Klausos sutrikimai paliečia tūkstančius: kokios pagalbos pacientai gali sulaukti?

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, net 5 proc. pasaulio populiacijos kasdien susiduria su klausos negalia ir jos keliamais iššūkiais. Minint tarptautinę žmonių su negalia dieną, ligonių kasos specialistai atkreipia dėmesį į tuos, kurie negali aiškiai girdėti ir primena, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis kompensuojami klausos aparatai gali pagerinti žmonių su klausos negalia gyvenimo kokybę. 

„Klausos negalia kasdien daro įtaką žmogaus savijautai, bendravimui ir galimybei aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime. Norime, kad kiekvienas, susidūręs su klausos sutrikimais, laiku gautų reikalingą pagalbą – nuo aiškaus ištyrimo iki tinkamiausios medicinos priemonės parinkimo. Klausos aparatai, implantai žmonėms padeda ne tik geriau girdėti, bet ir grįžti į visavertį gyvenimą“, – sako Valstybinės ligonių kasos (VLK) Medicinos priemonių kompensavimo skyriaus vedėjas Giedrius Baranauskas.

Kur kreiptis pirmiausia?

Klausos praradimą ar girdėjimo sutrikimus gali sukelti daugybė veiksnių. Vieniems klausos sutrikimai perduodama genetiškai, kitiems jie – stipraus aplinkos triukšmo, infekcinių ar kitų ligų sukelta pasekmė. Bet kuriuo atveju, klausos negalia nėra nuosprendis, todėl pastebėjus, kad klausa prastėja, pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jis įvertina klausos sutrikimo lygį, sudaro gydymo planą ir prireikus gali išduoti siuntimą gydytojo otorinolaringologo konsultacijai gauti. Šis gydytojas įvertina paciento sveikatą, klausos sutrikimo laipsnį ir nusprendžia, ar jam reikalingas klausos aparatas.

Nustačius poreikį klausos aparatui, gydytojas otorinolaringologas išrašo specialų siuntimą (medicinos dokumentų išrašą). Gavęs siuntimą, pacientas per 180 dienų gali kreiptis į pasirinktą įmonę, kuri yra sudariusi sutartį su ligonių kasa dėl privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų gyventojų aprūpinimo klausos aparatais. Pasirinktoje įmonėje dirbantys specialistai pakonsultuoja ir pagal pacientui nustatytą klausos sutrikimo laipsnį padeda išsirinkti tinkamiausią klausos aparato modelį. Įmonių sąrašą pacientui pateikia gydytojas, jis skelbiamas ir ligonių kasos interneto svetainėje.

Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems pacientams klausos aparatai kompensuojami 100 proc., todėl, pasak G. Baranausko, už taip skirtus klausos aparatus sutartį su ligonių kasa turinčios įmonės negali taikyti priemokų, išskyrus priemokas dėl technologinių ypatumų: „Priemoka yra galima tik tuo atveju, jeigu pacientas raštu patvirtina, kad yra informuotas apie galimybę gauti kompensuojamą priemonę, bet renkasi tą, kuri pagaminta iš brangesnių medžiagų ar taikant modernesnes technologijas“.

Kiek klausos aparatų kompensuojama?

Šiuo metu vaikams ir jaunuoliams iki 24 metų, kurie mokosi specialiosiose, profesinėse ir aukštosiose mokyklose, gali būti pritaikomi 4 tipų, suaugusiesiems – 5 tipų kompensuojamieji klausos aparatai. 

Be to, jie gali būti išduodami pakartotinai. Vaikams iki 7 metų vieną kartą per 3 metus gali būti išduodami du aparatai abiem ausims, o vyresniems vaikams ir suaugusiems tokios sąlygos taikomos vieną kartą per 5 metus. 

Jei suaugusiam pacientui pirmiausia buvo kompensuotas aparatas vienai ausiai, antras išduodamas tik pasibaigus pirmojo aparato naudojimo terminui – paprastai po 5 metų. Tačiau išskirtiniais atvejais yra taikomos išimtys: jei klausa smarkiai pablogėja arba aparatas prarandamas dėl vagystės, gaisro, stichinės nelaimės – tada antrąjį aparatą galima gauti anksčiau, pateikus praradimą patvirtinančius dokumentus. Šios sąlygos negalioja vaikams iki 7 metų – jiems klausos aparatai yra itin svarbūs kalbos ir vystymosi procesui, todėl atsiradus klausos sutrikimams, visada kompensuojami ir išduodami abu aparatai iš karto. 

Tems gyventojams, kuriems reikia individualių ausies įdėklų, taikomos kitos sąlygos. Įdėklai vaikams iki 7 metų skiriami 1 kartą per metus, o vaikams nuo 7 metų ir suaugusiesiems – 1 kartą per 5 metus. 

Sunkesniems atvejams – klausos implantai

Nors kompensuojamaisiais klausos aparatais naudojasi tūkstančiai žmonių, susidūrusių su klausos sutrikimais, deja, jie padeda ne visiems. Dažniausiai tai žmonės, kurių klausa yra sunkiai pažeista, todėl įprasti klausos aparatai negali padėti. Tokiais atvejais, fondo lėšomis yra kompensuojami klausos implantai, kurie gali būti skiriami vaikams ir abiem ausimis klausos netekusiems suaugusiesiems. 

Šiems pacientams kiekvienai ausiai ligonių kasa gali kompensuoti kochlearinius klausos implantus,  BAHA įsriegiamuosius kaulinius implantus arba vidurinės ausies klausos sistemas. Kartu su šiais klausos implantais yra kompensuojami ir atsarginiai šių medicinos pagalbos priemonių procesoriai, kurių išlaidos padengiamos kas penkerius metus. 

Jeigu dėl medicininių priežasčių tenka pašalinti jau turimą klausos implantą, tokiu atveju, galima skirti kompensaciją kitos ausies klausos implantui. Iš viso pacientui gali būti skiriami ne daugiau kaip 2 klausos implantai. 

Prireikia milijonų

Praėjusiais metais daugiau nei 13 tūkst. pacientų buvo kompensuota 24 tūkst. vienetų klausos aparatų ir implantų. Tam prireikė 9,5 mln. eurų fondo lėšų. Šiais metais iki lapkričio klausos aparatų ir implantų kompensavimui iš fondo panaudota 7,6 mln. eurų. Už šią sumą jau 11 tūkst. klausos sutrikimų turinčių pacientų gavo jiems būtinas medicinos priemones.