Karolis Žukauskas: „Nemuno aušroje“ galėjo būti 130 tūkst. eurų „juodų pinigų“

Komunikacijos specialistas Karolis Žukauskas kelia prielaidą, kad valdančiąją „Nemuno aušros“ partiją galėjo pasiekti 130 tūkst. eurų „juodųjų pinigų“ – jis teigia, kad tai įtarti leidžia 2024 metų partijos banko sąskaitos išrašas bei sutapimai, kuriuos jis sieja su galimu grynųjų pinigų atvežimu į konkrečią vietovę.

Skambino partijos rėmėjams 

K. Žukauskas jau anksčiau atskleidė, kad, apsimetęs asmeniu, tvarkančiu „Nemuno aušros“ finansus, paskambino partijos rėmėjams ir, užsiminęs apie 2024 metais suteiktą paramą, klausinėjo apie galimybes ją teikti ir vėl. Jis teigė turėjęs tikslą įrodyti, kad partijos finansavimas buvo gerokai neskaidresnis, nei teigė prokurorai.

Jis stebėjosi, kokiu būdu „Nemuno aušrai“ per labai trumpą laiką pavyko užstatui ir rinkiminei kampanijai surinkti net 300 tūkst. eurų, todėl nusprendė atlikti savo „tyrimą – demaskavimą“ ir patikrinti vieną prielaidą, kaip šie pinigai galėjo atkeliauti į „Nemuno aušros“ rinkimų sąskaitą.

Jis teigia, kad rezultatai buvo tokie, kaip ir tikėjosi, ir žada ją netrukus perduoti Vyriausiajai rinkimų komisijai, Specialiųjų tyrimų tarnybai bei prokuratūrai.

Vėliau K. Žukauskas paviešino ir pokalbių su finansiniais partijos donorais įrašus. K. Žukausko teigimu, šie žmonės galimai partijai vedė ne savo pinigus ir galimai ne visada suprato už ką. Jam susidarė įspūdis, kad jie nelabai domisi politika, nors nepagailėjo asmeninių lėšų „Nemuno aušros“ rėmimui.

Atlikdamas šį eksperimentą jis teigia radęs, kad „Redakcijos“ tyrime Birutė Davidonytė užsimena turinti Nemuno aušros banko sąskaitos išrašą iš 2024 m. vasaros laikotarpio, kai rėmėjai darė pavedimus partijai.

„Po kelių valandų vakarop gavau iš jos tris nuotraukas su visais Nemuno aušros sąskaitos judėjimais nuo pat jos atidarymo 2024 m. birželio 21 d. iki rugpjūčio 29 d. Išrašuose – kiek kada pervedė koks narys, ir tada visos partijos išlaidos – bibliotekų nuoma susitikimams su gyventojais ir t. t.“, – „Substack“ rašė K. Žukauskais, paviešinęs minėtus duomenis.

Aiškinosi, kaip pinigai galėjo pasiekti partijos narius 

Pasak jo, šie duomenys susidėjo į „labai aiškią dėlionę“, kuri atskleidė galimą neskaidrų finansavimą.

„Net negalėjau patikėti, bet į vieną bendrą ir labai aiškų vaizdą susijungė beveik VISI Nemuno aušros narių pavedimai partijai. Kuriuos jie patys mokėjimo paskirtyje tvarkingai kaip robotukai vadino Savanorišku nario mokesčiu“, – rašė komunikacijos ekspertas.

Kadangi įtarė, kad buvo pasitelktos didelės sumos grynųjų pinigų, K. Žukauskas teigė patikrinęs ne kas kiek ir kodėl partijai pervedė lėšų, bet priešingai – kaip ir kada jos galėjo pasiekti šiuos partijos narius.

„Pagal kai kurias jau pažįstamas pavardes mačiau, kad tarp pavedimų dominuoja tik keli miestai. Partijai, kuri skelbiasi turinti 3000 narių ir skyrius visoje Lietuvoje, sutikite, tokia maža pinigų geografija jau kelia įtarimų. O jei juos pasiekė grynieji pinigai – kažkas turėjo atvežti. Lokacijos skirtingos, tikriausiai, nevežiojo po vieną nario mokestį. Jei kažkas turi užduotį, pvz., Kelmėje Nemuno aušros nariams padalinti tam tikras sumas grynųjų, kad šie jas pervestų į partijos sąskaitą – kaip ir kada veža jiems?“ – samprotavo K. Žukauskas.

Pasak jo, didžiausia „Nemuno aušros“ klaida – „apvalios sumos. Ir tingėjimas daugiau pakeliauti po Lietuvą, bandant per vieną kelionę padengti visą skyrių“.

Įtaria 130 tūkst. eurų „juodų pinigų“

K. Žukauskas teigia įtariantis, kad „Nemuno aušra“ galėjo iš viso pasinaudoti 130 tūkst. eurų „juodų pinigų“.

„Be teisėsaugos įrodymų kol kas turiu pridėti galimai, bet gamtoje tokių sutapimų nebūna, todėl esu įsitikinęs, kad į Nemuno aušros sąskaitą 2024 m. vasarą buvo įlieta žvėriškai didelė juodų pinigų suma – net 130 000 eurų“, – teigia jis.

Jis pastebėjo, kad išrūšiavus sąskaitos pavedimus pagal lokaciją – iš kokio miesto daryti pavedimai, bendra jų suma susiapvalindavo.

„Miestams galimai buvo paskirta apvalios sumos - 5000, 10000, 20000 eurų, ir pan.“, – teigė jis.

Pasak K. Žukausko, praėjus savaitei po to, kai partija atsidarė rinkiminę sąskaitą, į ją atlikti du pavedimai iš Marijampolės, kurių bendra suma yra 5000 eurų.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Alvydas Brusokas, pirmasis „Nemuno aušros“ aukotojas, yra pagrindinis „Redakcijos“ tyrimo asmuo dėl sąsajų su rusų oligarchais.

„Žemaitaitis vėliau kartojo, kad nėra girdėjęs tokio ir nepažįsta – labai įdomu, kaip įkalbėjo nepažįstamąjį būti pirmuoju dosniu partijos rėmėju“, – komentavo K. Žukauskas.

Sutampa su mokėjimais už patalpas 

Jo teigimu, keliant prielaidą, kad pavedimai vyko pagal schemą, kai nariams atiduodami grynieji, kuriuos jie vėliau pervesdavo partijai, kažkas turėjo jiems šiuos pinigus perduoti.

„Gal taip ir buvo, nes tame pačiame išraše matomas partijos mokėjimas Marijampolės bibliotekai – matyt vyko susitikimas su gyventojais. Kad šie mokėjimai prasilenkia viena diena – visiškai normalu, juk pateiktos sąskaitos gali būti ne iš karto apmokamos“, – rašo K. Žukauskas.

Liepos 3 ir 4 d., pasak jo, partiją pasiekia septyni pavedimai, visi daryti klaipėdiečių partijos narių: tarp jų ir savivaldybės tarybos nariai, darbuotojai.

„Ir vėl koks sutapimas – bendra šių septynių klaipėdiečių pavedimų suma – 20 000 eurų“, – pastebi K. Žukauskas.

Pasak jo, net jei būtų keliama versija, kad klaipėdiečiai partijai paaukojo išgirdę raginimą liepos 3 ir 4 dienomis vykusių susitikimų metu, būtent itin apvalus skaičius kelia įtarimų.

„Atskiro paminėjimo verta Marytė Žukienė – paaukojo partijai 2000 eurų ir po trijų dienų išstojo iš jos. Aš taip daryčiau nebent tik tada, jei tie pinigai nebūtų mano, bet gal Marytė tiesiog altruistė?“ – svarstė K. Žukauskas.

„Dar įdomiau, kad tik du pavedimai padaryti nurodant kiek kitokią paskirtį - „Savanoriškas mokestis“. Ir tie du asmenys pervedė… lygiai 10 000 eurų. Jeigu čia būtų fantastinis romanas, sakyčiau, kad buvo dvi grynųjų pinigų po 10 000 eurų padalinimo operacijos - vienoje dalyvavę penki nariai išgirdo instruktažą pavedimo paskirtyje nurodyti „Savanoriškas nario mokestis“, kiti du - „Savanoriškas mokestis“. Ir visi klusniai vykdė instrukcijas. Bet juk tokios grynųjų sumos politikoje gali vaikščioti tik fantastiniame romane, taip?“ – ironizavo komunikacijos ekspertas.

Sutapo su Žemaitaičio ir Puchovičiaus vizitais 

K. Žukausko teigimu, partijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis dalyvavo šiuose susitikimuose Klaipėdoje ir jos rajone, o liepos 2 d. buvo Palangoje: „tas pats miestas, kuriame jis vasarą kartais netyčia pasimato su tokiais buvusiais (?) nusikalstamo pasaulio veikėjais, kaip Šūdmaišis, apie kurio santykį su grynaisiais pinigais visokios legendos sklando. Bet negalėčiau patikėti, kad toks gražus kurortas, kaip Palanga, yra Lietuvos grynųjų pinigų sostinė. Negali gi būti taip“, – rašė jis.

Pasak jo, po kelių dienų partiją pasiekė dar trys pavedimai: nors vienu atveju atrodo, kad vienas iš aukotojų nuo savęs pridėjo 80 eurų, bendra apvalios sumos teorija negriūva.

„Liepos 10 d. dar įkrenta aušriečių finansininkės Svetlanos Meleško parama partijai – 2000 eur, jei priskaičiuojam ir šią sumą, vis tiek gaunasi apvalūs 7000 eur. Gal jie atkeliavo iš pajūrio? Kas buvo knygnešys?

Jeigu neklystu, bent du iš šių asmenų - Puchovičiaus pažįstami ar draugai (dabartinis Aplinkos ministras Žuromskis ir Pipilevič). Gal ir Dijak iš jo kompanijos? Bet jei čia būtų fantastinė knyga, tuomet Puchovič būtų knygnešys iš grynųjų sostinės Lietuvoje – Palangos?“ – svarstė K. Žukauskas.

Pasak jo, Seimo narys, R. Žemaitaičio pavaduotojas Robertas Puchovičius liepos 8 d. buvo Palangoje, kur filmavosi su R. Žemaitaičiu. Liepos 9 d. jo Palangoje nebematyti.

„Negi Puchovičius liepos 8 d. vakare grįžo į Vilnių? Gal susitiko su Žuromskiu, gal lauktuvių iš Palangos parvežė, ir taip partijai įkrito 2500 eur pavedimas, užvadintas nario mokesčiu? Ne, tikrai ne, greičiausiai, čia tik sutapimai“, – komentavo K. Žukauskas.

Pavedimai iš Puchovičiaus aplinkos 

Po to, pasak K. Žukausko, kelias dienas į partijos sąskaitą neįkrito nė vienas pervedimas, tačiau po to vėl prasidėjo „nario mokesčių festivalis“, kurių dauguma – iš R. Puchovičiaus aplinkos.

„Žmona, tėvas (per tris kartus pervedęs tą patį gražų skaičių – 2500 eurų), draugas Edvard Vaskan (kurio 30-metyje dalyvavo Puchovičius), taip pat ir mano telefoninis pašnekovas Kazilionis, dirbęs su Puchovičiaus broliu, ir Žuromskio žmona su kuklia auka“, – vardijo jis.

K. Žukauskas pastebėjo, kad per dvi dienas nebuvo jokių kitų pavedimų partijai, tik iš R. Puchovičiaus draugų ir artimųjų.

„Ar keliavo čia Kalėdų senelis, ar dovanų užteko iš ankstesnio važiavimo? Nežinau, Žemaitaitis tuo metu dar sėdėjo pajūryje, bet gal Puchovičius ir pats vienas su savo aplinka susitvarkė. Ir jokių partinių susitikimų Vilniuje, kaip anksčiau Klaipėdoje, lyg ir nebuvo tuo metu – įdomu, kaip čia taip sėkmingai per porą dienų pavyko įkalbėti būrį draugų pervesti politikai, kuria jie įprastai nesidomi?“ – svarstė jis.

Figūruoja tie patys miestai 

Pasak jo, per keturias pavedimų bangas partijai pervesta apvali 40 tūkst. eurų suma: „ir jokių pavedimų iš kokių nors Biržų, Šiaulių ar Kauno“.

K. Žukausko duomenimis, liepos 20-23 d. partiją vėl pasiekė pervedimų banga, dominavo apvalios 2500 eurų sumos, o bendra suma – beveik 15 tūkst. eurų.

„Vėl bent jau dalis aukotojų – iš Puchovičiaus aplinkos (jo brolis, jo žmonos brolis). Ir Sandra su Snežana, kurias kalbinau telefonu. Viskas čia tik sutapimai, matyt“, – komentavo jis.

K. Žukauskas svarstė, kad R. Žemaitaitis liepos 21 d. dar buvo Palangoje, 22 d. jau turėjo partijos susitikimų arčiau Vilniaus – nuo Šakių galėjo vakare jau atvykti į sostinę ir retoriškai klausė, gal su juo kartu vyko ir R. Puchovičius.

K. Žukausko teigimu, liepos 24 dieną visi „kaip susitarę puolė pervedinėti nario mokesčius“, tačiau tik iš Šilutės, Klaipėdos ir Vilniaus.

Jis pastebėjo, kad iš Klaipėdos ir dalies Šilutės pavedimai partiją pasiekė su ta pačia klaida – daryti ne kaip nario mokestis, o parama partijai. „Finansininkė ataskaitose klaidą ištaisė, bet bendrystės pėdsakas liko“, – komentavo K. Žukauskas.

Tą pačią dieną dar 8500 eurų partiją pasiekė iš Vilniaus.

Liepos 18-21 d. R. Žemaitaitis nurodė esąs Palangoje.

Išsiskyrė trys nedideli miestai

K. Žukauskas svarstė, kad net jei visa tai galėtų pasirodyti kaip sutapimai, sunku paaiškinti mažųjų miestų fenomeną: trys miestai paaukojo lygiai po 10 tūkst. eurų.

„Nemanau, kad Lietuvoje yra daugiau tokių miestų, kaip Šilutė, Šilalė ir Kelmė, kurie tokias lėšas skiria politikai. Vėl sutapimas – VISI TRYS miestai partijai paaukojo LYGIAI po 10 000 eurų. Gal ir man pradėti tikėti aušriečių religija, nes tik joje tokių stebuklingų sutapimų būna?“ – ironizavo K. Žukauskas.

K. Žukauskas neidentifikavo, kas galėjo atvykti į minėtus miestus, tačiau pastebėjo, kad panašiu metu buvo „Nemuno aušros“ renginys Šiauliuose – mokestis už jį matomas sąskaitos išraše, o nuo ten nėra toli iki Kelmės.

Sutapimai tarp grąžintų ir pervestų aukų 

Jis atkreipė dėmesį į dar vieną keistą sutapimą: vienam nariui grąžinta 4000 eurų auka – K. Žukausko spėjimu, ji galėjo neatitikti Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatytų kriterijų, bet tą pačią dieną R. Žemaitaičio žmona partijai paaukoja 3800 eur.

„Net nebandau svarstyti tikimybės, kad atgautą paramą Jašinskas atidavė Žemaitaičiui, o šis perdavė žmonai, o ši padarė pavedimą partijai – neįmanoma, jis juk politikas, ji teisininkė iš Adlex kontoros, nežaistų juk tokiais dalykais tikrai“, – komentavo K. Žukauskas.

Pasak jo, šis pavedimas atrodė kaip iškrentantis iš bendros apvalių skaičių tendencijos, tačiau sudėjus visus iš Vilniaus (greičiausiai) atkeliavusius pavedimus ir niekur iki tol netikusį „Nemuno aušros“ finansininkės Svetlanos Meleško pavedimą vėl susidarė apvali suma.

K. Žukauskas taip pat atkreipia dėmesį į Aleksandro Furso auką: tiriamosios žurnalistikos tyrimo centras „Siena“ dar prieš rinkimus atskleidė, kad su „Nemuno aušra“ kandidatuojantis ir dosniausią partijos nario mokestį – 17,5 tūks. eurų – sumokėjęs A. Fursas Islandijoje buvo teistas dėl bandymo įsivežti ir platinti nedidelį kiekį kokaino.

Kelia klausimą dėl pinigų kilmės

Pasak K. Žukausko, šie duomenys atskleidžia, kad arba „Nemuno aušra“ yra „stebuklingų sutapimų partija, arba jie įrodo, kad į vieną iš valdančiųjų Lietuvos partijų įplaukė 130 tūkst. eurų „juodų pinigų“.

„O jei tikime antruoju variantu, tuomet kyla labai daug klausimų – iš kur tie juodi pinigai atplaukė į partiją? Ką veikia teisėsauga, jei nemato tokių sumų pas tokius svarbius asmenis jų aplinkoje? Ar Palanga tikrai yra grynųjų sostinė? Ar partijos narius aplipę statybų verslai turi sąsajų su nusikalstamu pasauliu ir juodų pinigų legalizavimu? Ar pati partija, o ne tik pavieniai asmenys, tokių ryšių turi?“ – klausė jis.

„Nemuno aušros atveju turėtume visą specialiai kurtą sistemą – partija, galimai kurta juodais pinigais, į tai galimai įsitraukusi absoliučiai visa partijos vadovybė, palaikanti ryšius neaišku su kuo, ir stumianti tokius įstatymus, kaip atsiskaitymo grynaisiais padidinimas“, – teigė K. Žukauskas.

Dar svarbiau, pasak jo, būtų išsiaiškinti, ko asmenys, perleidę partijai šias sumas, tikėjosi mainais. Jis žada visą informaciją atiduoti teisėsaugai ir Vyriausiajai rinkimų komisijai.

Parengė Austėja Masiokaitė-Liubinienė

DELFI