Mindaugas Skritulskas: „Priėmus verslinės žvejybos draudimus Baltijos jūroje, apie 1.7 milijono eurų Šventosios uosto atstatymui tektų grąžinti“

Linas JEGELEVIČIUS, 2021-04-07
Peržiūrėta
2240
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Asociatyvi nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka

Palangiškis Seimo narys Mindaugas Skritulskas neslepia – nesąs nei žvejys profesionalas, nei žvejybos mėgėjas, tačiau Seime pasirodžiusi iniciatyva drausti verslinę žvejybą šalies vidaus vandenyse ir Baltijos jūroje jį neramina.
„Dėl jų Šventosios uosto atstatymas, kuris dabar pradedamas vykdyti iš ES lėšų, taptų neįmanomu, o lėšas, apie 1,7 milijono eurų, tektų grąžinti,“ – „Palangos tiltui“ sakė M. Skritulskas.
Dėl to M. Skritulskas praėjusį ketvirtadienį kartu su kitais 23 Seimo nariais inicijavo pasiūlymą dėl verslinės žvejybos draudimų panaikinimo Baltijos jūroje ties Šventosios gyvenviete. Tai, kas dabar siūloma registruotame Žuvininkystės tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projekte.
„Iš esmės kalbant, sveikinu kolegės Seimo narės Aistės Gedvilienės ir kitų kolegų iniciatyvą peržiūrėti racionaliai nevaldomą žvejybos reglamentavimą, kita vertus, matau tam tikrą pavojų ir neigiamas pasekmes šį klausimą spręsti pačiu radikaliausiu keliu kertant kirviu iš peties,“ – pastebi M. Skritulskas.
Jis sako pritariąs verslinės žvejybos draudimui vidaus vandenyse: upėse ir ežeruose, tačiau matąs ir poreikį platesnėms diskusijoms dėl verslinės žvejybos Kuršių mariose, kurios nėra vien Lietuvos Respublikos vandens telkinys, visiško draudimo.
Labiausiai abejonių palangiškiui parlamentarui kelia visiškas verslinės žvejybos draudimas toliau nei 300 metrų nuo kranto Baltijos jūroje.
„Jis iš esmės nespręstų Žuvies išteklių gausinimo klausimo (jį reikėtų spręsti kartu su visomis Baltijos jūroje žvejybą vykdančiomis šalimis), bet jis gali turėti ir neigiamų pasekmių Lietuvai, pirmiausia kalbant apie Šventosios uosto atstatymo projektą, kuris tampriai susijęs su verslinės žvejybos veikla. Kitaip tariant, jei draudimai šioje vietoje įsigaliotų – Šventosios uosto atstatymas, kuris dabar pradedamas vykdyti iš ES lėšų, taptų neįmanomu, o lėšas apie 1,7 milijono eurų, tektų grąžinti,“ – įspėjo M. Skritulskas.
O kokie yra M. Skritulsko ir kitų 23 Seimo narių pasiūlymo dėl verslinės žvejybos draudimų panaikinimo Baltijos jūroje ties Šventosios gyvenviete argumentai?
„Pirma, Palangos miesto savivaldybės administracija 2018 metais Nacionalinei mokėjimų agentūrai prie ŽŪM pateikė paraišką, o 2019 metų spalio 30 dieną pasirašė finansavimo – administravimo sutartį dėl projekto Žvejybos infrastruktūros plėtra Šventosios jūrų uoste finansavimo ir gavo 1,7 milijono eurų paramą. Šio projekto partneris yra Šventosios žuvininkystės regiono vietos veiklos grupė, kurios nariai yra keturios žvejų verslinės žvejybos įmonės, generuojančios iškraunamo žuvies laimikio kiekį, kurio Palangos miesto savivaldybė planuoja siekti per projekto kontrolės laikotarpį. Uždraudus verslinę žvejybą Baltijos jūros 27 ir 28 baruose nustatyto rodiklio pasiekti nebus jokių galimybių ir bus privalu grąžinti ES paramą, o tai yra visiškai negalimas dalykas,“ – sakė M. Skritulskas.
Antra, anot jo, įstatymo projekto 11 straipsnyje siūlomas verslinės žuvininkystės draudimas žvejybos baruose 27, 28 sukeltų neproporcingai didelę žalą Šventosios žvejybos ir akvakultūros regionui, būtų atimtas pragyvenimo šaltinis 8 įmonėms ir 30 žmonių, sužlugdytas verslinės žvejybos verslas Šventosios seniūnijoje.
„Šiuo metu 27-28 žvejybiniuose baruose žvejoja 8 verslinės žvejybos įmonės. Šios įmonės disponuoja 12 valčių (viso registruota yra 14), apie 30 žmonių, sugaunama apie 40 procentų viso Baltijos jūros (Lietuvos teritorijos) priekrantėje sugaunamo laimikio, apie 217404 kilogramus, kai visame Lietuvai priklausiančiame Baltijos jūros ruože jo sugaunama 551932 kilogramus,“ – pabrėžė M. Skritulskas.
„Trečia, šio projekto 11 straipsnis iš esmės nespręs žuvies išteklių apsaugos klausimo Baltijos jūroje, bet pirmiausia tenkins Latvijos žvejų, kurių žvejybos plotai yra greta, interesus. Paprastai valstybės siekia turėti kuo didesnius žvejybos plotus jūrose, gi šiuo įstatymo projektu Lietuvos Respublika elgiasi priešingai - savo noru atsisako žvejybos plotų bei sudaro sąlygas likviduoti paskutinius žvejybą vykdančius verslo subjektus,“ – sakė Seimo narys.
„Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome iš įstatymo projekto 11 straipsnio išbraukti 27 ir 28 žvejybos barus,“ – akcentavo M. Skritulskas.
Šventojiškis žvejys Sigitas sakė „Palangos tiltui“, kad palaikąs M. Skritulsko įstatyminę iniciatyvą.
„Mums tokios pataisos, kuriai Mindaugas Skritulskas su grupe kitų Seimo narių nepritaria, priėmimas būtų labai nenaudingas. Mes tik žiemą čia žvejojame, tik grundulus daugiausiai. Grundulai – invazinė rūšis, o priėmus tokią pataisą, mes negalėtumėme jų gaudyti. Joms gaudykles prie kranto statome. Ką jau kalbėti apie kitų žuvų žvejybą, jeigu tokia pataisa būtų priimta,“ – sakė Sigitas.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Palangos meras Šarūnas Vaitkus savo feisbuko paskyroje pasidžiaugė Šventosios uosto atgimimu. Jis informavo, kad Lietuvos premjerei Ingridai Šimonytei pristatė jau atliktus darbus bei būsimuosius kitus Šventosios uosto statybos etapus. Meras tikisi, kad Šventosios uosto atgimimas sparčiai judės į priekį. „Atgimstančiame Šventosios uoste šeštadienį apsilankė premjerė Ingrida Šimonytė  –...


Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) bankrutuojančiai Gargždų statybos bendrovei „Hidrostatyba“ turi grąžinti pusę iš nuskaičiuotų 127,4 tūkst. eurų delspinigių už pavėluotą kelio Šiauliai-Palanga atkarpų remontą.


Už buvusius Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pastatus Palangoje aukcione pasiūlyta 1,8 milijono eurų – 2,6 karto daugiau nei pradinė kaina. Tai buvo pirmas šio turto aukcionas. 


Trečiadienį, lapkričio 17 d., Seimo Ekonomikos komitetas vienbalsiai bendru sutarimu pritarė nutarimui siūlyti Vyriausybei 2022 - 2024 metų biudžetuose numatyti lėšas Šventosios valstybinio jūrų uosto molų statybai. 


Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis siūlo, atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes, 2022 metais skirti 12 milijonų eurų  vienam iš Šventosios jūrų uosto rekonstrukcijos etapų – molų įrengimo darbams. 


Seimą antradienį, rugsėjo14 d., pasiekė įstatymų pataisos, leisiantis Šventosios jūrų uosto akvatoriją ir uosto infrastruktūrą patikėjimo teise valdyti, naudoti ir ja disponuoti Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtai įmonei – uosto direkcijai. 


Prabangius motociklus pardavinėjusių dviejų Palangos įmonių atstovai kaltinami išvengę per 60 tūkst. eurų mokesčių ir pasisavinę ketvirtį milijono eurų. Vienas įtariamųjų yra Šventosios verslininkas, Palangos miesto Tarybos narys Vaidas Šimaitis. Tačiau jis kaltinimus „Palangos tiltui" vadina „nesąmone."


Palangiškis Seimo narys Mindaugas Skritulskas neslepia – nesąs nei žvejys profesionalas, nei žvejybos mėgėjas, tačiau Seime pasirodžiusi iniciatyva drausti verslinę žvejybą šalies vidaus vandenyse ir Baltijos jūroje jį neramina. „Dėl jų Šventosios uosto atstatymas, kuris dabar pradedamas vykdyti iš ES lėšų, taptų neįmanomu, o lėšas, apie...


Baltijos jūroje ir Baltijos jūros priekrantėje žvejojančios verslinės žvejybos įmonės bei vidaus vandenyse žvejojančios verslinės žvejybos įmonės, nukentėjusios nuo Covid-19 pandemijos, nuo spalio 26 iki gruodžio 7 d. kviečiamos teikti paraiškas paramai gauti. Iš viso kvietimui skirta 1 mln. Eur. Parama bus teikiama pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų...


Vyriausybės trečiadienį (gegužės 6 d.) patvirtintame ekonomikos skatinimo plane – šimtai tūkstančių eurų dvarų ir kitų lankytinų objektų remontams. Šiame plane 1,2 mln. eurų numatyta skirti Palangos kurhauzo medinės dalies atstatymui ir pritaikymui kultūrinei veiklai.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius