Meda Norbutaitė „Klounada“ Paulius Rukas „Memorabilia“

Palangos tiltas, 2023-06-20
Peržiūrėta
1434
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Meda Norbutaitė „Klounada“ Paulius Rukas „Memorabilia“

Palangos kurorto muziejus 2023 m. birželio 30 d. (penktadienį) 17 val. kviečia į  Medos Norbutaitės tapybos parodos „Klounada“ ir Pauliaus Ruko  juvelyriškos parodos  „Memorabilia“ atidarymą.

„Klounados“ darbų serijoje žiūrovas provokuojamas atrasti savo vidinį klouną per savikritiką, autoironiją. Paveiksluose vaizduojama, kaip žmogus pervertina save, neranda savosios tapatybės. Atskleidžiamos jo baimės, nerealūs lūkesčiai, susitapatinimas, perdėtas nuolankumas, persekiojantis pavydo jausmas ar nepasvertas pasitikėjimas. Vidiniai konfliktai konstruojami pasitelkus veido mimikas, šaržavimą, papildomus simbolinius elementus ar personažus, leidžiančius perteikti esmę. Paveikslų ciklo „Klounada“ personažai – pasakų ar animacijos veikėjai (kiškiai, šunys, princesės, beždžionės, peliukai mikiai ar kitos būtybės) – nors ir primena vaikystę, yra kuriami suaugusiam žmogui. Asocijuodami stereotipus, žadindami vaikystės prisiminimus, jie kalba apie žmogaus elgesio modelius, kurie dažnai būna tinkami klounadai. Paveiksluose atveriama tai, kas žmogiška ir būdinga daugeliui, nes juk tai ir yra komiškiausia. 

Klounados žanras – tai ta kalba, kuria paliečiami universalūs dalykai. Čia esama ir socialinės kritikos. Kritikuotinas ir pašieptinas žmogus tampa tada, kai pamina bendražmogiškas vertybes, žeidžia kitą ar yra apatiškas pasaulio problemoms. Tuomet kuriamas sarkastiškas, tragikomiškas, net piktas klounas. Toks jo įvaizdis gali sukelti ir kontroversiškus jausmus. 

Šiandieninis klouno personažas veikia išvien su žiūrovu – aktorius stebi, kokį rezonansą, kokį jausmą sukėlė, ir tik tada tęsia vaidinimą. Visada žvelgiama žiūrovui tiesiai į akis, jo klausoma. Paveikslas nesuteikia tokios galimybės jo kūrėjui, bet ir tikslas čia kiek kitoks – stebėtojas atsiduria akistatoje su savimi, atpažindamas savo ar kito silpnybes ir kurdamas klounados pasirodymą savo viduje, išsilaisvindamas, nuimdamas įtampą, pasijuokdamas ir atsipalaiduodamas. Jis gali pasijusti žaidžiąs, laisvas, pažadinti savyje vidinį vaiką, nes klounas ir yra kaip vaikas, kuris sako tiesą. Gebėjimas priimti savo pažeidžiamumą ir ribotumą suteikia žmonėms laisvę, pasitikėjimą savimi ir tiesiog džiaugsmą būti. Labai svarbu sukurti gėrio lauką. Ugdant humoro jausmą, analizuojant savo elgesį, atveriant save, išlaisvinant, galima mažesnė melancholijos, depresinių būsenų tikimybė. Linksmas žmogus tampa tolerantiškesnis aplinkiniams ir kuria aplink save džiaugsmą.

Meda Norbutaitė

 

Pauliaus kūryboje  juvelyrika sietina ne tik su taikomąja daile ir dėvimaisiais elementais, bet veikia tarsi archeologinis papuošalo kaip praeitį akumuliuojančio artefakto tyrimas ir jo sampratos dekonstrukcija, sintetinant ją ir verčiant konceptualiais šiuolaikinės (ne tik) metalo plastikos objektais. Menininkas atrado savitą techniką, kurioje juvelyriškos žanro subtilybės išpildo trapią  juslinę į žiūrovo emocinį patyrimą orientuotą vizualią  kalbą, turinčią  skirtingą socialinę,  istorinę ir kultūrinę įkrovą. Archeologiniai kintančios atminties paieškų būdai, nyksmo naratyvas, daiktuose kaupiama tikrovė, tamprus santykis su paveldu kaip praeities akumuliacija ir (at)kuriamosios dokumentikos formavimas iš nuotrupų – kūrėją reziumuoja itin kryptingas idėjų diapazonas kaskart permąstant  ir vis naujai (per)konstruojant kasdienybės banalumą. 

Ieškant įkvėpimo gausioje ir sistemiškoje  XX a. II p. Lietuvos archeologinių tyrimų medžiagoje, žvilgsnį patraukia estetinės dokumentų savybės. Šios archyvinės vertybės  leidžia ne tik susipažinti su archeologinių tyrimų rezultatais, bet ir skatina atsigręžti į atsitiktinai estetiškas in situ situacijas bei tęsti meninį  eksperimentą. Būtent todėl šioje kūrybinio projekto visumoje nematome siekio atkurti tariamą archeologinių artefaktų autentiškumą. Juvelyrinių objektų kolekcija laisvai žaidžia medžiagiška tos istorijos patirtimi ir gręžiasi į pėdsakų pritaikymą mūsų kasdienybei, fiksuojant esminius in situ aspektus – vietą ir laiką.

Paulius Rukas 

Maloniai kviečiame!

Paroda eksponuojama liepos ir rugpjūčio mėnesiais.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) neatskleidžia, kaip vyksta tyrimas ir kada jis galėtų būti perduotas teismui.


Nors bankrutuojančių, patyrusių turto areštus ar likusių be darbuotojų įmonių skaičiai Lietuvos kurortuose neatrodo nerimastingai, besikaupiančios skolos „Sodrai“ bei „liesas“ šiųmetinis sezonas optimizmo tikrai neįkvepia, rašoma pranešime žiniasklaidai.


Per mėnesį nedarbo lygis Palangoje sumažėjo 1 procentu. Rugsėjo 1 dieną nedarbas Palangoje siekė 9,1 procento, o visoje Lietuvoje – 12,2 procento.


Jau nuo birželio 1-osios poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“, kuris iki šiol buvo „kovinėje“ parengtyje priimti lengva koronaviruso forma sergančius ligonius, ruošiasi priimti sau įprastus pacientus medicininei reabilitacijai. „Daugiau neaiškumų dėl komercinių klientų – jie gali atvykti pas mus tik išsityrę dėl...



Įvažiavimo rinkliavą nupūtė rinkimai

Alvydas Ziabkus, „Lietuvos ryto“ apžvalgininkas, 2016 04 28 | Rubrika: PT redaktoriaus skiltis

Iš praėjusį rudenį Palangos savivaldybės sukelto šurmulio dėl vasarą automobilių įvažiavimo į kurortą apmokestinimo, labiausiai bus laimėjusi Neringos savivaldybė Kol įpykusių Kretingos žemaičių pabūgusi Palanga atatupsta traukėsi nuo savo ketinimų, kitas pajūrio kurortas tyliai ir ramiai šią vasarą įvažiavimą į Neringą pasididino nuo 10 iki 20 eurų.


NAUJIENŲ PABIROS

2014 04 28 | Rubrika: Miestas

Šventieji: Popiežiai  Jonas Paulius II  ir Jonas XXIII sekmadienį buvo paskelbti šventaisiais per istorinę ceremoniją Vatikane, kuri yra laikoma bandymu suvienyti konservatorius ir reformų šalininkus ir kurioje laukiama maždaug 800 tūkst. maldininkų.


Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Palangos skyriaus pirmininkas Danas Paluckas ir iš skyriaus pašalinti bičiuliai Justinas Masalskas bei Viktoras Gecas karo kirvių neužkasė ir praėjusį pirmadienį per įvykusį partijos prezidiumo posėdį. Prašant ką tik iš Sočio Olimpinių žaidynių sugrįžusiam partijos pirmininkui Algirdui Butkevičiui taikytis –...


Buvęs ministras sulaukė politinės karjeros saulėlydžio  1

Alvydas ZIABKUS “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2012 03 22 | Rubrika: PT redaktoriaus skiltis

Beveik prieš dvylika metų prasidėjęs Palangos liberalcentristo Raimundo Palaičio svaiginantis skrydis į Lietuvos politikos olimpą, panašu, kad baigėsi skaudžiu kritimu.


Reprezentatyvi J.Basanavičiaus gatvė svečius vis dar pasitinka akis badančiais vaizdais. Jau pačioje Palangos simboliu tapusios gatvės pradžioje išnyra ne itin lietuviškai skambantys užrašai. Tiesa, visoje Palangoje dviprasmiškų užrašų nėra daug.


Renginių kalendorius