LRT.lt:Konkurencija cepelinus Palangoje verčia keistis, bet skaniausieji jos nebijo
Lietuviškos virtuvės karalius cepelinas lėkštėje su spirgučių padažu Palangoje, didžiausiame šalies kurorte, iš visų pusių atakuojamas kitų pasaulio šalių virtuvių. Tačiau jis, nors ir labiau atsikirsdamas, be kovos iš lyderių pozicijų tikrai nesitrauks, rašo Linas Jegelevičius LRT.lt
LRT.lt domisi, kokios šiemet cepelinų kainos pajūryje.
Cepelinai prisitaikė prie konkurencijos
„Tiesiog daliai žmonių Palangoje cepelinų reikia kaip jūros, paplūdimio ar botanikos parko. Akivaizdu, kad įvairūs Palangos viešbučiai ir kavinės pastaraisiais metais pasiūlė daugiau gastronominių variacijų, todėl cepelinai pirmaujančias pozicijas užleido kitiems patiekalams. Tačiau jie – vis dar tarp lyderių, jei ne jų trejetuke, tai penketuke tikrai. Ypač tuomet, jeigu poilsiautojai Palangoje svečiuojasi ilgesnį laiką“, – LRT.lt sakė Ingrida Valaitienė, Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos (PVRA) prezidentė.
Erzinamas cepelinas Palangoje jau išmoko prisitaikyti prie didelės konkurencijos – yra patiekiamas su įvairesniais įdarais, jų mišiniais, įvairesniais padažais.
„Fantazija ir cepelinai galbūt nelabai dera, tačiau Palangoje tai matome. Anksčiau, regis, jie visur buvo vieno ar panašaus skonio, o dabar kiekviena kavinė kuria išskirtinį cepelinų receptą“, – sakė I. Valaitienė.
PVRA prezidentė prisipažino, kad pastaraisiais metais ir pati rečiau valgo didžkukulius – tokiu vardu taip pat vadinami cepelinai, – tačiau jų iš savo gyvenimo kol kas tikrai neišbrauks: „Pastebėjau, kad juos mieliau valgau šaltuoju metų sezonu.“
Stipriausios lietuviškos virtuvės kavinės kurorte
O kurios Palangos kavinės ir restoranai turi stipriausias lietuviškos virtuvės tradicijas?
„Pirmiausia paminėčiau restoraną „Molinis ąsotis“, kavinę „Vila žvaigždė“ (ji geriau žinoma kaip ukrainiečių maisto restoranas – L. J.), taip pat kavines „Senoji Hansa“, „Vandenis“, – sakė I. Valaitienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad kurorto penkių žvaigždučių viešbučių restoranai neįtraukia cepelinų į valgiaraštį.
„Ir restoranas „Pušų paunksnėje“, ir „Amsterdam Plaza“, ir „Palanga“, ir „Vanagupė“ nuėjo kitu gastronominiu keliu – be cepelinų“, – sakė LVRA prezidentė.
Cepelinų karalystė – „Cepeliniškės“
Žinoma, cepelinų karalystė Palangoje yra kavinė „Cepeliniškės“ – pavadinimas viską pasako, ar ne? – kurioje, anot jos savininkės ponios Linos, kiekvieną sezoną cepelinams sunaudojama apie 8 tonas mėsos faršo ir apie 24 tonas bulvių.
„Tokie skaičiai – tikri, patys skaičiavome. Cepelinų pardavimas pastaraisiais metais tik didėjo, tačiau kortas sumaišė kovidas – mūsų lankytojų srautai šiemet nežymiai mažesni, ypač mažiau užsieniečių. Tas sumažėjimas – apie 10 procentų“, – sakė ponia Lina.
Apie cepelinus ji galėtų kalbėti valandų valandas ir netgi parašyti knygą apie jų valgytojų įpročius.
Anot ponios Linos, užsieniečiai dažniausiai suvalgo tik mėsą, neretai prie cepelinų paprašo salotų, o lietuviai įpratę cepelinus valgyti su spirgučiais ir grietine.
„Cepeliniškėse“ modernybių nesivaikome. Mūsų cepelinai yra tradiciniai – su varške arba su mėsa, – didžiavosi verslininkė. – Pastebėjau, kad moterys mieliau renkasi cepelinus su varške. Taip pat vegetarai.“
„Man cepelinas skanus tas, kuris turi minkštą bulvinį sluoksnį, o mėsos ir jos sudėtinių dalių skonis yra jaučiamas. Žinoma, spirgučiai turi būti skanūs, nesudegę. Vieną savo cepelinų ingredientą laikome paslaptyje, tačiau anokia čia paslaptis, jeigu atskleidžiama „YouTube“ filmukuose apie cepelinus“, – šypsojosi Lina.
Cepelinai yra „nuspėjami“
Anot verslininkės, cepelinai kaip patiekalas yra gana nuspėjamas.
„Užsakęs kepsnį gali ir nustebti jį pamatęs, o cepelinai reprezentuoja mūsų gastronominį paveldą. Be to, cepelinai kainos prasme daugeliui labiau įkandami nei kiti patiekalai. Be cepelinų, siūlome ir kitų europietiškos virtuvės patiekalų“, – pasakojo Lina.
Nors kai kurie lankytojai „Cepeliniškes“ pavadina sovietmetį primenančiu žodžiu „valgykla“, šeimininkė purtosi šio žodžio: „Mes – ne valgykla. Mūsų kavinė yra moderni: ir įranga, ir interjeras, ir cepelinų gamybos technologijos. Bet tiesa, kad orientuojamės į greitą pavalgymą.“
„Cepeliniškės“ Palangoje šią vasarą skaičiuoja dešimtus gyvavimo metus.
O kokia buvo pradžia?
„Pasiklioviau moteriška intuicija – turiu uoslę, ko reikia vietos rinkai. Pasižiūrėjau, apsižvalgiau: šašlykų, azijietiškos virtuvės patiekalų J. Basanavičiaus gatvėje buvo, o skanių cepelinų – ne. Pati sugalvojau tokį pavadinimą. „Cepeliniškės“ – tarsi bendruomenė, mažas kaimelis. Ar ne? – šyptelėjo moteris. – Anksčiau kavinė siūlė paragauti ir XXL cepelinų – jie buvo tokie dideli, kad ne vienas jų gavęs išsižiodavo. Vis dėlto retas visą porciją sukirsdavo. Nutarėme, kad cepelinus reikia visus suvalgyti – jų dydis sumažėjo.“
Kavinėje cepelinai siūlomi dviejų dydžių – 200 gramų ir 420 gramų. Mėsos ir bulvių santykis – vienas ir du.
Cepelinų porcija „Cepeliniškėse“ šiemet kainuoja 4,50–5 eurus.
„Kainą truputį kilstelime per šventes ar ilguosius savaitgalius“, – prisipažino verslininkė.
Atsisakė kai kurių planų
Dar užpernai, didėjant cepelinų paklausai, ji planavo cepelinus ne tik su mėsa ir su varške, bet ir su vištų kepenėlėmis, plaučiais, grybais. Bet tokiai mėsai – itin aukšti higienos reikalavimai, ypač tvyrant dideliems karščiams, todėl planų buvo atsisakyta.
Verslininkė džiaugiasi, kad lauke pastatytas ir į vidų kviečiantis užeiti cepelinas robotas – tiesa, jis tai daro su technologijų gaminiui būdingu akcentu – sulaukė nemažo žiniasklaidos dėmesio. „Palangoje nebadauk, cepelinų paragauk“, – net trimis kalbomis sako cepelinas. „Labai smagu. Jis – mano kūdikis. Vieni sustoja nusifotografuoti, kiti ir į vidų užeina“, – šypsojosi ponia Lina.
Suskuta 6–7 maišus bulvių
Ramūnas Pocevičius, Palangos kavinių „Senoji Hansa“ ir „Vila Gražina“ savininkas, LRT.lt sakė, kad cepelinai – klasika, todėl jie iš Palangos niekada neišnyks.
„Cepelinai savo pozicijų tikrai neužleidžia ten, kur yra gerbiami ir tinkamai gaminami. Va, ir prieš mūsų pokalbį šnekėjausi su „Vila Gražinos“ pagalbiniais darbuotojais. Sakė, kad neatsilenkdami skuta bulves. Per dieną 6–7 maišus bulvių suskuta. Mes niekada niekam nešildome cepelinų mikrobangų krosnelėje. Deja, kiti tą daro Palangoje. Pas mus jie tik iš puodo ant stalo keliauja, – sakė R. Pocevičius. – Savo svečius įspėjame, jog vakare jų nebus, kad neliktų rytojui.“
Anot verslininko, cepelinai ir „Senojoje Hansoje“ ir „Vila Gražinoje“ pakliūva į populiauriausių patiekalų dešimtuką.
„Klasika yra klasika – dviračio neišrasi. Kad cepelinas būtų skanus, turi būti skanu ir mėsa, ir bulvinis įklotas, ir padažas. Mūsų cepelinų pardavimas rodo, kad tokie jie ir yra“, – sakė verslininkas.
Virėja dirba nuo pat pradžios
Klaidas Pakutinskas, restorano „Molinis ąsotis“ savininkas, LRT.lt sakė, kad naujų vėjų gastronomijoje taip pat nesivaikąs, o tradicinė lietuviška virtuvė kol kas nepajuto iššūkių.
„Cepelinai tikrai patenka tarp trijų populiariausių patiekalų. Mūsų cepelinų receptas visus 27 metus – tiek gyvuoja „Molinis ąsotis“ – nė kiek nesikeitė. Kaip ir mūsų bulvių plokštainio su kiaulės koja, šašlykų ar bulvinių blynų, – sakė K. Pakutinskas. – Kad niekas nesikeitė, ko gero, yra mūsų virėjos, dirbančios nuo pirmosios dienos, nuopelnas. Visa sėkmės paslaptis – ne įmantrybės, o paprastumas. Kad būtų skanu!“
Kita paslaptis – bulvių ir mėsos, iš kurių gaminami cepelinai, šviežumas. „Mūsų cepelinų tešla nepaliekama rytojui“, – patikino žinomas kurorto verslininkas.
„Moliniame ąsotyje“ cepelinų porcija kainuoja 6,60 euro, tačiau kurorto svečiai gali pasirinkti sukirsti tik vieną cepeliną. Jis kainuos perpus mažiau.
Kokios cepelinų kainos kitur?
Kavinėje-bare „1925“ už cepelinų porciją teks pakloti 6,50 euro. Kavinėje „Monika“ už cepelinų porciją prašo 6 eurų. Bare „Lietuvos rytas“ – 6,50 euro, o už pusę porcijos teks sumokėti 4 eurus.
Regis, labiausiai piniginę paplonins cepelinai restorane „deCuba“ – jie čia kainuoja 7,50 euro. Tiek pat kainuoja ir skrudinti cepelinai. Net azijietiškų patiekalų kavinė „VietThai Azijos virtuvė“ siūlo paragauti didžkukulių. Jie čia kainuoja 5 eurus. „Vila Gražinoje“ cepelinais pasimėgausite už 6 eurus, o gruzdinti cepelinai čia kainuoja 5,70 euro. Kavinė „Sporto lizdas“ cepelinų porciją kviečia sušveisti už 5,50 euro.
BNS nuotrauka
Kavinėje „Pajūrio žibintas“ cepelinai, ko gero, yra vieni pigiausių J. Basanavičiaus gatvėje – vos 4 eurai už porciją. „Floros simfonijoje“ už cepelinus su mėsa sumokėsite 7,50 euro. Kavinėje „Čili pica“ cepelinų porcija kainuoja 4,49 euro, tiesa, be nuolaidos.
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
Juozas Petkevičius-Juozukas dėl sveikatos problemų palieka „Olimpą“
2024 02 12 | Rubrika: Sportas
Palangos „Olimpo“ krepšinio klubą dėl su sveikata susijusių priežasčių palieka masažuotojas Juozas Petkevičius.
Šalies gyventojai šiemet vasaros atostogas ėmė planuoti itin anksti. Štai Palangoje pirmųjų viešbučių rezervacijų ateinančiai vasarai sulauktą dar rudenį.
Savivaldybė sako, kad nefunkcionalus „Eldijos“ pastatas yra nusidėvėjęs, o Savivaldybė neturi ir neturės lėšų šiam pastatui modernizuoti
Linas JEGELEVIČIUS, 2022 03 03 | Rubrika: Palangos nekilnojamas turtas
„Palangos tiltas“ jau rašė, kad Monciškių seniūnaitė Olga Dejienė kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės Tarybą prašydama iš privatizuojamų objektų sąrašo išbraukti Šventosios kultūros centrą, kino teatrą ,,Eldija“. Anot seniūnaitės, kol šventojiškiai laukė „Eldijos” atgimimo, per 10 metų jis buvo nustekentas, ir dabartinė miesto Taryba nusprendė jį parduoti, net nesitardama su...
UAB „Pajūrio šaltinis“ Kalėdų gerumo akcijai skyrė 1 500 eurų. Padedant „Palangos tiltui“, UAB „Pajūrio šaltinis“ direktorius Paulius Rojus juos išdalins 15 pagalbos reikalingiems palangiškiams – kiekvienam po 100 eurų.
Referendumas pilietybės išsaugojimo klausimu – galimybė išlaikyti tautos vienybę
"Palangos tilto" informacija, 2019 04 20 | Rubrika: Politikų, lyderių žodis
Gegužės 12 d. kartu su šalies Prezidento rinkimais visi pilnamečiai Lietuvos Respublikos piliečiai bus kviečiami referendume išsakyti savo nuomonę pilietybės išsaugojimo klausimu. Šio referendumo rezultatai lems mūsų visų (ne tik užsienyje gyvenančių, tačiau ryšių su Lietuva nenutraukusių mūsų tautiečių) rytdieną, todėl labai svarbu, kad gyventojai atsakingai...
Palangoje duris atvėrė Kalėdų senio namelis
2016 12 05 | Rubrika: Miestas
Palangoje visą mėnesį, iki pat Kalėdų, mažųjų svečių lauks Kalėdų senis, šventiniu laikotarpiu įsikūręs laikinuosiuose savo namuose, esančiuose ties centriniu įėjimu į Birutės parką. Pirmieji lankytojai į Kalėdų senio namuko duris pasibeldė jau sekmadienį.
Palangos pėsčiųjų perėjos tapo saugesnės
2014 10 27 | Rubrika: Miestas
Palangoje baigti pėsčiųjų perėjų apšvietimo montavimo darbai – nuo šiol mieste tamsiu paros metu 24 perėjos bus ne tik geriau apšviestos, bet ir išryškintos baltesne, nei bendras gatvių apšvietimas, spalva. Dar vienas sprendimas, atkreipsiantis vairuotojų dėmesį į tai, kad artėjama prie pėsčiųjų perėjos – beveik prie visų šių...
Palangiškiams pristatyti „Ievos laiškai iš Galudienių miesto“ 1
Livija GRAJAUSKIENĖ , 2013 01 03 | Rubrika: Kultūra
Didžiųjų metų švenčių išvakarėse vis dar tebeskaitantys knygas palangiškiai gavo dovaną: kurorto viešojoje bibliotekoje pristatyta jų žemietės poetės Elenos Karnauskaitės esė knyga „Ievos laiškai iš Galudienių miesto“. Apie knygą kalbėjo pati autorė, literatūros tyrinėtojas, kritikas, humanitarinių mokslų daktaras Marijus...
Alinantis karštis ir poilsiautojams nebeteikia džiaugsmo
Rasa GEDVILAITĖ, 2010 07 13 | Rubrika: Miestas
Prasidėjęs alinantis karštis byloja apie tikrąją vasarą, tačiau niekas nepaneigtų, jog sekina jėgas greičiau nei norėtųsi, o ir gresiantis pavojus persikaitinti saulėje skatina ieškoti pavėsio arba esant galimybei slėptis namuose. Poilsiautojai atgaivą tikisi surasti po tiltu, po kuriuo jau kovojama dėl vietos, o kurorto gatvėse dienos metu – neabejotinai sumažėjęs judėjimas.
Palangos bendruomenės metraščiu tapęs „Palangos tiltas“ įžengė į antrą dešimtmetį
Linas JEGELEVIČIUS, 2010 07 02 | Rubrika: Miestas
„Palangos tiltas“ švenčia savo dešimtąjį gimtadienį. Vartant pageltusius pirmuosius laikraščio numerius, neapleidžia jausmas, kad jubiliatas laikraštis jau įamžino visą epochą - su jos įvykiais ir žmonėmis. Bet mes, laikraščio žurnalistai (mus, besidarbuojančius spaudoje, kolegos kasdieniškai vadina laikraštininkais – internetinės žiniasklaidos augimo laikais toks vardas...