Lietuvos oro uostai: rekordinis pajamų ir pelningumo augimas, beveik 7 mln. eurų įnašas į valstybės biudžetą
Bendrovė Lietuvos oro uostai (LTOU) pernai pagerino finansinius rodiklius: gavo 65,5 mln. eurų pajamų ir uždirbo 11,2 mln. eurų grynojo pelno. Lyginant su 2023 metais, pajamos išaugo 9 proc., o grynasis pelnas – net 167 proc., – daugiau negu pusantro karto.
„Pernai Lietuvos oro uostai aptarnavo 6,6 mln. keleivių ir pasiekė naują rekordą. Tai suteikė pagrindą tikėtis ir geresnių finansinių rodiklių. Reikia pažymėti, kad 2024 metais bendrovės finansiniai rodikliai, lyginant su 2023 metų, pastebimai augo. Pajamos didėjo 9 proc. arba 5,7 mln. eurų. Tiek aviacinių, tiek neaviacinių pajamų augimui įtaką darė gausesni skrydžių bei keleivių srautai“, – teigia LTOU valdybos pirmininkas Gediminas Almantas.
Pažymima, kad augo ir bendros veiklos sąnaudos – jos buvo 29 procentais didesnės negu prieš metus.
„2024 metais atlikome sąnaudų priskyrimo korekciją ir rizikų pasidalijimo modelio sąnaudas priskyrėme savo veiklos sąnaudoms – šis procesas reikšmingai paveikė galutinį finansinį rezultatą. Tuo pačiu metu augo ir mūsų kitos sąnaudos, daugiausia tai vyko dėl rekordinio keleivių srauto augimo ir pilno oro uostų veiklos atsistatymo po pandemijos bei karo Ukrainoje pradžios. Nepaisant vykusių ir vis dar vykstančių Vilniaus bei Kauno oro uostų terminalų rekonstrukcijų, visų oro uostų pajamos augo. Šie rezultatai rodo aukštą oro uostų komandos profesionalumą, tvarų augimą ir gebėjimą užtikrinti svarbias investicijas ateičiai“, - komentuoja G.Almantas.
Praėjusių metų Lietuvos oro uostų koreguotas pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją bei rizikos pasidalijimo modelio sąnaudas (koreguota EBITDA) sudarė 22,1 mln. eurų ir buvo 9 proc. mažesnis negu 2023 metais.
Bendrovės pajamos iš aviacinės veiklos pernai pasiekė 41,6 mln. eurų, neaviacinės ir kitos veiklos pajamos – 23,8 mln. eurų. Bendros 65,4 mln. eurų pajamos tapo rekordinės per visą LTOU istoriją.
Beveik 7 mln. eurų dividendų valstybės biudžetui
Lietuvos oro uostai už 2024 metus į valstybės biudžetą sumokės daugiau nei 6,9 mln. dividendų, 2023 metais buvo išmokėta daugiau negu 5 mln. eurų dividendų.
„Praėjusių metų pabaigoje įprasminome savo siekius, patvirtindami naują veiklos strategiją iki 2028 m. Šios strategijos pagrindas – infrastruktūros modernizavimas, susisiekimo oru kokybės proveržis, subalansuoto verslo modelio stiprinimas, partnerysčių ir keleivių patirties gerinimas. Ne mažiau svarbūs aspektai – veiklos tęstinumo ir atsparumo stiprinimas bei į tvarumą orientuota organizacijos transformacija“, – komentuoja LTOU vadovas Simonas Bartkus.
Apibendrindamas praėjusių metų rezultatus bendrovės vadovas pažymi, kad laikotarpis buvo turtingas tiek unikalių pasiekimų, tiek vertingų pamokų.
„Sėkmingai ir anksčiau laiko baigtos Vilniaus oro uosto naujojo keleivių išvykimo terminalo statybos, atnaujinta centrinė aikštė su visa transporto schema – visa tai buvo tarsi fonas pristatant ilgalaikį oro uostų tinklo plėtros planą (angl. master plan) iki 2052 metų ir formuojant reikšmingus oro uostų infrastruktūros pokyčius, kurie priartina Lietuvą prie pasaulio ir stiprina bendrovės lyderystę Baltijos regione“, – sako S. Bartkus.
Planuojama, kad 2025-aisiais į visą LTOU tinklo infrastruktūrą bus investuota daugiau nei 58 mln. eurų, siekiant gerinti paslaugų kokybę, skaitmenizuoti veiklos procesus ir didinti šalies oro uostų indėlį į ekonomiką.
Detaliau su Lietuvos oro uostų veiklos ir finansinėmis ataskaitomis galima susipažinti šiame puslapyje.
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
Bendrovė Lietuvos oro uostai (LTOU) pernai pagerino finansinius rodiklius: gavo 65,5 mln. eurų pajamų ir uždirbo 11,2 mln. eurų grynojo pelno. Lyginant su 2023 metais, pajamos išaugo 9 proc., o grynasis pelnas – net 167 proc., – daugiau negu pusantro karto.
Nuo metų pradžios keleivių srautus aktyviai auginantis Palangos oro uostas tampa modernesnis ir patogesnis keleiviams. Aviacijos vasaros sezoną oro uostas pasitiks atsinaujinęs. Keleivių terminalo modernizacijos projektams Lietuvos oro uostai skyrė apie 750 tūkst. eurų.
ESO jau išmokėjo beveik 1,5 mln. eurų kompensacijų už pernykštę audrą
2025 03 03 | Rubrika: Miestas
„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) jau išmokėjo beveik 1,5 mln. eurų kompensacijų už pernykštę audrą klientams, kuriems elektros tiekimas buvo atnaujintas vėliau nei po 72 valandų.
Vienbalsiai Tarybos patvirtintame 2025 metų Palangos miesto savivaldybės biudžete laukiama beveik 60 milijonų eurų pajamų
"Palangos tilto" informacija, 2025 02 20 | Rubrika: Miestas
Pagrindiniai rodikliai: 2025 m. planuojama gauti ne mažiau kaip 59,6 mln. eurų biudžeto pajamų, prognozuojamos 2026 m. pajamos – 66,7 mln. eurų (augimas 11,9 proc.), 2027 m. – 67,5 mln. eurų (augimas 1,1 proc.). Biudžetai planuojami subalansuoti – išlaidos neviršys pajamų.
2023 metais didėja visoms 60 Lietuvos savivaldybių iš valstybės biudžeto skiriamos gyventojų pajamų mokesčio sumos.
Rudeniu Palangoje besimėgaujantys poilsiautojai išlaidų turės mažiau – nuo ketvirtadienio už automobilių stovėjimą mokėti nereikės. Tačiau kurortas suspėjo pasipelnyti. Kas vasarą nuo gegužės 15 iki rugsėjo 15 dienos už mašinų stovėjimą gaunamos pajamos Palangoje geriausiai informuoja apie kurortą aplankančius poilsiautojų srautus. Praėjusiais metais per 4 mėnesių vasaros sezoną kurortas...
FNTT: vienas Palangos viešbutis su restoranais įtariami nuslėpę 1.8 milijono eurų pajamų
"Palangos tilto" informacija, 2020 12 16 | Rubrika: Miestas
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdyba kartu su Klaipėdos apygardos prokuratūra vykdo didelės apimties ikiteisminį tyrimą, kuriame apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu įtariami bene didžiausią pajūrio kurorto viešbučių ir restoranų kompleksą valdančios įmonės vadovai. Pirminiais duomenimis, per trejus metus galėjo būti nuslėpta apie 1,8 mln. eurų...
Kaip Palangos miesto savivaldybė atrodė šiais metais žvelgiant mokesčių surinkimo prievaizdo, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) akimis? Kiek verslo liudijimų ir kokiai veiklai palangiškiai buvo šiemet išsiėmę? Kaip Palangoje surenkami labiausiai valstybės biudžetą papildantys gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokesčiai (GPM ir PVM)? „Palangos...
Nors "kovidas" - didelis smūgis ekonomikai, o ypač paslaugų ekonomikai, kurią turi Palanga, kurorto pagrindiniai mokestiniai rodikliai - GPM surinkimas ir PVM mokėjimas - per pirmus tris šių metų ketvirčius buvo stebėtinai geri. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas Audrius Morkūnas sakė "Palangos tiltui", kad į Palangos...
Palangos svečiai per vasarą į miesto biudžetą suvežė beveik pusantro milijono litų
Livija GRAJAUSKIENĖ , 2014 10 09 | Rubrika: Miestas
Į mūsų kurortą atvykstantys svečiai miesto biudžetą kasmet papildo lėšomis, kurios skiriamos tam, kad Palanga taptų gražesnė, patrauklesnė, o jos vardas kuo garsiau skambėtų Lietuvoje ir už jos ribų. Per tris vasaros mėnesius surinkta kiek per pusę milijono litų vadinamojo „pagalvės“ mokesčio, o „ratuoti“ poilsiautojai nuo gegužės 15 iki rugsėjo 15 sumokėjo per...