurencingumo užtikrinimas spręs kitas problemas: emigraciją, skurdo mažinimą, šalies gynybą ir t.t. Kitus išskirtinus iššūkius įvardinčiau: švietimą ir medicininių paslaugų prieinamumą. Tik išsilavinusi ir sveika visuomenė yra klestinčios valstybės garantas.

Darius Kubilius, Lietuvos Valstiečių ir Žaliųjų Sąjungos (LVŽS) kandidatas:

 Biudžeto formavimas ir jo preskirstymas, imigracija į migracija į Lietuvą iš Lietuvai, ES ir NATO priešiškų šalių bei Lietuvos valstybės saugumas.

Karolis Neimantas, „Nemuno aušra“ kandidatas:

Demografiniai, edukaciniai, politiniai.

Jonas Viskontas, Žaliųjų partijos kandidatas:

Nepažabota tarša.  6 iš 10 vandens telkinių (upių, upelių, ežerų) neatitinka geros ekologinės būklės kriterijų dėl taršos nuotekomis ir iš žemės ūkio. Didžioji Baltijos jūros dalis paveikta eutrofikacijos. 52 procentai žmonių gyvena teritorijose, kuriose oro tarša viršija normas kietosiomis dalelėmis, nes neturime švaraus viešojo transporto. 

Kita didelė problema – socialinė nelygybė. 1 iš 5 žmonių susiduria su skurdo rizika. 2023 metų duomenimis, 7.9 procentai dirbančiųjų Lietuvoje susidūrė su skurdo rizika. Šalies pajamų santykis su BVP yra mažiausias tarp Baltijos šalių ir yra vienas mažiausių ES. O mažas BVP perskirstymas per biudžetą yra pagrindinė kliūtis, trukdanti tinkamai finansuoti viešąsias paslaugas. Tai reiškia mažas pensijas, mažus mokytojų atlyginimus, negalėjimą patekti pas gydytojus, kelius su duobėmis ir t.t.   

Kita didelė problema – prasta sveikatos priežiūra.  Lietuvoje širdies ligų ir onkologiniai susirgimai sudaro daugiau nei 70 procentų gyventojų mirties priežasčių. Kas aštuntam Lietuvos gyventojui 2022 metais diagnozuotas psichikos elgesio sutrikimas. Per pastaruosius 20 metų blogėjo Lietuvos mokinių beveik visų fizinių ypatybių lygis, o ypač – ištvermės rodikliai, atspindintys širdies ir kraujagyslių sistemos pajėgumą. Visa tai – dėl per mažų investicijų į ligų prevenciją ir dėl per mažo sveikatos paslaugų prieinamumo. 

Svetlana Tučkė, Lietuvos Socialdemokratų partijos (LSDP) kandidatė:

Dėl geopolitinės situacijos kylantis nesaugumas. Karas Ukrainoje, būtinybė sustiprinti gynybą, kad nekiltų grėsmė šalies saugumui. Visuomenės senėjimas ir dėl to mažėjantis darbuotojų skaičius, darbo jėgos trūkumas atskiruose sektoriuose (trūksta slaugos specialistų, mokytojų, policijos pareigūnų). Vidutinių pajamų spąstai. Lietuva papuola į vidutinių pajamų spąstus, nes šalyje dirbančios įmonės nebepajėgia konkuruoti su Vakarų Europos įmonėmis atlyginimais, bet vis dar nesame tiek investavę į inovacijas, kad galėtume konkuruoti naujovėmis. Dėl to Lietuvoje pastebime vis didėjančius įmonių bankroto atvejus.

Ana Staševičienė, partija „Laisvė“:

Vienas iš didžiausių iššūkių – užtikrinti kokybišką sveikatos priežiūrą ne tik didmiesčiuose, bet ir regionuose. Tai apima sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūros atnaujinimą ir plėtrą mažesniuose miestuose ir kaimiškose vietovėse.

Taip pat Lietuva turi nuolat vertinti ir stiprinti savo nacionalinį saugumą atsižvelgdama į besikeičiančias pasaulines tendencijas ir potencialius scenarijus. Į tai įeina ne tik karinis, bet ir kibernetinis, energetinis bei informacinis saugumas.

Demografiniai iššūkiai ir visuomenės senėjimas sukelia įvairių socialinių ir ekonominių iššūkių, tokių kaip darbo jėgos trūkumas, pensijų sistemos tvarumas ir sveikatos priežiūros poreikių augimas.

Lietuva, kaip moderni Europos valstybė, privalo užtikrinti savo saugumą, ekonominį augimą ir tvarią ateitį, kartu sprendžiant socialines problemas ir prisitaikant prie globalių pokyčių.

Audronė Balnionienė, Liberalų Sąjūdis:

Saugumas, neišvengiamas išlaidų gynybai didinimas, geopolitinė įtampa. Tame tarpe provokacijų, kibernetinių atakų, dezinformacijos, propagandos grėsmės. Antra, pasenęs ir nudėvėtas bei per lėtai besiplečiantis kelių, viadukų, dviračių takų tinklas. Trečia, aplinkosauga, klimato kaita, energetika ir su tuo susijusios pasekmės.

Klausimų, kuriuos pastoviai reikia spręsti yra visose srityse : švietime, kur pedagogai vis dar orumo „paraštėse“, pasirengimas visuotinei įtraukčiai, neužtikrintas darbo ir mokymosi priemonių prieinamumas; socialinėje – mažėjantis Lietuvos gyventojų skaičius, senstanti visuomenė, socialinės paslaugos, žmonių su negalia įtraukimas į darbo rinką; sveikatos apsaugoje – trūksta investicijų į vaikus, į ligų prevenciją, regioninio požiūrio į gydymo paslaugų teikimą arčiau žmogaus; aplinkosaugoje, kur klimato krizės ir gamtos nuostoliai  turės vis didesnį poveikį šalies ekonomikai, reikia imtis daugybės veiksmų pradedant energetika, naujų švarių technologijų įvedimu į rinką, nuotekų ir atliekų tvarkymu.