Kylančios maisto produktų kainos visuomenę skatina rinktis

Ugnė RAUDYTĖ, 2010-10-12
Peržiūrėta
2129
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Konkurencijos taryba, baigusi Ministro Pirmininko prašymu atliktą tyrimą dėl maisto produktų kainų pokyčių, šio tyrimo išvadas pateikia Vyriausybei ir visuomenei. Šiuo tyrimu siekta įvertinti, kas sąlygojo mažmeninių maisto produktų kainų pokyčius pastaruoju metu. Tyrimo išvadose išdėstytos nustatytos faktinės aplinkybės, pateikta mažmeninių maisto produktų kainų pokyčių ir šiuos pokyčius įtakojančių veiksnių analizė.

 

Vertinama, ar nebuvo atlikta draudžiamų veiksmų

„Tyrimo metu surinkta informacija leidžia teigti, kad su maisto produktų kainų kilimo tendencija susiduria ne tik Lietuvos, bet ir kitų valstybių vartotojai, todėl tai nėra specifinė Lietuvos problema“, - rašoma LR konkurencijos tarnybos pranešime.

Išvadose atkreiptas dėmesys į tai, kad ženklus mažmeninių kainų kilimas kylant gamybos išteklių kainoms ir lėtas mažmeninių kainų mažėjimas sumažėjus gamybos išteklių kainoms nėra neįprastas konkurencinėms rinkoms ir nebūtinai reiškia oligopolijos veikimo ypatumus ar draudžiamų susitarimų egzistavimą. Šie pokyčiai, be kita ko, priklauso ir nuo maisto produktų grandinėje veikiančių tarpininkų skaičiaus, konkurencinės grandžių struktūros, sandorio šalių derybinės galios skirtumų, nors įtaką kainoms gali daryti ir antikonkurenciniai veiksmai.

„Svarbu tai, kad šio tyrimo metu įvertinus pagrindinių gamybos išteklių kainų pasikeitimus ir pieno bei grūdų produktų didmeninių bei mažmeninių kainų pokyčius, nustatyta, kad vien šių išteklių kainų pasikeitimai nepaaiškina per metus įvykusio pieno ir duonos produktų mažmeninių kainų padidėjimo“, - nurodo Konkurencijos tarnyba.

Atsižvelgusi į tai, kad surinkta informacija neleidžia daryti išvados, jog maisto produktų kainos pastaruoju metu didėjo išimtinai dėl objektyvių ekonominių priežasčių, o ne dėl susilpnėjusios konkurencijos, Konkurencijos taryba savo iniciatyva pradėjo atskirą tyrimą pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nuostatas, kad būtų įvertinta, ar maisto produktus gaminantys ar juos parduodantys ūkio subjektai neatliko Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio nuostatomis draudžiamų veiksmų (t.y., ar nėra arba nebuvo sudarę tarpusavio susitarimų, nederino veiksmų), dėl kurių būtų padidėjusios kainos.

 

„Apauga paslaptimis“

Konkurencijos taryba taip pat sako, kad viena iš maisto produktų pabrangimo nuo 2009 metų priežasčių yra pernai išaugęs pridėtinės vertės mokestis – jis pernai sausio 1 dieną padidėjo nuo 18 iki 19 proc., o nuo tų pačių metų rugsėjo 1 dienos – nuo 19 iki 21 proc..

Konkurencijos taryba, reaguodama į žiniasklaidoje pasirodančią informaciją apie tai, kad kai kurie atliekami tyrimai yra pradėti paskatinus aukščiausiems šalies pareigūnams ir „apauga paslaptimis“, pareiškia, jog pagal Konkurencijos įstatymą Konkurencijos taryba yra valstybės įstaiga, nepriklausoma nuo Vyriausybės ar kitų valstybės institucijų. Sprendimus dėl to, ar pradėti tyrimus dėl veiksmų, kuriais gali būti pažeidžiamas Konkurencijos įstatymas, Konkurencijos taryba priima savarankiškai, jei ji nustato, kad yra pakankamas pagrindas įtarti galimą Konkurencijos įstatymo pažeidimą. Pabrėžiame, kad joks politikų ar valstybės institucijų pavedimas, nurodymas ar kitoks paliepimas negali būti pagrindu pradėti tyrimą dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimo.

Nagrinėjamu atveju Konkurencijos tarybos turimi duomenys pagrįstai leido įtarti, kad ūkio subjektai savo veiksmais galimai pažeidė Konkurencijos įstatymą. Toks tyrimas pradedamas motyvuotu Konkurencijos tarybos nutarimu, kuris gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, jei ūkio subjektai, dėl kurių pradėtas tyrimas, mano, jog toks Konkurencijos tarybos sprendimas yra nemotyvuotas. Tik atlikdami tyrimą dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimo, Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai, gavę teismo leidimą, gali atlikti netikėtus patikrinimus įmonių naudojamose patalpose.

 

Patikrinimai tęsiami

Konkurencijos taryba patvirtina, kad jos įgalioti pareigūnai, vykdydami pradėtų tyrimų veiksmus, jau atliko patikrinimus AB „Kauno grūdai“, UAB „Malsena plius“, UAB „Vilniaus duona“, UAB „Mantinga“ ir UAB „Fazer kepyklos“ (tyrimas pradėtas pagal Konkurencijos tarybos 2010 metų rugsėjo 21 dienos nutarimą), AB „Pieno žvaigždės“, AB „Vilkyškių pieninė“, AB „Rokiškio sūris“ ir UAB „Rokiškio pienas“, UAB „Marijampolės pieno konservai“ ir AB „Žemaitijos pienas“, Lietuvos pieno perdirbėjus vienijančios asociacijos „Pieno centras“ (tyrimas pradėtas pagal Konkurencijos tarybos 2010 metų spalio 1 dienos nutarimą) patalpose. Patikrinimai tęsiami toliau – Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai tikrina mažmeninės prekybos įmones. Tai, kad Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai atlieka tyrimus dėl minėtų bendrovių veiksmų, nereiškia, kad ūkio subjektai yra kalti dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimų, ir neturi įtakos galutiniams sprendimams, kurie bus priimti atlikus tyrimą. Konkurencijos taryba gerbia teisę į gynybą, ypač bendrovių teisę būti išklausytomis tyrimo metu. Pradėtų tyrimų trukmę gali lemti daugelis veiksnių, įskaitant kiekvienos bylos sudėtingumą, suinteresuotų bendrovių bendradarbiavimo mastą ir teisės į gynybą įgyvendinimą. Tačiau Konkurencijos taryba, suprasdama šių tyrimų aktualumą ir jų svarbą visuomenės interesams, dės visas pastangas, kad šie pakankamai sudėtingi, didelės apimties, bet neabejotinai prioritetiniai tyrimai būtų baigti kiek įmanoma greičiau.

„Pritardama siekiui didinti vartotojų galimybes palyginti skirtingų maisto produktų kainas, nes labiau informuoti vartotojai gali skatinti didesnę konkurenciją tarp prekybos tinklų, Konkurencijos taryba pasisako už tam tikros dalies būtiniausių maisto produktų mažmeninių kainų atskiruose prekybos tinkluose ir joms taikomo vidutinio prekybos antkainio viešą skelbimą“, - rašoma Konkurencijos tarnybos pranešime.

Šiuo metu Konkurencijos taryba taip pat vykdo Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo nuostatų veiksmingumo įvertinimą ir prireikus teiks minėto įstatymo pataisas anksčiau, negu numatyta įstatyme.

 

Palangos turguje pieno produktų kainos nedidėja

Atlikdama maisto kainų tyrimą Konkurencijos taryba naudojosi Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos (ŽŪMPRIS) duomenimis apie žaliavos supirkimo ir produktų didmenines bei mažmenines kainas pieno ir grūdų produktų sektoriuose šių metų birželio 1 – rugsėjo 17 dienomis.

ŽŪMPRIS duomenimis, birželio –rugsėjo mėnesiais kai kurios pieno bei grūdų produktų kainos yra padidėjusios. Tačiau Palangos turguje, pasak turgaus direktoriaus Eimučio Židanavičiaus, pieno produktų kainos nė kiek nepakito ir jau tris metus iš eilės jos yra tokios pat. „Kokios buvo anksčiau, tokios ir liko. Klausiau prekiaujančių ūkininkų ir jie patvirtino, jog pieno produktų kainų nė nežadantys kelti. Ūkininkai prekiaujantys Palangos turguje savo produktais sakė, jog jie norėtų susilaukti didesnio pirkėjų skaičiaus, todėl pieno produktų kainos net neliečiamos. Dabar išvadų dėl padidėjusios ar pamažėjusios pieno produktų paklausos negalime daryti, tačiau jau lapkričio mėnesį bus aiškiau, ar žmonės renkasi turgavietę maisto produktams pirkti“,- pasakojo Palangos turgaus direktorius E. Židanavičius.

ŽŪMPRIS duomenimis kainų pokyčiai yra tokie: 30 procentų riebumo grietinė vidutiniškai pabrango 26,3 procentų , 2,5 procentų riebumo geriamasis pienas - 25,1 procentų, sviestas – 21,9 procentų, „Tilsit“ tipo sūris – 14 procentų ,varškė – 12,3 procentų, duona ruginių miltų pagrindu – 10,8 procentų.

Palangos turguje vieną litrą pieno galima įsigyti už 1 litą 50 centų, grietinę už dvylika litų, varškę už aštuonis litus. „Tačiau turguje juk visuomet galima derėtis. Kainos visuomet gali būti mažesnės net litu ar dviem. Turgus tam ir yra, kad būtų galima derėtis dėl kainų. Ūkininkai geriau parduos pigiau nei neparduos išvis“, - kalbėjo E. Židanavičius.

Vidutinė pieno supirkimo kaina per metus padidėjo 50 procentų, vidutinė didmeninė pieno produktų kaina Lietuvoje padidėjo 6,2 procentų, eksporto – 43,8 procentų. Lietuvoje parduodamo geriamojo pieno vidutinė didmeninė kaina per metus išaugo 13 procentų, grietinės – 20 procentų, sviesto – 27 procentų, varškės – 10 procentų.

Turbūt nė nereikia aiškinti, kodėl Palangoje turgaus vieta gali tapti viena iš populiariausių apsipirkimo vietų. Galima sakyti, kad po truputį pieno produktų kainų didinimas padeda turgaus prekybininkams išgyventi geresnius laikus.

 

Bus skelbiamos produktų kainos

Žemės ūkio ministerija žadėjo, kad šią savaitę pradės veikti puslapis www.produktukainos.lt. Jame bus skelbiamos kai kurių maisto produktų kainos didžiuosiuose prekybos centruose. Norėdami įrodyti, jog jiems mesti kaltinimai dėl pernelyg didelių prekybos antkainių maisto produktams kai kurie prekybininkai pradėjo viešinti dalies produktų antkainio sudedamąsias dalis.

Pavyzdžiui, „Norfos“ prekybos centrų mėsos skyriuose pasirodė etiketės „Skaidri kaina“, kur prie kai kurių produktų nurodoma išskaidyta kaina: grynoji, mėsos perdirbimo, prekybinis antkainis, mokesčiai ir, žinoma, galutinė.

Tačiau parduotuvių tinklo „IKI“ publicistas Valdas Lopeta teigė, jog prekybos centrų „IKI“ vadovai savo produktų antkainio sudedamųjų dalių nežadantys nurodyti žmonėms. „Vadovai teigė, kad nėra reikalo rodyti antkainių sudedamųjų dalių. Žinoma, jei išeitų Vyriausybės įsakymas, jog kainas ir antkainius reikia viešinti, tuomet mes vykdysime įsakymus“, - dėstė V. Lopeta.

Pasak jo, prekybos centruose „IKI“ pieno produktų kainos birželio-rugsėjo mėnesiais pakilo nuo 2 iki 7 procentų. „Pakilo tik kai kurių pieno produktų kainos. Jos svyruoja nuo dviejų iki septynių procentų. Ir šiuo metu nieko keisti nežadama“, - kalbėjo V. Lopeta.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Nuo balandžio Palangos miesto gyventojai turės atskirai rūšiuoti biologines ir maisto atliekas. Gyventojų patogumui Palangos miesto savivaldybė jau pasirūpino biologinių ir maisto atliekų surinkimo priemonėmis, kurios artimiausiu metu bus dalinamos palangiškiams.


Nuo metų pradžios įsigaliojo tvarka, pagal kurią Klaipėdos regiono taip pat ir Palangos miesto gyventojams turi būti sudarytos sąlygos atskirai rūšiuoti biologines bei maisto atliekas.


Trečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariai vienbalsiai siūlė Ekonomikos komitetui pritarti Maisto įstatymo pokyčiams, kuriais siekiama Lietuvoje mažinti maisto švaistymą. 


Jeigu nuvykę į Lietuvos pajūrio sostinę erzinatės ir pykstate ant vietos restoranų dėl užkeltų jų kainų, štai jums alternatyva – Palangos gatvės maisto užkandinės, kuriose maisto kokybė nė kiek nenusileidžia prabangiems restoranams, o kai kur net ir lenkia.


Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ pradeda kampaniją „Mes mažiname kainas“, skirtą sušvelninti infliacijos įtaką maisto produktų kainoms.


Kurorto gyventojai ir miesto svečiai noriai aukoja karo nusiaubto Palangos miesto-partnerio Bučos žmonėms. Per Bučos miestą, esantį vos už 30 kilometrų nuo Kijevo, eina automagistralė į Ukrainos sostinę, tad Kijevo prieigose esanti Buča šiuo metu yra tapusi itin didelių karinių veiksmų auka. Miestas verčiamas griuvėsiais, vietos gyventojai neturi nei elektros, nei šildymo, jie negali išeiti iš...


Palangos bendruomeniniai šeimos namai (PBŠN), įsikūrę Jūratės g. 42 (II aukštas), ne vienam palangiškiui jau tapę žinomi kaip įdomių veiklų, remiamų Europos Sąjungos ir Savivaldybės lėšomis, centru, trumpam dėl koronaviruso pandemijos pritilo. „Tačiau net ir laikinai užvėrę savo duris, Palangos bendruomeniniai šeimos namai siūlo reikalingas...


Spalio 25-26 dienomis labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ vykdys tradicinę maisto produktų rinkimo nepasiturintiems akciją.  


Vakar Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Palangos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba organizavo pasitarimą su Palangos miesto savivaldybės administracijos švietimo skyriaus, ikimokyklinių įstaigų ir mokyklų atsakingais darbuotojais, savivaldybės vyr. gydytoja, visuomenės sveikatos priežiūros specialistais ir aptarė maisto tvarkymo reikalavimų vykdymo aktualijas...


Konkurencijos taryba, baigusi Ministro Pirmininko prašymu atliktą tyrimą dėl maisto produktų kainų pokyčių, šio tyrimo išvadas pateikia Vyriausybei ir visuomenei. Šiuo tyrimu siekta įvertinti, kas sąlygojo mažmeninių maisto produktų kainų pokyčius pastaruoju metu. Tyrimo išvadose išdėstytos nustatytos faktinės aplinkybės, pateikta mažmeninių maisto produktų kainų pokyčių ir šiuos pokyčius...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius