Meda Norbutaitė „Klounada“ Paulius Rukas „Memorabilia“
Palangos kurorto muziejus 2023 m. birželio 30 d. (penktadienį) 17 val. kviečia į Medos Norbutaitės tapybos parodos „Klounada“ ir Pauliaus Ruko juvelyriškos parodos „Memorabilia“ atidarymą.
„Klounados“ darbų serijoje žiūrovas provokuojamas atrasti savo vidinį klouną per savikritiką, autoironiją. Paveiksluose vaizduojama, kaip žmogus pervertina save, neranda savosios tapatybės. Atskleidžiamos jo baimės, nerealūs lūkesčiai, susitapatinimas, perdėtas nuolankumas, persekiojantis pavydo jausmas ar nepasvertas pasitikėjimas. Vidiniai konfliktai konstruojami pasitelkus veido mimikas, šaržavimą, papildomus simbolinius elementus ar personažus, leidžiančius perteikti esmę. Paveikslų ciklo „Klounada“ personažai – pasakų ar animacijos veikėjai (kiškiai, šunys, princesės, beždžionės, peliukai mikiai ar kitos būtybės) – nors ir primena vaikystę, yra kuriami suaugusiam žmogui. Asocijuodami stereotipus, žadindami vaikystės prisiminimus, jie kalba apie žmogaus elgesio modelius, kurie dažnai būna tinkami klounadai. Paveiksluose atveriama tai, kas žmogiška ir būdinga daugeliui, nes juk tai ir yra komiškiausia.
Klounados žanras – tai ta kalba, kuria paliečiami universalūs dalykai. Čia esama ir socialinės kritikos. Kritikuotinas ir pašieptinas žmogus tampa tada, kai pamina bendražmogiškas vertybes, žeidžia kitą ar yra apatiškas pasaulio problemoms. Tuomet kuriamas sarkastiškas, tragikomiškas, net piktas klounas. Toks jo įvaizdis gali sukelti ir kontroversiškus jausmus.
Šiandieninis klouno personažas veikia išvien su žiūrovu – aktorius stebi, kokį rezonansą, kokį jausmą sukėlė, ir tik tada tęsia vaidinimą. Visada žvelgiama žiūrovui tiesiai į akis, jo klausoma. Paveikslas nesuteikia tokios galimybės jo kūrėjui, bet ir tikslas čia kiek kitoks – stebėtojas atsiduria akistatoje su savimi, atpažindamas savo ar kito silpnybes ir kurdamas klounados pasirodymą savo viduje, išsilaisvindamas, nuimdamas įtampą, pasijuokdamas ir atsipalaiduodamas. Jis gali pasijusti žaidžiąs, laisvas, pažadinti savyje vidinį vaiką, nes klounas ir yra kaip vaikas, kuris sako tiesą. Gebėjimas priimti savo pažeidžiamumą ir ribotumą suteikia žmonėms laisvę, pasitikėjimą savimi ir tiesiog džiaugsmą būti. Labai svarbu sukurti gėrio lauką. Ugdant humoro jausmą, analizuojant savo elgesį, atveriant save, išlaisvinant, galima mažesnė melancholijos, depresinių būsenų tikimybė. Linksmas žmogus tampa tolerantiškesnis aplinkiniams ir kuria aplink save džiaugsmą.
Meda Norbutaitė
Pauliaus kūryboje juvelyrika sietina ne tik su taikomąja daile ir dėvimaisiais elementais, bet veikia tarsi archeologinis papuošalo kaip praeitį akumuliuojančio artefakto tyrimas ir jo sampratos dekonstrukcija, sintetinant ją ir verčiant konceptualiais šiuolaikinės (ne tik) metalo plastikos objektais. Menininkas atrado savitą techniką, kurioje juvelyriškos žanro subtilybės išpildo trapią juslinę į žiūrovo emocinį patyrimą orientuotą vizualią kalbą, turinčią skirtingą socialinę, istorinę ir kultūrinę įkrovą. Archeologiniai kintančios atminties paieškų būdai, nyksmo naratyvas, daiktuose kaupiama tikrovė, tamprus santykis su paveldu kaip praeities akumuliacija ir (at)kuriamosios dokumentikos formavimas iš nuotrupų – kūrėją reziumuoja itin kryptingas idėjų diapazonas kaskart permąstant ir vis naujai (per)konstruojant kasdienybės banalumą.
Ieškant įkvėpimo gausioje ir sistemiškoje XX a. II p. Lietuvos archeologinių tyrimų medžiagoje, žvilgsnį patraukia estetinės dokumentų savybės. Šios archyvinės vertybės leidžia ne tik susipažinti su archeologinių tyrimų rezultatais, bet ir skatina atsigręžti į atsitiktinai estetiškas in situ situacijas bei tęsti meninį eksperimentą. Būtent todėl šioje kūrybinio projekto visumoje nematome siekio atkurti tariamą archeologinių artefaktų autentiškumą. Juvelyrinių objektų kolekcija laisvai žaidžia medžiagiška tos istorijos patirtimi ir gręžiasi į pėdsakų pritaikymą mūsų kasdienybei, fiksuojant esminius in situ aspektus – vietą ir laiką.
Paulius Rukas
Maloniai kviečiame!
Paroda eksponuojama liepos ir rugpjūčio mėnesiais.
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) neatskleidžia, kaip vyksta tyrimas ir kada jis galėtų būti perduotas teismui.
Nors bankrutuojančių, patyrusių turto areštus ar likusių be darbuotojų įmonių skaičiai Lietuvos kurortuose neatrodo nerimastingai, besikaupiančios skolos „Sodrai“ bei „liesas“ šiųmetinis sezonas optimizmo tikrai neįkvepia, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Per mėnesį nedarbo lygis Palangoje sumažėjo 1 procentu. Rugsėjo 1 dieną nedarbas Palangoje siekė 9,1 procento, o visoje Lietuvoje – 12,2 procento.
Tomas Žulkus: "Komerciniai klientai rauko nosį: jei nori vykti į Palangos sanatorijas ir reabilitacijos centrus, turi pirmiausia išsitirti nuo COVID-19"
Linas JEGELEVIČIUS, 2020 05 22 | Rubrika: Miestas
Jau nuo birželio 1-osios poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“, kuris iki šiol buvo „kovinėje“ parengtyje priimti lengva koronaviruso forma sergančius ligonius, ruošiasi priimti sau įprastus pacientus medicininei reabilitacijai. „Daugiau neaiškumų dėl komercinių klientų – jie gali atvykti pas mus tik išsityrę dėl...
Grupė „Bon Jeans“ (“VANDENIO” MUZIKOS KLUBE)
2018 05 11 | Rubrika: Ką ir kur veikti Palangoje
Įvažiavimo rinkliavą nupūtė rinkimai
Alvydas Ziabkus, „Lietuvos ryto“ apžvalgininkas, 2016 04 28 | Rubrika: PT redaktoriaus skiltis
Iš praėjusį rudenį Palangos savivaldybės sukelto šurmulio dėl vasarą automobilių įvažiavimo į kurortą apmokestinimo, labiausiai bus laimėjusi Neringos savivaldybė Kol įpykusių Kretingos žemaičių pabūgusi Palanga atatupsta traukėsi nuo savo ketinimų, kitas pajūrio kurortas tyliai ir ramiai šią vasarą įvažiavimą į Neringą pasididino nuo 10 iki 20 eurų.
NAUJIENŲ PABIROS
2014 04 28 | Rubrika: Miestas
Šventieji: Popiežiai Jonas Paulius II ir Jonas XXIII sekmadienį buvo paskelbti šventaisiais per istorinę ceremoniją Vatikane, kuri yra laikoma bandymu suvienyti konservatorius ir reformų šalininkus ir kurioje laukiama maždaug 800 tūkst. maldininkų.
Rankų kurorto socialdemokratai nepaspaudė net ir A. Butkevičiui raginant taikytis 1
Linas JEGELEVIČIUS, 2014 02 13 | Rubrika: Miestas
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Palangos skyriaus pirmininkas Danas Paluckas ir iš skyriaus pašalinti bičiuliai Justinas Masalskas bei Viktoras Gecas karo kirvių neužkasė ir praėjusį pirmadienį per įvykusį partijos prezidiumo posėdį. Prašant ką tik iš Sočio Olimpinių žaidynių sugrįžusiam partijos pirmininkui Algirdui Butkevičiui taikytis –...
Buvęs ministras sulaukė politinės karjeros saulėlydžio 1
Alvydas ZIABKUS “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2012 03 22 | Rubrika: PT redaktoriaus skiltis
Beveik prieš dvylika metų prasidėjęs Palangos liberalcentristo Raimundo Palaičio svaiginantis skrydis į Lietuvos politikos olimpą, panašu, kad baigėsi skaudžiu kritimu.
Akis badantys vaizdai arba kova už lietuviškus užrašus
Monika ŠIUGŽDAITĖ, 2009 06 13 | Rubrika: Miestas
Reprezentatyvi J.Basanavičiaus gatvė svečius vis dar pasitinka akis badančiais vaizdais. Jau pačioje Palangos simboliu tapusios gatvės pradžioje išnyra ne itin lietuviškai skambantys užrašai. Tiesa, visoje Palangoje dviprasmiškų užrašų nėra daug.
