Lenkai Jonu Šliūpu gąsdino vaikus

Rasa GEDVILAITĖ, 2011-03-16
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin

Lenkai Jonu Šliūpu gąsdino vaikus

Praėjusią savaitę, kovo 7-ąją, sukako 150 metų, kuomet gimė gydytojas, medicinos, humanitarinių ir teisės mokslų daktaras, aušrininkas, lietuvių spaudos ir politinis veikėjas Jonas Šliūpas. Žinoma, palangiškiai taip pat suskubo pagerbti šio iškilaus žmogaus – pirmojo Palangos burmistro – atminimą. Į Lietuvą šia proga atvyko ir dr. Jono Šliūpo sūnus Vytautas, gyvenantis Amerikoje, tačiau visuomet mielai sugrįžtantis į savo gimtinę. Tą patvirtino ir ankstų pirmadienio rytą, nors ir susiplanavęs kiekvieną minutę, visgi atradęs valandėlę laiko pokalbiui.

 

Atvyko į minėjimą

Žvalus, itin jaunatviškas V. Šliūpas, sekdamas tėvo pėdomis, dalį savo gyvenimo paskyrė lietuviškai veiklai. 1987 m. įsteigęs Jono Šliūpo archyvą, jame saugojo ne tik tėvo palikimą, bet ir kitų JAV ir kitose šalyse gyvenančių lietuvių dovanotus eksponatus. Savo tėvo dr. J.Šliūpo, kilusio iš Šiaulių krašto, archyvo eksponatus V.Šliūpas nusprendė padovanoti Šiauliams. 2009 metais Šiaulių universiteto bibliotekoje buvo atidarytas daktaro Jono Šliūpo archyvas-skaitykla. Tais pačiais metais Universiteto senatas V.Šliūpą išrinko Šiaulių universiteto garbės nariu. Būtent šiame universitete gerbiamas V.Šliūpas itin laukiamas ateinantį ketvirtadienį ir penktadienį, kur vyks konferencija „Nuo atgimimo iki valstybingumo: sociokultūriniai aspektai“, skirta J.Šliūpo 150-osioms gimimo metinėms paminėti. „Buvau kviečiamas, tad atvykau į Lietuvą, minėjimas vyks ir Vilniuje. Gaila, jog žmona negalėjo atvykti, sveikata sušlubavo“, - atskleidė V.Šliūpas, paminėjęs, jog į Palangoje, savo gimtinėje, vykstantį minėjimą jis asmeniškai nebuvo kviestas, apie tai sužinojo iš savo bičiulio Felikso Užpelkio. Kaip papasakojo ponas Vytautas, jam buvo pranešta, jog tėvo vardu pavadintame muziejuje pakeista ekspozicija, tačiau negalėjo jos pamatyti, nes durys buvo užrakintos. „Ir taip ne pirmą kartą. Lietuvos nacionaliniam muziejui priklausantis padalinys dažnai sau leidžia nedirbti. Esu matęs, jog neįėjo į jį ir mokinių būrelis“, - apgailestaudamas kalbėjo V.Šliūpas.

 

Dar viena dovana Šiaulių kraštui

Nestokojantis entuziazmo vyras kupinas įvairiausių išgyvenimų, visgi neužgožusių jo mokėjimo džiaugtis gyvenimu. Nors ir lankęsis daugelyje šalių, išmokęs jų kalbas, kuomet priversdavo inžinieriaus pareigos, visgi V.Šliūpas visuomet mielai atsigręžia į gimtinę, ne tik į savąją, bet ir į tėvo. Šiaulių kraštas jo vardu sulaukė ne tik trijų tonų dr. J.Šliūpo archyvų, tačiau ten taip pat 1995 metais Šiaulių rajone, Gruzdžių seniūnijoje atgavęs senelių žemę, 1999 metais inžinierius V.Šliūpas įkūrė eksperimentinį Auksučių ūkį. „Gegužės 27 dieną minėsim laukų darbo dieną, į kurią mielai kviečiami visi norintys“, - domino ponas Vytautas. Vienas iš šio ūkio pasiekimų – 2008 metais Auksučių eksperimentiniame ūkyje užderėjo naujas augalas – valgomasis šparagas/smidras.

 

Kuomet buvo 14 metų

„Nedaug kas tegali pasigirti, jog mini tėvo 150-metį. Tai, kai pasakiau Amerikoje bičiuliams, jog vykstu į Lietuvą, į tėvo metinių minėjimą, jie stebėjosi. Aš gimiau, kuomet tėvui buvo 70 metų, man dabar 80, viskas aišku“, - apie sulauktą minėjimą kalbėjo V.Šliūpas.

Visgi koks pono Vytauto atmintyje išliko pirmojo Palangos burmistro įvaizdis? Parašęs knygą apie visus išlikusius prisiminimus, jis nesibodėjo keletą svarbių detalių atskleisti ir dar kartą. „Man mama labai daug pasakodavo apie tėvą, tačiau aš ir pats pamenu“, - pradėjo prisiminimus pasakoti garsus vyras. Kaip paminėjo V.Šliūpas, jiems iš Palangos teko bėgti 1944 metais spalio 2 dieną, tuomet jam buvo 14 metų. Spalio 4 dieną traukiniu šeima pajudėjo link Vakarų. Pervažiavę prūsų sieną, nuvažiavo iki Įsrūtės, o ten sužinojo, kad prie Ventos upės pralaužtas frontas. Spalio 10 dieną sovietų Raudonoji armija jau buvo Palangoje.

„Vėliau tik sužinojom, jog mūsų šeimą išsiuntė į Brėgencą propagandos tikslais, prikalbinti tėvą vykti į Berlyną ir per radiją pasakyti kalbą Amerikos lietuviams. Nors jis nenorėjo, tačiau išvyko. Tėvo parašytą kalbą turėjo patikrinti vokiečių cenzoriai. Kitą dieną cenzoriai tėvui pasakė, kad kalba labai gera, viskas prieš bolševikus, prieš Raudonąją armiją, bet ten nėra nė žodžio apie vokiečius. Jie norėjo, kad tėvas savo kalbą papildytų. Tėvas atsisakė tai daryti. Netrukus jis mirė, mirties priežastis nebuvo aiški iki galo, buvo manoma, jog jis buvo nunuodytas, o gydytojai teigė, jog ištiko širdies priepuolis. Kaip buvo iš tiesų, nepaaiškėjo, nes skrodimo daryti neleido“, - paskutinius prisiminimus apie žymų daktarą dalijo jo sūnus. 

 

Ištikimas gimtinei

„Įsimintiniausias pirmasis įvykis – skautijos įkūrėjo Baden Powell atvykimas į Palangą. Tuomet buvau vos trejų metų, man jie tokie dideli vyrai atrodė, o su trumpomis kelnėmis“, - nusijuokė prisiminęs V.Šliūpas.

Kaip papasakojo J.Šliūpo sūnus, šis vyras išties buvo labai malonus ir tik lenkams jis buvo „baisusis barzdočius“, jiems jis gėrio nerodė nė lašelio, nes jo pagrindinis tikslas visuomet buvo lietuvybė, o tai, jog lietuviai gali prisijungti prie lenkų, jam kėlė siaubą. „Mano tėvą jie vadindavo „o, baisusis barzdočius“, vaikus netgi gąsdindavo juo“, - atskleidė V.Šliūpas.

Darbo reikalais lankęsis daugelyje šalių, viso jis suskaičiavo netgi 126 šalis, V.Šliūpas gali pasigirti didžiuliu bagažu – metams bėgant įgauta didele patirtimi. „Pavyzdžiui, nuvykęs į Saudo Arabiją tikėjausi ten neužtrukti, tačiau teko gyventi septynerius metus“, - gyvenimo epizodą apibūdino V.Šliūpas. Taip gausėjo ir kalbų įgūdžiai. Nors, kaip pripažino V.Šliūpas, pats gyvenimas privertė išmokti keletą kalbų, netgi arabiškai, o jei reiktų susikalbėtų ir kiniškai. Permainų nevengiantis, iššūkių nebijantis vyras visgi namus surado JAV, tačiau dažnai visgi kelias nuveda ir į Lietuvą.

Nors Palanga visuomet ponui Vytautui, kaip patikino jis pats, užims svarbią vietą jo širdies kertelėje, visgi nudiegia ją, kuomet regi, jog naujieji dygstantys pastatai gadina kurorto įvaizdį. „Į Palangą atvykti man buvo leista 1988 metais, tai nuo tada čia atvykstu jau bemaž 40 kartą. Stengiuosi kasmet apsilankyti, ateinančią vasarą ketinu atostogauti su sūnumi ir anūku“, - pasidžiaugė garsus palangiškis, patikinęs, jog nors ir gyvenantys vaikai svetur, visgi ir jiems lietuvių kalba nesvetima, puikiai kalbantys ir mylintys šį kraštą.

 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Kitą savaitę Palangos konservatoriai patvirtins savo kandidatą Seimo rinkimų Mėguvos (Palangos) vienmandatinėje apygardoje. Tai "Palangos tiltui" penktadienį patvirtino Mindaugas Skritulskas, TS-LKD Palangos miesto skyriaus Tarybos narys, skyriaus pirmininko pavaduotojas. "Savaitės diena, kurią rengsime skyriaus Tarybos posėdį, paaiškės pirmadienį. Regis, posėdžio...


Daugiabučių namų gyventojai, kurių laiptinės nėra periodiškai valomos šlapiuoju būdu, turėtų sunerimti. Atlikę mikrobiologinius ir parazitologinius tyrimus specialistai nešvariose Klaipėdos daugiabučių namų laiptinėse aptiko žmogaus sveikatai itin pavojingų užkratų – parazitų ir bakterijų. Neabejojama, kad situacija yra panaši ir kitų miestų daugiabučių...


2019 m. gruodžio 25 d. sukako 140 metų, kai Kumetiškiuose (Kalvarijos apskrityje), gimė būsimas agronomas, sociologas, ekonomistas, publicistas, filosofas, Pirmosios Lietuvos Respublikos žemės ūkio didysis architektas, lietuvių pilietinės visuomenės, ūkininkų savivaldos ir moderniosios strateginio valdymo metodologijos pradininkas, 1920–1923 m. Lietuvos žemės ūkio ir valstybės...


Nuo Naujųjų metų naujovės palies visus šalies gyventojus, ir palangiškiai – ne išimtis. Kaip, pavyzdžiui, „Palangos tiltą“ informavo Jūratė Albrektienė, Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos grupės vyr. specialistė, nuo šių metų liepos Migracijos padaliniai nebepriklausys policijai, o VRM Migracijos departamentui.


Vėl maloni dovana pasiekė mūs namus Palangoje iš Klaipėdos. Tai – šviežut šviežutėlė VšĮ „Bernardinai.lt“ nepriekaištingai poligrafiškai gyveniman išlydėta 240 puslapių apimties knyga „Atžalyno“ dvasia gyva“. Neabejojau, kas siunčia. O, taip, tai nemilstantys tautos istorinės atminties žadintojai, kalbos ir...


Jonas Pranas Aleksa – Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas, agronomas, sociologas, filosofas, ekonomistas, profesorius, Žemės ūkio akademijos garbės daktaras, ministras. 2014 m. gruodžio 25 d. sukako šimtas trisdešimt penkeri metai nuo J. P. Aleksos gimimo.


Rytoj sueis 160 metų, kuomet gimė  lietuvių visuomenės veikėjas, pirmasis laikraščio „Aušra“ redaktorius, vienas svarbiausių nepriklausomybės siekėjų, mokslininkas, gydytojas Jonas Basanavičius. Jo pėdsakų esama ir Palangoje. J. Basanavičiaus vardu pavadinta daugelis gatvių Lietuvoje, kurių žymiausia Palangoje. Jos pradžioje pastatytas paminklas Jonui...


Šiandien minėsim Gedulo ir vilties dieną – būtent šią dieną prisimenami ir pagerbiami tremtyje žuvę lietuviai. Žinoma, anų laikai prisiminimai paženklinti slogumu, tačiau viena aišku, tremtiniai sugrįžę į gimtinę tapo kur kas stipresni. „Kad ir kaip būtų blogai, jie visuomet tiki, jog ateis ir geresnis metas“, - patikino ir palangiškė, Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos narė Irena...


Lenkai Jonu Šliūpu gąsdino vaikus

Rasa GEDVILAITĖ, 2011 03 16 | Rubrika: Miestas

Praėjusią savaitę, kovo 7-ąją, sukako 150 metų, kuomet gimė gydytojas, medicinos, humanitarinių ir teisės mokslų daktaras, aušrininkas, lietuvių spaudos ir politinis veikėjas Jonas Šliūpas. Žinoma, palangiškiai taip pat suskubo pagerbti šio iškilaus žmogaus – pirmojo Palangos burmistro – atminimą. Į Lietuvą šia proga atvyko ir dr. Jono Šliūpo sūnus Vytautas, gyvenantis Amerikoje, tačiau...


Jubiliejaus proga – dėkingumo jūra

„Palangos tilto“ informacija, 2009 05 27 | Rubrika: Miestas

Praėjusį sekmadienį Palangos bažnyčioje pagerbtas klebonas dekanas, bažnytinės teisės mokslų daktaras Algis Genutis, švenčiantis savo penkiasdešimtmetį.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius
spaudos-radio-remimo-fondas