Lietuvos pajūrys „pildomas“ naujais NT projektais: stengiasi būti arčiau gamtos

Šių metų pradžioje Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA) kartu su Darnios plėtros akademija paskelbė apie kasmet vykstančio konkurso „Už darnią plėtrą“ pradžią. Konkurso komisija jau pradėjo vizitus po jame dalyvaujančius NT projektus.

Šiais metais konkursas „Už darnią plėtrą“ sulaukė rekordinio dalyvių skaičiaus – 26 paraiškos: 14 pagrindinio prizo ir 12 ateities. Pasak konkurso organizatorių, džiugina besiplečianti dalyvių geografija: objektų lokacijos driekias Klaipėdoje, Kaune, Palangoje, Nidoje, Molėtuose. Po pirmojo komisijos apžiūros vizito pajūryje (konkurse dalyvauja net 5 objektai iš pajūrio), buvo girdimi atsiliepimai apie dar labiau kylančius reikalavimus ir keliamą kokybės kartelę.

Tvarumo būtinybė ir pažangi architektūrinė linija šiandien jau yra būtina ne tik būsto projektuose, bet ir įgyvendinant gamybinius, pramoninius objektus. Pramonės projektai nori koja kojon žengti su moderniąja banga. Taip pat, kaip teigia organizatoriai, stebima tendencija, kad tokio pobūdžio objektuose žmogus ir jo poreikiai bei komfortas tampa pagrindine ašimi, priimant ir dėliojant pastato, darbo erdvės funkcionalumą, suplanavimus. Beje, šiemet kaip niekada gausu pramoninių, administracinių/visuomeninių projektų.

Pirmojo vizito metu konkurso komisijos nariai tikina pajutę tvirtai komunikuojamą žinutę apie subalansuotą santykį su gamta. Organizatoriai ir komisijos nariai apibendrino pirmąjį vizitą ir pasidalijo savo įspūdžiais.

NT plėtotojo „atėjimas“ į įgyvendinamo projekto vietą paremtas pagarba tiek žaliajai aplinkai („Viešnagė“ išsaugojo visus projekto teritorijos medžius, želdinius, netgi tuos, kurie nepateko į saugotinų kategoriją, visą pastatų architektūrą „išlankstė“ pagal augančių medžių linijas), tiek vietinėms tradicijoms, tiek bendruomenių poreikiams. Tokios darnos esą ir norisi NT plėtroje.

„Turime pažangų konversijos sprendimą „Marių vėtros“ projekte, kai unikaliausiame šalies kampelyje, Neringoje, nereprezentatyvi, vos ne šiukšlynu ir buitinių reikmių sandėliavimu virtusi vieta virto jaukiai į gamtinį karkasą įsiliejančiu būsto kvartalu. 

Projektas „Palanga dreams“ reprezentuoja išskirtinę pastato rekonstrukciją, išsaugant istorinę objekto atmintį ir taip atiduodant pagarbią duoklę pirminei objekto architektei ir jos unikaliai idėjai“, – teigiama organizacijos informacijoje. 

Konkurso „Už darnią plėtrą“ principinė nuostata, vertinant dalyvius, išlieka nuosekli ir nepajudinama – tvarių sprendimų privalomumas NT projektų įgyvendinimo procesuose.

„Šiandien darni NT plėtra yra neatsiejama nuo dėmesio aplinkai, socialinės atsakomybės ir valdysenos principų, užtikrinančių tvarų santykį su mus supančia visuma. Atsakomybė dėl mūsų daromo poveikio aplinkai privalo būti bekompromisė tiek iš verslo bendruomenės, tiek iš visuomenės, tiek iš atsakingų valstybės institucijų. Todėl turime tvirtai laikytis žaliojo kurso krypties, kurdami humaniškus, protingus ir atsakingus miestus. Ir šiandien tai jau nėra siekiamybė, tai yra realybė,“ – teigia Mindaugas Statulevičius, LNTPA vadovas ir konkurso komisijos pirmininkas.

M. Statulevičius priduria, kad šiandieninėje NT rinkoje vyksta intensyvios balanso paieškos tarp žmogaus poreikių patenkinimo ir itin aukštų projektų įgyvendinimo kokybinių reikalavimų: 

„Tad kyla klausimas – ko NT vystytojas yra priverstas atsisakyti įgyvendindamas projektą, kad atitiktų gausybę taikomų reguliacinių reikalavimų ir tvarkų, ir ar gautas galutinis produktas tenkina galutinio vartotojo poreikius? Ir ar jis tampa prieinamas? Kaip rodo patirtis, tikrai ne visais atvejais pavyksta pasiekti taip ieškomo balanso. Juolab, kad kiekvienas reikalavimas nugula į galutinę produkto rinkos kainą.“

Antrasis komisijos vizitas į objektus, dalyvaujančius konkurse, numatytas rugsėjo 29 dieną. Po jo komisija ir vėl žadėjo pasidalinti įspūdžiais, tad visas naujienas apie konkursą „Už darnią plėtrą 2023” galite sekti „Delfi būstas“. 

Daugiau informacijos apie konkursą, šių metų dalyvius, praėjusių metų dalyvius, galite rasti ČIA.

DELFI