Literatūrinės premijos laureatą pagerbė ir palangiškis rašytojas

Palangos tiltas, 2015-07-13
Peržiūrėta
156
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Mosėdis PARONŽIS

Žodžiais sunkiai nusakomos „erdvios“ asmenybės Palangą ir jūrą ypatingai mylėjusio aukštaičio, iškiliojo Lietuvos intelektualo, valstybininko ir švietėjo, patriotiškojo literato Juozo Tumo-Vaižganto (1860–1933) memorialinis butas-muziejus Kaune irgi yra neeilinė vieta, kur susibėga ir XXI amžiaus talentai, asmenybės, poetinės (ir ne tik!) srovės, ir žiemą-vasarą jaučiamas Lietuvos taip pat pasaulietiško meninio gyvenimo pulsas. Kultūrai ir savo kraštui, pašaukimui, Humanizmui neabejingųjų vienybė. Neveltui ataidi ir Vaižganto, Lietuvos gražintojo, žodžiai: „Laimės norėjau kitiems ir pats tapau laimingas“.
Šiais žodžiais gyvenime ir kūryboje vadovaujasi minėto muziejaus visus suburiantis talentingas žurnalistas, trečiai poezijos knygai dabar sąžiningai susitelkęs Alfas Pakėnas. Nepamirštas šiemet ir poetas, eseistas Jonas Aistis (Kossu – Aleksandravičius), amžinam besiilsintis gražiosiose Rumšiškėse, apie kurį literatūros mokslininkas Vytautas Kubilius, jo iniciatyva 2001 m. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Vilniuje išleistoje unikalioje „Lietuvių literatūros enciklopedijoje“ taikliai parašė: „...sukūręs lietuvių literatūroje ilgesingo liūdesio dainingą ir grakštų eilėraštį, kupiną elegiškos harmonijos ir romansinio tono, Aistis Jonas darė didžiulį poveikį 4-5 dešimtmečio XX a. jauniesiems poetams, kuriems tas eilėraštis buvo virtęs pačios poezijos sinonimu. Aistis populiariausias to meto lietuvių poetas – besimokantis jaunimas atmintinai mokėjo kone visą jo kūrybą“.
Tad žinia, jog 2015 metų Jono Aisčio (Jono Aleksandravičiaus) literatūrinę premiją Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos sprendimais nuspręsta paskirti žinomam Lietuvos nūdienos lyrinės-egzistencinės, o tiksliau – „aistiškos-strielkūniškosios“ poezijos tradicijų tęsėjui, Kalniečių gatvėje, Kaune gyvenančiam, o dažnusyk įkvėpimo, sielos atgaivos, protilsio su miela žmona Birute prie Baltijos jūros Šventojoje, Palangoje besisemiančiam poetui Vladui Vaitkevičiui, birželio 16-ąją į Kauną „Vaižgantinę“ sukvietė daug literatūrinės, dailės, muzikos „Šeimos narių“ iš visų Lietuvos pakraštukų.
Čia su žmona Vlada dalyvavo, kūrybą skaitė ir palangiškių literatas, pirmasis miesto tarybos laikraščio „Palanga“ (1990–1992 m.) redaktorius Gediminas Griškevičius, taip pat A. Pakėnas, reikšmingą faktą V. Vaitkevičiaus kūrybinėje biografijoje pagarsinęs jaunatviškai veiklus šių kraštų sūnus – prozininkas, poetas dramaturgas Stanislovas Abromavičius. Susibūrime buvo ir originali menininkė Gražina Pašakarnienė, neseniai iliustravusi ir išleidusi šviesaus atminimo poetės, savo sesers, Aisčio premijos laureato V. Vaitkevičiaus redaguotąją kurso draugės VVU Nijolės Blaževičiūtės knygą „Vienatvės valandą“, kurioje lyg iš jūros gelmių išnyra priesakas mums visiems dabar: „Saugokit saulę, žemėj gyvendami ilgą ir gražų žmogaus gyvenimą“. Jono Aisčio 2015 metų literatūrinės Kaišiadorių rajono premijos laureatas V. Vaitkevičius skaitė savosios širdies „inkliuzininkų“ iš poezijos knygos „Saulėlydžio ornamento spindesys“, taip pat eilėraštį, skirtą studijų metų Vilniaus universitete 1965–1970 metais bendražygiui, nuo 1985 metų Palangoje gyvenančiam G. Griškevičiui.
Lyg tautodailininkė įspūdingais nėriniais parodą, literatūrinę popietę Juozo Tumo-Vaižganto namuose-muziejuje papuošė talentingo, toli garsėjančio bardo Aleksandro Ravve gitara atliekami, mąstyti verčiantys įvairiataučiai kūriniai.
Ką ir bepridėsi – neoromantikas Aistis, kaip ir Bernardas Brazdžionis, Antanas Miškinis, Paulius Širvys – aukščiausios prabos lietuvių tautos dainiai. Jo vardo premija – tai antipodas Petro Cvirkos premijai, kuria dabar kūrėjui garbės nesuteiksi.
Tuo ryškesnė Vlado Vaitkevičiaus sėkmė.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Palangos šauliai turi gražią, prasmingą tradiciją – Visų šventųjų dienos išvakarėse lanko Palangos kapinėse palaidotų šaulių, politinių kalinių, tremtinių kapavietes. Palangos kapinėse po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo jau ilsisi 22 bendražygiai, daugelis dainavo Palangos šaulių vyrų chore. Šauliai pagerbė mirusius tylos minute, uždegė...


Pirmadienį popiet popiet "Palangos redakcija" sulaukė labai liūdnos žinios - 16 val. mirė visiems gerai dėl savo linksmų plaučių, pokštų ir aštrios plunksnos žinomas rašytojas, publicistas, visuomeninkas Gediminas Griškevičius. Pastaraisiais metais jis kovojo su sunkia liga, tačiau, net ir prašomas artimųjų, pasirinko labiau pasyvų ligos gydymo...


"Išsisupus plačiai vakarų vilnimis, man krūtinę užliek savo šalta banga“, – ne vien tik poezijos mėgėjai žino šiuos lietuvių poezijos klasika tapusius poeto Jono Mačiulio-Maironio eilėraščio „Nuo Birutės kalno“ žodžius, kurie 1895 m. pirmą kartą buvo atspausdinti poezijos rinkinyje „Pavasario balsai“.


Žodžiais sunkiai nusakomos „erdvios“ asmenybės Palangą ir jūrą ypatingai mylėjusio aukštaičio, iškiliojo Lietuvos intelektualo, valstybininko ir švietėjo, patriotiškojo literato Juozo Tumo-Vaižganto (1860–1933) memorialinis butas-muziejus Kaune irgi yra neeilinė vieta, kur susibėga ir XXI amžiaus talentai, asmenybės, poetinės (ir ne tik!) srovės...


Tikrai netikėjau, kad mano Likimas privers būti dar ir bendraamžių „Nekrologų rašytoju“. Nekyla ranka rašyti žodį „mirė“. O praėjęs kovo 28-ąją amžinųjų Verbų sekmadienis išsivedė ir ryškias, savitas pėdas lietuviškuose literatūros ir aktualios, aštrios, net skausmingos publicistikos horizontuose palikusį, visų pirma, pajūrio...


Palangos šauliai Vėlinių dieną tradiciškai pagerbė už Lietuvos laisvę žuvusius partizanus, visus laisvės kovų dalyvius. Šauliai šiemet žygį pradėjo nuo paminklo Jonui Žemaičiui, prie kurio pirmiausia padėjo gėlių, uždegė žvakutes ir pagerbė generolo atminimą tylos minute.


Nacionalinės premijos laureatas stebino sąmoju

Alfredas PUMPULIS, 2011 12 12 | Rubrika: Kultūra

Praėjusį penktadienį į Palangos miesto savivaldybės viešąją biblioteką pasidalinti rašytojo patirtimi bei išmintimi su palangiškiais užsuko Nacionalinės premijos laureatas Rolandas Rastauskas.


Trečiadienio popietę miesto valdžios vyrai ir Palangos bendruomenė paminėjo lietuvių tautos patriarcho, daktaro Jono Basanavičiaus 160-ąsias gimimo metines. Skambant miesto kultūros centro vyrų ansamblio „Naglis“ dainoms, miesto meras Šarūnas Vaitkus bei vicemeras Saulius Simė pagerbė patriarcho atminimą padėdami puokštę gėlių, miestelėnai uždegė žvakutės....


„Tai – mano gyvenimo būdas, visas gyvenimas“, - pripažino palangiškis Deividas Budkovas, draugų dar vadinamas Pitu, praėjusį sekmadienį savo talentu iš televizoriaus ekrano pasidalinęs su visais Lietuvos gyventojais. Aštuoniolikmetis vaikinas savo aistra – važinėjimu BMX dviračiu – sugeba užkrėsti daugelį jaunuolių, pats skindamas itin svarbias pergales ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų.


Iškritęs pro balkono langą Vilniuje, žuvo palangiškis

„Palangos tilto“ informacija, 2010 09 11 | Rubrika: Kriminalai

Ketvirtadienio vakarą praėjus kelioms minutėms po krepšinio rungtynių, kuomet Lietuvos rinktinė įveikė Argentinos komandą, policijai buvo pranešta, kad sostinėje iš Vilniaus universiteto bendrabučio Saulėtekio alėjoje iškrito žmogus. Vėliau paaiškėjo, jog tai 20-metis palangiškis, neseniai pradėjęs mokslus Vilniaus universitete.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius