Komunalininkai sutvarkė Monciškių ir Šventosios paplūdimius, atnaujino Žemaičių alką

Linas JEGELEVIČIUS, 2016-05-26
Peržiūrėta
928
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Komunalininkai sutvarkė Monciškių ir Šventosios paplūdimius, atnaujino Žemaičių alką

Monciškių ir Šventosios paplūdimiai jau laukia poilsiautojų. Juos vasaros sezonui jau visiškai parengė miesto komunalininkai. O Šventosios svečius vilios ir neatpažįstamai pasikeitęs Žemaičių alkas, kuris į Jonines arba Rasų šventę šalies gyventojus, palangiškius, šventojiškius ir svečius iš užsienio vilios senąja paleoastronomine observatorija. Dabar vyksta jos prieigų tvarkymo darbai.

Neįgalieji turi būti dėkingi miesto komunalininkams
„Monciškėse pastatėme 60 120 litrų talpos šiukšlių konteineriukų. Nuo Monciškių iki Šventosios pakraščio prie Lietuvos-Latvijos pasienio pastatytos 38 persirengimo kabinos“, – Palangos tiltui“ pakeliui link Šventosios pasakojo UAB „Palangos komunalinis ūkis“ direktoriaus pavaduotojas Stepas Šeputis.
Ypač daug teko miesto komunalininkams pasidarbuoti platinant taką link paplūdimio Monciškėse. Buvo nukastas ne vienas kubinis metras smėlio, gerokai pagilėjusio ir išplatėjusio tako krantai buvo sutvirtinti žabtvorėmis.
Komunalininkų darbais ypač džiaugiasi visos šalies neįgalieji, kurių sanatorinė poilsio bazė yra Monciškėse prie pat jūros. Kol takas buvo siauras ir itin smėlingas, neįgaliesiems skirtu vežimėliu iki paplūdimio nebuvo įmanoma privažiuoti. Dabar tai galima nesunkiai padaryti.
Ypač daug šį vėlyvą pavasarį dėmesio skyrę Šventosios tvarkybos darbams, komunalininkai gali didžiuotis nuveiktais darbais: atnaujintu taip vadinamu Beždžionių tiltu – buvo pakeistos ar sutvirtintos kai kurios jo metalinės konstrukcijos, sutvarkyta tilto aplinka, nušienautu ne vienu aru atokių sužėlusių gyvenvietės teritorijų, naujai įrengta autobusų stotele, atidengtais gatvių bordiūrais ir, žinoma, sutvarkytu Žemaičių alku.

Žemaičių alką pradėjo tvarkyti vos atšilus
Žemaičių alko prieigas tvarkyti imtasi vos atšilus orams – kopa sutvirtinta žabtvorėmis, atsižvelgiant į pėsčiųjų pamėgtus vaikščiojimo maršrutus, nutiestas per kopą link jūros vedantis medinis takas.
UAB „Palangos komunalinis ūkis“ darbuotojai kopos papėdėje esančioje aikštelėje supylė skalą, kad atvykusiems automobiliais nereikėtų savo transporto priemonių statyti ant žolės.
Netrukus naujais bus pakeisti ir dauguma alkakalnyje įrengtų ąžuolinių stulpų. „Naujais mediniais stulpais Žemaičių alke trys senieji buvo pakeisti gegužės viduryje, o visus susidėvėjusius stulpus planuojama atnaujinti iki Joninių“, – sakė S. Šeputis.
Anot jo, komunalininkams užkelti ant kalno masyvias ąžuolines figūras buvę labai nepaprasta.
„Laimei, kad atsirado mūsų gerų bičiulių, kurie mums, komunalininkams, padėjo su reikalinga tam darbui technika. Ypač dėkingas esu UAB „Telšių kelių“ darbų Palangoje vadovui Broniui Laučiui, kurio paskolintą traktorių-ekskvatorių, kaip mes vadiname, „račioką“, užvarėme ant kalno ir su mašinomis šiaip ne taip užvežėme tas ąžuolines statulas, kurių kiekvienos svoris yra apie vieną toną. Jos – apie 4-4.20 metro aukščio, o diametras – virš metro“, – pasakojo S. Šeputis.
Svarbiausia, kad drūtus ąžuolus ant kalno teko ne bet kaip pastatyti. „Teko tai padaryti labai tiksliai. Taip, kad atsistojus tarp dviejų ąžuolinių statulų, matytųsi mėnulio delčia. Mažytis kryptelėjimas į šoną ir jos nebūtų, o dabar didžiuojamės – ryškios pjautuvo formos delčia matosi kaip ant delno. Tik reikia žinoti, kur atsistoti“, – pasakojo S. Šeputis.

Meistras drožėjas nustebino
Ąžuolinės statulos buvo veriamos ant keturių po 38 centimetrus metalinių armatūrų, į žemę buvo supiltas ne vienas kubas cemento. Pagal pagoniškas tradicijas, jos buvo padengtos ruonio taukais. Ant Alkos kalno buvo pastatyti ir aštuoni kelmai-suolai. Ant jų alkos lankytojai galės pailsėti ir paganyti akis į atsiveriančias nuostabias apylinkes ir jūrą.
Ąžuolinius rąstus, reikalingus naujiems Žemaičių alko stulpams išdrožti, neatlygintinai pasiūlė žemaičių istorijai ir kultūrai neabejingi gyventojai Egidijus Jokūbauskas ir Gytis Tijūnėlis.
S. Šeputis prisiminė, kaip jis su kitais komunalininkais vežė milžiniškus ąžuolo kamienus vietos medžio drožėjui šalia Plungės. „Maniau, kad paversti tuos rąstus į ką nors meniška ir prasminga jam prireiks ne vieno mėnesio, bet vyriokas dirbo dieną naktį ir darbus baigė – nepatikėsite – per savaitę. Buvau labai nustebęs – sąžiningai sakau“, – atviravo UAB „Palangos komunalinis ūkis“ direktoriaus pavaduotojas.
„Kalno tvarkymo darbai vykdomi pagal profesoriaus Vlado Žulkaus rekomendacijas, kurios pateiktos po Žemaičių alko kalno apžiūros – profesorius vertino Žemaičių alką kaip Birutės kalno XIV/XV a. alkvietės, paleoastronominės observatorijos, natūralaus dydžio kopiją“, – sakė Šventosios seniūnė V. Skeberdytė.

Labiausiai lankomas objektas Šventojoje
Žemaičių alkas – bene labiausiai lankomas turistinis objektas Šventojoje. Ši vieta garsi tuo, kad yra įrengta pagal viduramžiais (XIV-XV a.) Palangoje ant Birutės kalno buvusios dangaus kūnų stebyklos modelį – pagal ant alkos kalno įrengtų medinių stulpų, kurių kiekvienas atitinka Baltų mitologijos dievų ir deivių vardus, metamus šešėlius galima nustatyti kalendorinių švenčių datas.
Žemaičių alkas 1998-aisiais įrengtas Žemaičių kultūros draugijos Palangos skyriaus iniciatyva. Dvylika stulpų ant kopos įrengti taip, kad pagal saulės metamus šešėlius būtų galima nustatyti baltų kalendorines šventes. Jie sustatyti, vadovaujantis Klaipėdos universiteto profesoriaus archeologo Vlado Žulkaus atliktų Birutės kalno tyrinėjimų medžiaga.

Kvies Mildos, Rasos ir Lygiadienio šventės
Pagal saulės laidą ir stulpų šešėlių išsidėstymą, kaip senovėje, nustatomos pagoniškų švenčių datos: Rasos, Gandro diena, Užgavėnės, Kalėdos. Senovės lietuviai rinkdavosi į alkas melstis ir aukoti dievams.
Menininkų išdrožti mediniai stulpai simbolizuoja baltų dievus: Perkūną, Aušrinę, Žemyną, Austėją, Ondenį, Patrimpą, Patulą, Velnią, Ladą (skulptūrų architektas S. Manomaitis). Kasmet ant Žemaičių alko švenčiamos deivės Mildos (gegužės 13 d.), Rasos (birželio 22 d.), Lygiadienio (kovo 22 d.), Jorės (balandžio 23 d.) šventė.
Pastaroji vadinama Palangos pagonių švenčių švente. Jorės šventė patraukia ne tik draugijos narių, bet ir turistų dėmesį ritualais ir apeigomis, kurių metu yra aukojamos gintaro dulkės. Metant į laužą gintaro dulkes, yra mintyse linkima ko nors gero ar išsakomi slapčiausi norai.

Jūsų komentaras:

senbuvis 2016-05-28 07:23 (/ / IP: 78.57.226.210)
ir te smyyrdantys konteineriai , susimyldami ,isplaukit, bo seniai neplauti ir... FUUUU, o gal tai ne komunalinio/ SKIRAUS/ , o atlieku rinkeju reikalas?

Taip pat skaitykite

Didžiuosiuose Žemaičių Kalvarijos atlaiduose – Palangos dekanato diena. Šv. Mišių metu melstasi už Palangos bendruomenę. 


Oro linijų bendrovė „ Norwegian Air Shuttle “ Palangos oro uoste atnaujino tiesioginius skrydžius į Norvegijos sostinę Oslą. Naujausius skrydžių tvarkaraščius rasti bei bilietus keleiviai įsigyti gali bendrovės oficialiame tinklalapyje  www.norwegian.com  


Palangos PK informavo, kad spalio 27 dieną, apie 08.17 val. gautas pranešimas, kad Palangoje, prie Žemaičių g. ir L.Vaineikio g. sankryžos, yra išdaužtas automobilio BMW priekinių durelių lango stiklas, išluptas prietaisų skydelis, multimedija ir bėgių perjungimo svirtis.


Palanga pildys paplūdimius iš jūros iškastu smėliu

"Palangos tilto" informacija, 2019 11 25 | Rubrika: Miestas

Palanga rengiasi papildyti centrinius paplūdimius iš jūros iškastu smėliu. Iš viso planuojama platinti beveik 2,5 kilometro ilgio pajūrio atkarpą į abi puses nuo Palangos tilto.


Sveikatos apsaugos ministras patvirtino naują tvarką, kuria panaikinamas draudimas į paplūdimius eiti kartu su gyvūnais. Nuo šiol savivaldybės galės spręsti, kuriuose paplūdimiuose bus galima lankytis su gyvūnais ir pasirūpinti, kad juose būtų užtikrinti higienos normos reikalavimai, pastatyti įspėjamieji ženklai.


Naujosios Žemaičių alkos skulptūros nebus griaunamos

Eglė PALUBINSKAITĖ, 2016 06 02 | Rubrika: Miestas

Vakar, birželio 2 dieną, Palangos miesto savivaldybėje vyko specialistų susirinkimas dėl Žemaičių alkos naujųjų skulptūrų, sukėlusių mieste nemažai triukšmo. Galiausiai buvo priimtas protingas sprendimas – palikti taip, kaip yra, tačiau viską pagrįsti.  


Monciškių ir Šventosios paplūdimiai jau laukia poilsiautojų. Juos vasaros sezonui jau visiškai parengė miesto komunalininkai. O Šventosios svečius vilios ir neatpažįstamai pasikeitęs Žemaičių alkas, kuris į Jonines arba Rasų šventę šalies gyventojus, palangiškius, šventojiškius ir svečius iš užsienio vilios senąja...


Ketvirtadienį Palangoje apsilankęs aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas susitiko su kurorto vadovais – meru Šarūnu Vaitkumi bei mero pavaduotoju Sauliumi Sime – bei apžiūrėjo uragano „Feliksas“ nuniokotus kurorto paplūdimius. Įvertinęs situaciją, ministras konstatavo, jog iki kurortinio sezono pradžios būtini pajūrio tvarkymo darbai turi būti atlikti.


Ar Žemaičių partija turi šviesią ateitį Palangoje? Ar palangiškiai yra tikri žemaičiai ir puoselėja savo paveldą?


Vasaros įkarštyje komunalininkai sprendžia ne tik kurortines problemas

„Palangos tilto“, Palangos m. sav. inf., 2012 07 19 | Rubrika: Miestas

Įsibėgėjus vasarai Palangos komunalininkai dirba be atokvėpio – jie privalo suspėti išspręsti ne tik „kurortines“ problemas, bet ir nepamiršti pasirūpinti vietos gyventojų, palangiškių, poreikiais. Kurorto tvarkytojų diena prasideda labai anksti – jau 5 val. ryto komunalininkai triūsia paplūdimyje bei miesto gatvėse. Išvežamos...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius