Kultūros vertybės – ne tik šimtmečius skaičiuojantys objektai

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2014-04-18
Peržiūrėta
53
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Užpernai regioninio reikšmingumo lygmens kultūros vertybe paskelbta Šventojoje esanti koplyčia „Stella Maris“. K. Litvinienės nuotr.

Užpernai regioninio reikšmingumo lygmens kultūros vertybe paskelbta Šventojoje esanti koplyčia „Stella Maris“. K. Litvinienės nuotr.

(Tęsinys. Pradžia „Palangos tilto“ Nr. 28)

 

Praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje Lietuvos kultūros vertybių registras pasipildė dviem Palangos objektais, kurių amžius nesiekia ir pusšimčio metų. Kultūros vertybėmis pripažinti 1969 m. pastatytas architekto Algimanto Lėcko projektuotasis viešbutis „Žilvinas“ ir ilgamečio Palangos miesto vyriausiojo architekto Albino Čepio projektuotoji Vasaros skaitykla, iškilusi 1965 m. ir duris atvėrusi 1966 m. Kodėl gi nuspręsta juos saugoti ir kokiais kriterijais vadovautasi siūlant šiems vadinamuoju sovietmečiu statytiems objektams suteikti kultūros vertybių statusą?

 

Atranka ir jos kriterijai

Kaip minėjo Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Litvinienė, objektų, siūlomų įrašyti į Kultūros vertybių registrą, atranka vykdoma kompleksiškai lyginant panašius to paties reikšmingumo lygmens objektus ar vietoves – žinomus neįrašytus ir įrašytus į registrą – pagal reikšmingumo vertingųjų savybių gausą bei remiantis penkiais kriterijais. Pirmiausia žiūrima autentiškumo – pirmenybė teikiama tiems objektams ir vietovėms, kuriuose autentiškumo yra daugiau. Atsižvelgiama į išsaugojimo tikimybę – pirmenybė teikiama tiems objektams ir vietovėms, kurie jau yra saugomose teritorijose. Vertinamos galimų kultūros vertybių panaudojimo, eksponavimo, lankymo galimybės – pirmenybė teikiama tiems objektams ir vietovėms, kuriems, atsižvelgiant į objekto, vietovės pirminę funkciją ir paskirtį, yra galimas jų pritaikymas šiuolaikiniam gyvenimui pagal visuomenės ekonominės, socialinės, kultūrinės veiklos poreikius bei galimybes. Taip pat pirmenybė teikiama tiems objektams ir vietovėms, kurios yra atviros lankymui ir kur yra lankymą užtikrinančios infrastruktūros sąlygos.

Paisoma asmeninės valdytojų iniciatyvos – svarbi valstybei nepriklausančių objektų ir vietovių valdytojų asmeninė iniciatyva ir konkretūs pasiūlymai bei įsipareigojimai objektą ar vietovę išsaugoti.

Svarbus kriterijus – objekto būklė: esamos situacijos apibūdinimas bei būtinų atlikti tvarkybos darbų kaštų dydžio pagrįstumas, atsižvelgiant į objekto ir vietovės reikšmingumą.

 

Siūlo Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos

Kaip žinia, Kultūros vertybių sąrašas nėra baigtinis. Kasmet Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus specialistas, atsakingas už paveldosaugą, organizuoja konkrečių nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimą – sudaro naujai išaiškintų nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą ir teikia vertinimo tarybai, kuri nusprendžia, kuriems objektams reikia parengti paveldosauginio vertinimo medžiagas, į kurias atsižvelgus, priimamas sprendimas dėl teisinės apsaugos suteikimo naujai išaiškintai kultūros vertybei.

Kultūros skyriaus specialistas potencialius objektus atrenka, atsižvelgdamas į objekto ar jo vertingųjų savybių sunaikinimo grėsmę, Kultūros paveldo departamento, atitinkamos srities specialistų ir aktyvių vietos gyventojų pasiūlymus.

Palangos miesto savivaldybės Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybą sudaro penki nariai. Jai vadovauja habilituotas daktaras Petras Grecevičius, besispecializuojantis urbanistinio nekilnojamojo kultūros paveldo srityje, pirmininko pavaduotoja – Irma Leščinskaitė-Mikulėnienė,  dailės krypties meno licenciatė, kurios specializacija Taryboje – dailės nekilnojamasis kultūros paveldas.

Povandeniniu nekilnojamuoju kultūros paveldu rūpinasi habilituotas mokslų daktaras, akademikas Vladas Žulkus, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistė, architektūrinio, urbanistinio nekilnojamojo kultūros paveldo specialistė, ekspertizės specialisto kategoriją turinti architektė Laima Šliogerienė kuruoja architektūrinį nekilnojamąjį kultūros paveldą, etnokultūrinio, istorinio, memorialinio nekilnojamojo kultūros paveldo specialistė-ekspertė Janina Valančiūtė Taryboje atsakinga už istorinį nekilnojamąjį kultūros paveldą.

 

Per tris metus – septynios vertybės

Per trejetą pastarųjų metų Lietuvos respublikos kultūros vertybių registras pasipildė septyniais Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančias objektais, priklausančiais įvairiems istoriniams laikotarpiams.

Tarybos siūlymu, užpernai į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą įrašyti du objektai: gegužės mėnesį įregistruota Šventojoje, Paupio gatvėje esanti Švč. Mergelės Marijos, Jūrų žvaigždės koplyčia, o spalį kultūros vertybe pripažintas prie Kunigiškių karjero esantis Kunigiškių senkapis.

Pernai šis sąrašas pasipildė dviem vertybėm: į registrą įtrauktas viešbučio „Žilvinas“ pastatas, esantis Kęstučio g. 34, ir Birutės al. 46 numeriu pažymėtoji Lietuvos karininkų ramovės vila.

„Šiais metais registre bus 117 Palangos kultūros paveldo objektų, – pasakojo K. Litvinienė. – Palangos miesto savivaldybės nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos teikimu teisinė apsauga suteikta trims naujai išaiškintoms Palangos nekilnojamosioms kultūros vertybėms. Dvi iš jų yra J. Basanavičiaus gatvėje: pastatas, kurio adresas – J. Basanavičiaus g. 37 bei Tremties ir rezistencijos muziejaus pastatas, esantis J. Basanavičiaus g. 21. Nekilnojamosios kultūros vertybės statusas suteiktas ir 1965 m. pastatytai tuometinio Palangos vyriausiojo architekto A. Čepio projektuotai Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Palangos vasaros skaityklai Vytauto g. 72“.

 

 

(Bus daugiau)

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje Lietuvos kultūros vertybių registras pasipildė dviem Palangos objektais, kurių amžius nesiekia ir pusšimčio metų. Kultūros vertybėmis pripažinti 1969 m. pastatytas architekto Algimanto Lėcko projektuotasis viešbutis „Žilvinas“ ir ilgamečio Palangos miesto vyriausiojo architekto Albino Čepio projektuotoji Vasaros...


Praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje Lietuvos kultūros vertybių registras pasipildė dviem Palangos objektais, kurių amžius nesiekia ir pusšimčio metų. Kultūros vertybėmis pripažinti 1969 m. pastatytas architekto Algimanto Lėcko projektuotasis viešbutis „Žilvinas“ ir ilgamečio Palangos miesto vyriausiojo architekto Albino Čepio projektuotoji Vasaros...


Praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje Lietuvos kultūros vertybių registras pasipildė dviem Palangos objektais, kurių amžius nesiekia ir pusšimčio metų. Kultūros vertybėmis pripažinti 1969 m. pastatytas architekto Algimanto Lėcko projektuotasis viešbutis „Žilvinas“ ir ilgamečio Palangos miesto vyriausiojo architekto Albino Čepio projektuotoji Vasaros...


Praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje Lietuvos kultūros vertybių registras pasipildė dviem Palangos objektais, kurių amžius nesiekia ir pusšimčio metų. Kultūros vertybėmis pripažinti 1969 m. pastatytas architekto Algimanto Lėcko projektuotasis viešbutis „Žilvinas“ ir ilgamečio Palangos miesto vyriausiojo architekto Albino Čepio projektuotoji Vasaros...


Praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje Lietuvos kultūros vertybių registras pasipildė dviem Palangos objektais, kurių amžius nesiekia ir pusšimčio metų. Kultūros vertybėmis pripažinti 1969 m. pastatytas architekto Algimanto Lėcko projektuotasis viešbutis „Žilvinas“ ir ilgamečio Palangos miesto vyriausiojo architekto Albino Čepio projektuotoji Vasaros...


Praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje Lietuvos kultūros vertybių registras pasipildė dviem Palangos objektais, kurių amžius nesiekia ir pusšimčio metų. Kultūros vertybėmis pripažinti 1969 m. pastatytas architekto Algimanto Lėcko projektuotasis viešbutis „Žilvinas“ ir ilgamečio Palangos miesto vyriausiojo architekto Albino Čepio projektuotoji Vasaros...


Praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje Lietuvos kultūros vertybių registras pasipildė dviem Palangos objektais, kurių amžius nesiekia ir pusšimčio metų. Kultūros vertybėmis pripažinti 1969 m. pastatytas architekto Algimanto Lėcko projektuotasis viešbutis „Žilvinas“ ir ilgamečio Palangos miesto vyriausiojo architekto Albino Čepio projektuotoji Vasaros...


Praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje Lietuvos kultūros vertybių registras pasipildė dviem Palangos objektais, kurių amžius nesiekia ir pusšimčio metų. Kultūros vertybėmis pripažinti 1969 m. pastatytas architekto Algimanto Lėcko projektuotasis viešbutis „Žilvinas“ ir ilgamečio Palangos miesto vyriausiojo architekto Albino Čepio projektuotoji Vasaros...


Šių metų sausio pradžioje buvusio ilgamečio Palangos miesto vyriausiojo architekto Albino Čepio projektuotajai Vasaros skaityklai Vytauto g. 72 suteiktas vietinio reikšmingumo kultūros vertybės statusas. Tai – jau antrasis vadinamuoju sovietmečiu projektuotas ir statytas pastatas Palangoje, įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą: pernai liepą į jį įtrauktas 1969 m. pastatytas...


Šių metų sausio pradžioje buvusio ilgamečio Palangos miesto vyriausiojo architekto Albino Čepio projektuotajai Vasaros skaityklai Vytauto g. 72 suteiktas vietinio reikšmingumo kultūros vertybės statusas. Tai – jau antrasis vadinamuoju sovietmečiu projektuotas ir statytas pastatas Palangoje, įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą: pernai liepą į jį įtrauktas 1969 m. pastatytas...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius
spaudos-radio-remimo-fondas