LRT.lt:Konkurencija cepelinus Palangoje verčia keistis, bet skaniausieji jos nebijo

Linas JEGELEVIČIUS, 2020-08-08
Peržiūrėta
2674
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

LRT.lt:Konkurencija cepelinus Palangoje verčia keistis, bet skaniausieji jos nebijo

Lietuviškos virtuvės karalius cepelinas lėkštėje su spirgučių padažu Palangoje, didžiausiame šalies kurorte, iš visų pusių atakuojamas kitų pasaulio šalių virtuvių. Tačiau jis, nors ir labiau atsikirsdamas, be kovos iš lyderių pozicijų tikrai nesitrauks, rašo Linas Jegelevičius LRT.lt

LRT.lt domisi, kokios šiemet cepelinų kainos pajūryje.

Cepelinai prisitaikė prie konkurencijos

„Tiesiog daliai žmonių Palangoje cepelinų reikia kaip jūros, paplūdimio ar botanikos parko. Akivaizdu, kad įvairūs Palangos viešbučiai ir kavinės pastaraisiais metais pasiūlė daugiau gastronominių variacijų, todėl cepelinai pirmaujančias pozicijas užleido kitiems patiekalams. Tačiau jie – vis dar tarp lyderių, jei ne jų trejetuke, tai penketuke tikrai. Ypač tuomet, jeigu poilsiautojai Palangoje svečiuojasi ilgesnį laiką“, – LRT.lt sakė Ingrida Valaitienė, Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos (PVRA) prezidentė.

Erzinamas cepelinas Palangoje jau išmoko prisitaikyti prie didelės konkurencijos – yra patiekiamas su įvairesniais įdarais, jų mišiniais, įvairesniais padažais.

„Fantazija ir cepelinai galbūt nelabai dera, tačiau Palangoje tai matome. Anksčiau, regis, jie visur buvo vieno ar panašaus skonio, o dabar kiekviena kavinė kuria išskirtinį cepelinų receptą“, – sakė I. Valaitienė.

PVRA prezidentė prisipažino, kad pastaraisiais metais ir pati rečiau valgo didžkukulius – tokiu vardu taip pat vadinami cepelinai, – tačiau jų iš savo gyvenimo kol kas tikrai neišbrauks: „Pastebėjau, kad juos mieliau valgau šaltuoju metų sezonu.“

Stipriausios lietuviškos virtuvės kavinės kurorte

O kurios Palangos kavinės ir restoranai turi stipriausias lietuviškos virtuvės tradicijas?

„Pirmiausia paminėčiau restoraną „Molinis ąsotis“, kavinę „Vila žvaigždė“ (ji geriau žinoma kaip ukrainiečių maisto restoranas – L. J.), taip pat kavines „Senoji Hansa“, „Vandenis“, – sakė I. Valaitienė.


Ji atkreipė dėmesį, kad kurorto penkių žvaigždučių viešbučių restoranai neįtraukia cepelinų į valgiaraštį.

„Ir restoranas „Pušų paunksnėje“, ir „Amsterdam Plaza“, ir „Palanga“, ir „Vanagupė“ nuėjo kitu gastronominiu keliu – be cepelinų“, – sakė LVRA prezidentė.

Cepelinų karalystė – „Cepeliniškės“

Žinoma, cepelinų karalystė Palangoje yra kavinė „Cepeliniškės“ – pavadinimas viską pasako, ar ne? – kurioje, anot jos savininkės ponios Linos, kiekvieną sezoną cepelinams sunaudojama apie 8 tonas mėsos faršo ir apie 24 tonas bulvių.

„Tokie skaičiai – tikri, patys skaičiavome. Cepelinų pardavimas pastaraisiais metais tik didėjo, tačiau kortas sumaišė kovidas – mūsų lankytojų srautai šiemet nežymiai mažesni, ypač mažiau užsieniečių. Tas sumažėjimas – apie 10 procentų“, – sakė ponia Lina.


Apie cepelinus ji galėtų kalbėti valandų valandas ir netgi parašyti knygą apie jų valgytojų įpročius.

Anot ponios Linos, užsieniečiai dažniausiai suvalgo tik mėsą, neretai prie cepelinų paprašo salotų, o lietuviai įpratę cepelinus valgyti su spirgučiais ir grietine.

„Cepeliniškėse“ modernybių nesivaikome. Mūsų cepelinai yra tradiciniai – su varške arba su mėsa, – didžiavosi verslininkė. – Pastebėjau, kad moterys mieliau renkasi cepelinus su varške. Taip pat vegetarai.“


„Man cepelinas skanus tas, kuris turi minkštą bulvinį sluoksnį, o mėsos ir jos sudėtinių dalių skonis yra jaučiamas. Žinoma, spirgučiai turi būti skanūs, nesudegę. Vieną savo cepelinų ingredientą laikome paslaptyje, tačiau anokia čia paslaptis, jeigu atskleidžiama „YouTube“ filmukuose apie cepelinus“, – šypsojosi Lina.

Cepelinai yra „nuspėjami“

Anot verslininkės, cepelinai kaip patiekalas yra gana nuspėjamas.

„Užsakęs kepsnį gali ir nustebti jį pamatęs, o cepelinai reprezentuoja mūsų gastronominį paveldą. Be to, cepelinai kainos prasme daugeliui labiau įkandami nei kiti patiekalai. Be cepelinų, siūlome ir kitų europietiškos virtuvės patiekalų“, – pasakojo Lina.


Nors kai kurie lankytojai „Cepeliniškes“ pavadina sovietmetį primenančiu žodžiu „valgykla“, šeimininkė purtosi šio žodžio: „Mes – ne valgykla. Mūsų kavinė yra moderni: ir įranga, ir interjeras, ir cepelinų gamybos technologijos. Bet tiesa, kad orientuojamės į greitą pavalgymą.“

„Cepeliniškės“ Palangoje šią vasarą skaičiuoja dešimtus gyvavimo metus.

O kokia buvo pradžia?

„Pasiklioviau moteriška intuicija – turiu uoslę, ko reikia vietos rinkai. Pasižiūrėjau, apsižvalgiau: šašlykų, azijietiškos virtuvės patiekalų J. Basanavičiaus gatvėje buvo, o skanių cepelinų – ne. Pati sugalvojau tokį pavadinimą. „Cepeliniškės“ – tarsi bendruomenė, mažas kaimelis. Ar ne? – šyptelėjo moteris. – Anksčiau kavinė siūlė paragauti ir XXL cepelinų – jie buvo tokie dideli, kad ne vienas jų gavęs išsižiodavo. Vis dėlto retas visą porciją sukirsdavo. Nutarėme, kad cepelinus reikia visus suvalgyti – jų dydis sumažėjo.“
Kavinėje cepelinai siūlomi dviejų dydžių – 200 gramų ir 420 gramų. Mėsos ir bulvių santykis – vienas ir du.

Cepelinų porcija „Cepeliniškėse“ šiemet kainuoja 4,50–5 eurus.

„Kainą truputį kilstelime per šventes ar ilguosius savaitgalius“, – prisipažino verslininkė.

Atsisakė kai kurių planų

Dar užpernai, didėjant cepelinų paklausai, ji planavo cepelinus ne tik su mėsa ir su varške, bet ir su vištų kepenėlėmis, plaučiais, grybais. Bet tokiai mėsai – itin aukšti higienos reikalavimai, ypač tvyrant dideliems karščiams, todėl planų buvo atsisakyta.

Verslininkė džiaugiasi, kad lauke pastatytas ir į vidų kviečiantis užeiti cepelinas robotas – tiesa, jis tai daro su technologijų gaminiui būdingu akcentu – sulaukė nemažo žiniasklaidos dėmesio. „Palangoje nebadauk, cepelinų paragauk“, – net trimis kalbomis sako cepelinas. „Labai smagu. Jis – mano kūdikis. Vieni sustoja nusifotografuoti, kiti ir į vidų užeina“, – šypsojosi ponia Lina.


Suskuta 6–7 maišus bulvių

Ramūnas Pocevičius, Palangos kavinių „Senoji Hansa“ ir „Vila Gražina“ savininkas, LRT.lt sakė, kad cepelinai – klasika, todėl jie iš Palangos niekada neišnyks.

„Cepelinai savo pozicijų tikrai neužleidžia ten, kur yra gerbiami ir tinkamai gaminami. Va, ir prieš mūsų pokalbį šnekėjausi su „Vila Gražinos“ pagalbiniais darbuotojais. Sakė, kad neatsilenkdami skuta bulves. Per dieną 6–7 maišus bulvių suskuta. Mes niekada niekam nešildome cepelinų mikrobangų krosnelėje. Deja, kiti tą daro Palangoje. Pas mus jie tik iš puodo ant stalo keliauja, – sakė R. Pocevičius. – Savo svečius įspėjame, jog vakare jų nebus, kad neliktų rytojui.“
Anot verslininko, cepelinai ir „Senojoje Hansoje“ ir „Vila Gražinoje“ pakliūva į populiauriausių patiekalų dešimtuką.

„Klasika yra klasika – dviračio neišrasi. Kad cepelinas būtų skanus, turi būti skanu ir mėsa, ir bulvinis įklotas, ir padažas. Mūsų cepelinų pardavimas rodo, kad tokie jie ir yra“, – sakė verslininkas.

Virėja dirba nuo pat pradžios

Klaidas Pakutinskas, restorano „Molinis ąsotis“ savininkas, LRT.lt sakė, kad naujų vėjų gastronomijoje taip pat nesivaikąs, o tradicinė lietuviška virtuvė kol kas nepajuto iššūkių.

„Cepelinai tikrai patenka tarp trijų populiariausių patiekalų. Mūsų cepelinų receptas visus 27 metus – tiek gyvuoja „Molinis ąsotis“ – nė kiek nesikeitė. Kaip ir mūsų bulvių plokštainio su kiaulės koja, šašlykų ar bulvinių blynų, – sakė K. Pakutinskas. – Kad niekas nesikeitė, ko gero, yra mūsų virėjos, dirbančios nuo pirmosios dienos, nuopelnas. Visa sėkmės paslaptis – ne įmantrybės, o paprastumas. Kad būtų skanu!“

Kita paslaptis – bulvių ir mėsos, iš kurių gaminami cepelinai, šviežumas. „Mūsų cepelinų tešla nepaliekama rytojui“, – patikino žinomas kurorto verslininkas.

„Moliniame ąsotyje“ cepelinų porcija kainuoja 6,60 euro, tačiau kurorto svečiai gali pasirinkti sukirsti tik vieną cepeliną. Jis kainuos perpus mažiau.

Kokios cepelinų kainos kitur?

Kavinėje-bare „1925“ už cepelinų porciją teks pakloti 6,50 euro. Kavinėje „Monika“ už cepelinų porciją prašo 6 eurų. Bare „Lietuvos rytas“ – 6,50 euro, o už pusę porcijos teks sumokėti 4 eurus.

Regis, labiausiai piniginę paplonins cepelinai restorane „deCuba“ – jie čia kainuoja 7,50 euro. Tiek pat kainuoja ir skrudinti cepelinai. Net azijietiškų patiekalų kavinė „VietThai Azijos virtuvė“ siūlo paragauti didžkukulių. Jie čia kainuoja 5 eurus. „Vila Gražinoje“ cepelinais pasimėgausite už 6 eurus, o gruzdinti cepelinai čia kainuoja 5,70 euro. Kavinė „Sporto lizdas“ cepelinų porciją kviečia sušveisti už 5,50 euro.

BNS nuotrauka


Kavinėje „Pajūrio žibintas“ cepelinai, ko gero, yra vieni pigiausių J. Basanavičiaus gatvėje – vos 4 eurai už porciją. „Floros simfonijoje“ už cepelinus su mėsa sumokėsite 7,50 euro. Kavinėje „Čili pica“ cepelinų porcija kainuoja 4,49 euro, tiesa, be nuolaidos.

 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Ilgaplaukis čihuahua, cvergšnauceris ir Aliaskos malamutas – rugsėjo 20 – 22 d. Palangoje vykusių tarptautinių šunų parodų lyderiai, gražiausi šunys.


Aptarė padėtį Vakarų Lietuvoje, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio taikymo aktualijas.


Paklaustas, ar žinąs be Palangos kitą maždaug 16 tūkstančių miestuką, kurio vaikų futbolo klube dirbtų net trys užsieniečiai treneriai, Ricardo Casalero,  Palangos vaikų futbolo akademijos „Gintaras“ vyriausiasis treneris iš Portugalijos, juokėsi: „Oi, ne. Tai, ko gero, retenybė.“


Rudenį ne tik savo laisvalaikį iš lauko perkeliame į namus, bet ir grįžtame į darbus ar biurus. Todėl dabar pats metas operatoriaus salonuose ir internetinėje parduotuvėje  www.tele2.lt pasinaudoti sumaniais pasiūlymai ir įrenginius su „Laisvu internetu“ įsigyti pigiau. 


Kalbant sporto terminais, vieni Seimo rinkimų maratono dalyviai jau laukia šūvio startui, kiti dar mankštinasi, o treti dar tik rengiasi įsimesti sportinius batelius į varžybų kuprinę. Kaip Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) informavo „Palangos tiltą“, partijos kandidatų dokumentus turi pateikti VRK, o save išsikėlę kandidatai – apygardos rinkimų...


Vilos „Anapilis“, kurioje įsikūręs Palangos kurorto muziejus, aplinka jau sutvarkyta. Pernai panašiu laiku prasidėjusių darbų rezultatus jau įvertino ir miesto gyventojai bei svečiai, kurie mielai vaikšto po sukurtą parkelį.


Gegužės pirmąjį sekmadienį – Motinos diena. Visų šv. Mišių metu kunigai meldėsi sudėtinėmis tikinčiųjų intencijomis už gyvas ir mirusias mūsų mamas. Gyvosioms prašant Dievo palaimos ir sveikatos, o mirusioms – Dangaus Karalystės džiaugsmo. Visų šv. Mišių metu mamoms buvo teikiamas iškilmingas Bažnyčios palaiminimas.  


Moksleiviai: kultūra ir jos šaltiniai Palangoje

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2014 02 27 | Rubrika: O man ne dzin

Antrajame Palangos jaunimo leidžiamo laikraščio „Aš esu kultūra“ numeryje be straipsnių apie moksleivių savivaldą, savanorystę, „Sniego gniūžtę“ bei tekstų kitomis aktualiomis kurorto moksleivijai bei jaunuomenei temomis publikuota ir apklausa, kurios tema gražiai persipina ir su paties laikraščio pavadinimu: „Kas yra kultūra?“. Jaunoji žurnalistė Giedrė Urnikytė bendraamžiams uždavė du...


Daugeliui mūsų posakis – „Sveikata – brangiausias turtas“ yra ne tik girdėta frazė, bet ir gyvenimo būdas. Tą puikiai įrodė antradienį Pasaulinės sveikatos dienos minėjime dalyvavę palangiškiai, kurie mokėsi šiaurietiškojo ėjimo.


Tris praėjusio savaitgalio dienas visa Lietuva stebėjo tiesioginę nacionalinės televizijos transliaciją iš Palangos vasaros koncertų salės. Šventiškai išpuoštoje, neatpažįstamai pasikeitusioje scenoje vyko tradicinis, šiemet jubiliejinis 15-asis, vaikų pop muzikos festivalis-konkursas „Laumės juosta“. Pagrindinio, ir šį kartą vienintelio, garbaus apdovanojimo savininkais tapo palangiškiai...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius