Krūtų ligų diagnostika: kada ir į kurį specialistą kreiptis?

Kada kreiptis į krūtų chirurgą, o kada pakanka radiologinio ištyrimo – vienas dažniausių klausimų, su kuriuo susiduria moterys, pastebėjusios krūtų pokyčius. Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) Krūtų ligų centro vadovė dr. Agnė Čižauskaitė akcentuoja, kad krūtų ligų diagnostika turi aiškią eigą, o svarbiausias jos etapas – radiologinis ištyrimas, nuo kurio priklauso visi tolimesni sprendimai.

Diagnostikos pradžia – radiologinis ištyrimas

„Diagnozuojant krūtų ligas, labai svarbu aiški ir nuosekli seka. Moterys, turinčios nusiskundimų dėl krūtų, dažnai nesupranta, kada iš tiesų reikia gydytojo krūtų chirurgo ar onkologo, o kada pakanka radiologinio krūtų ištyrimo. Dėl šios priežasties dalis pacienčių patiria nereikalingą nerimą, o gydytojų specialistų konsultacijos užimamos be objektyvaus medicininio pagrindo“, – atkreipia dėmesį krūtų chirurgė.

Pasak jos, visais atvejais pirmasis gydytojas, kuris turi įvertinti moters krūtis, yra radiologas. Būtent radiologiniai tyrimai, tokie kaip mamografija, echoskopija, o prireikus – magnetinis krūtų rezonansas ar biopsija, leidžia objektyviai įvertinti krūties pakitimus ir nuspręsti dėl tolimesnių veiksmų.

A. Čižauskaitė akcentuoja, kad krūtų chirurgas nekonsultuoja pacienčių, kurios neturi nusiskundimų arba kurių instrumentinių tyrimų metu nebuvo rasta pakitimų. 

„Krūtų chirurgas ar onkologas nėra pirmasis specialistas, į kurį reikėtų kreiptis – dažniausiai tai yra kitas etapas po radiologinio ištyrimo, kai jau aišku, kad reikalingas papildomas gydymas nustačius pakitimus. Koks gydymas reikalingas, remiantis tarptautinėmis gairėmis, nusprendžia daugiadisciplinė gydytojų komanda“, – sako KUL Krūtų ligų centro vadovė.

Du pagrindiniai būdai

Medikė primena, jog Lietuvoje 45–74 metų sveikos moterys kviečiamos dalyvauti krūtų vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje, kurios metu atliekama profilaktinė mamografija. Tyrimą įvertina radiologai. Jei jokių pavojingų pakitimų nenustatoma, papildomų konsultacijų nereikia.

Jei randami įtartini pakitimai, atliekami papildomi tyrimai – echoskopija ir, esant poreikiui, biopsija. Tik patvirtinus kliniškai reikšmingus radinius, pacientė nukreipiama daugiadisciplinės komandos aptarimui, o tuomet – krūtų chirurgo ar onkologo konsultacijai. Tai reiškia, kad ne kiekvienai moteriai po mamogramos reikia krūtų chirurgo konsultacijos.

Diagnostinis kelias esant simptomams

Jeigu moteris nepatenka į profilaktinę programą arba jaučia simptomus – apčiuopia guzelį, jaučia skausmą, pastebi išskyras ar kitus pakitimus – pirmasis žingsnis taip pat yra radiologinis ištyrimas. Atliekama diagnostinė mamografija ir (ar) echoskopija. Tyrimus vertina radiologas, kuris sprendžia dėl tolimesnių veiksmų. Jei nustatomi kliniškai reikšmingi pakitimai, pacientė nukreipiama daugiadisciplinės komandos aptarimui, o tuomet – krūtų chirurgo ar onkologo konsultacijai.

Kada reikalinga chirurgo konsultacija?

Chirurgo konsultacija reikalinga ir tada, kai nustatomi gerybiniai pakitimai, kurie reikalauja chirurginio gydymo – tai yra, pavyzdžiui, gerybiniai krūtų dariniai arba kai, daugiadisciplinės komandos sprendimu, gydymas pradedamas nuo operacijos.

KUL sėkmingai veikia „Žaliųjų koridorių“ sistema, kurioje taikoma pacientų atvejo vadyba. Ši sistema skirta tiek pirmą kartą nustačius onkologinę ligą atliekant radiologinius tyrimus, tiek ir jau sergantiems asmenims. Jeigu moteris, kuriai jau nustatyta onkologinė krūtų liga, jaučia, kad būklė keičiasi ar atsiranda naujų nerimą keliančių simptomų, situacija įvertinama iš naujo, o esant indikacijoms aktyvuojamas „žaliasis koridorius”. Tokiais atvejais konsultacijos ir tyrimai organizuojami greičiau – dažniausiai per 1–2 savaites atliekamas pirminis radiologinis ištyrimas.

Tuo tarpu pacientėms, kurios registruojasi profilaktiniam vizitui pas krūtų chirurgą be radiologinių radinių ar nesant pakankamų indikacijų juos atlikus, konsultacijos gali tekti palaukti.

Pasak A. Čižauskaitės, svarbu žinoti tai, kad krūtų vėžys dažniausiai nėra greitos eigos liga. „Tai nėra ūmi būklė, kuri progresuotų per kelias dienas ar savaites. Daugeliu atvejų liga vystosi palaipsniui, todėl planinis laukimas, kai nėra naujų simptomų ar radiologinių progresijos požymių, yra mediciniškai saugus. Dažniausiai šis laikotarpis pacientėms yra sunkus psichologiškai, bet ne mediciniškai. Sprendimai dėl skubos visada grindžiami radiologinių tyrimų duomenimis, o ne vien subjektyviu nerimu. Radiologas nusprendžia, ar pakitimai gerybiniai ir tinkami stebėsenai, ar būtini papildomi tyrimai bei reikalinga skubi specialisto konsultacija“, – sako krūtų chirurgė A.Čižauskaitė.

Nedelsti ir pakartotinai kreiptis į gydytoją radiologą, moterims rekomenduojama tada, kai  atsiranda naujai apčiuopiamas ar greitai didėjantis darinys krūtyje ar pažastyje. Taip pat sunerimti reikia pastebėjus staigius krūties formos, odos ar spenelio pokyčius, išskyras iš spenelio, kai vargina nuolatinis, stiprėjantis skausmas ir kiti krūtų vėžio požymiai.

KUL Komunikacijos tarnyba