Mindaugui Skritulskui ilgam įsiminė kelionė autobusu į Kijevą – daugybė patikrų, barikadų, vaiduoklių namų

Linas JEGELEVIČIUS, 2022-08-28
Peržiūrėta
773
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Mindaugui Skritulskui ilgam įsiminė kelionė autobusu į Kijevą – daugybė patikrų, barikadų, vaiduoklių  namų

Bet kuris karas yra baisus. Bet vienoks įspūdis, kai vos už tūkstančio kilometrų sugriautą ar karo žaizdas pradėjusią laižytis šalį matai per televizijos ekraną ir visai kitoks, kai tai regi savo akimis.

„Man kelionė į Ukrainą birželio pradžioje ilgai įsimins. Ne tik dėl to, kad ten, ypač Kijeve ar jo priemiesčiuose, pavyzdžiui, Bučoje, kuri yra Palangos miestas partneris, ypatingai suvoki agresijos ir žiaurumo mastelį, bet ir dėl to, kad kelionė buvo sunki, varginanti – dalį kelionės, iš Lenkijos-Ukrainos į Kijivą įveikėme reisiniu keleiviniu ukrainiečių autobusu“, – žurnalui „Lietuvos pajūriui“, laikraščio „Palangos tiltas“ turinio partneriui, prisiminė Mindaugas Skritulskas, palangiškis Seimo narys.

Birželį Ukrainos Aukščiausioje taryboje, Radoje, pirmąkart per dvišalių santykių istoriją įvyko bendras Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komiteto ir Rados Ekonomikos komiteto posėdis. „Buvo pasirašytas memorandumas dėl pagalbos Ukrainai. Rados nariai gyvai domėjosi mūsų įstatymais, pavyzdžiui, laisvų ekonominių zonų (LEZ-ai, – aut. past.) veikla, jų reguliavimu, įmonių veiklą reglamentuojančiais įstatymais, taip pat viešųjų pirkimų, ypač elektroninių, reglamentacija Lietuvoje“, – pasakojo M. Skritulskas.

Palangiškiui įspūdį padarė Rados narių ir Ukrainos Vyriausybės atstovų vakarietiškas bendravimo stilius, geros anglų kalbos žinios. Buvo sutarta, kad Rados Ekonomikos komiteto nariai apsilankys ir Seime.

Kartu su grupe kitų Seimo narių, daugiausiai kolegomis iš Seimo Ekonomikos komiteto, kai kurių ministerijų atstovais, Statybininkų ir Grūdų augintojų asociacijų vadovais jis pirmiausia skrido iš Vilniaus į Varšuvą, tuomet – į Žečuvą, lenkų miestą pasienyje su Ukraina. Iš jo į Kijivą turėjęs vykti ukrainiečių reisinis keleivinis autobusas vėlavo beveik šešias valandas.

„Autobuse daugiausiai buvo moterys su vaikais. Beveik kiekviename kelių susikirtime pūpso balti maišai su smėliu, suregztos aukštos metalinės konstrukcijos, pastatytos barikados. Kas gerą šimtą kilometrų autobusą stabdė kariškiai – tikrino. Karo pėdsakai itin išryškėja iki Kijivo likus apie 20-30 kilometrų – daug subombarduotų namų, šviežiai užlopyti apgriauti ar skeveldrų pažeisti keliai“, – pasakojo M. Skritulskas.

Kijive patikros buvo dar dažnesnės, ypač įvažiuojant į Vyriausybės kvartalą – daug kariškių su automatais, o baltų maišų su smėliu – vos ne ties kiekviena valstybine įstaiga.

„Nors agresorius Kijive buvo atremtas, iš ukrainiečių pareigūnų sužinojome, kad iki karo Rusija jame specialioms misijoms buvo apgyvendinusi apie du tūkstančius diversantų ir šnipų – Ukrainos žvalgyba dalį jų sunaikino“, – sakė M. Skritulskas.

Bučoje jis ypač atkreipė dėmesį į išraustus pušynus – juose įrengti apkasai gynybai, jeigu Rusijos pajėgos vėl grįžtų – mėgintų iš naujo užimti Kijivą.

„Tačiau gyvenimas Bučoje jau iš lėto grįžta į, kiek įmanoma, įprastą gyvenimą. Deja, karas ukrainiečiams jau tampa ar tapo gyvenimo norma –  birželio pradžioje jis jau buvo įgavęs statines pozicijas – vyko iš apkasų, be strateginių proveržių, apsiribojant sritimis, kaip pavyzdžiui, Luhanskas, Doneckas, kur jau nuo 2014-ųjų vyksta kariniai veiksmai“, – pastebėjo M. Skritulskas.

Jis apsilankė masinėje nužudytų ukrainiečių kapavietėje – manoma, kad buvo nužudyta apie 450 žmonių, kartu su kitais joje padėjo gėlių. Net trumpai šnektelėjo su Bučos cerkvės popu, kuris nužudytuosius laidojo.

Bučos meras Anatolijus Fedorukas palangiškiui pasakojo, kad Rusijos kariai įsilaužė vos ne į kiekvieno Bučos gyventojo butą – apiplėšė ir suniokojo juos.

Palanga Bučai jau pristatė tris vilkikus, pilnus labdaros. Kalbėdamas su M. Skritulsku, Bučos meras už ją dėkojo palangiškiams.

Į „Lietuvos pajūrio“ klausimą, ar vasara, atostogos ir vis didėjantis daugelio nuovargis nuo žinių apie karą Ukrainoje, neišstums įvykių Ukrainoje iš visų dėmesio lauko, Seimo narys sutiko, kad toks pavojus yra.

„Matome, kad Šolcas (Vokietijos kancleris kancleris Olafas Šolcas, – aut. past.) ir Makronas (Prancūzijos Respublikos Prezidentas Emanuelis Makronas, – aut. past.) svyruoja ar net, Makrono atveju, siunčia agresorei palankių žinučių – ragina nežeminti Rusijos. Tai yra ilgalaikės Rusijos Federacijos politikos ir Prancūzijos bei Vokietijos „reikia kalbėtis su Rusija“ politikos pasekmė. Iš esmės, ji – Sovietų Sąjungos politikos tęsinys“, – sakė M. Skritulskas.

Anot jo, didžioji dalis Vokietijos pramonės buvo „pririšta“ prie Rusijos dujų ir naftos. O Vokietijai atsisakius atominių elektrinių, jos priklausomybė nuo Rusijos energetinių išteklių tik išaugo. 

„Tai įvyko nebe Rusijos lobizmo. Matome, kad apie 30 procentų Europos dujų saugyklų buvo atsidūrusios Rusijos „Gazprom“ rankose. Man neatrodo atsitiktinumas ir tai, kad prieš šildymo sezoną praėjusią žiemą Vokietijos ir Nyderlandų saugyklos buvo tuščios – jose buvo vos trys procentai dujų.  Be to, „Gazprom“ prieš karą sumažino dujų eksportą. Dabar tai aiškiai atrodo kaip apgalvota, sąmoninga karo preliudija“, – sakė M. Skritulskas.

Bet karai nebūna be pasekmių, ir šis – ne išimtis.

„Jeigu iki rudens nebus atblokuoti Odesos ir Nikolajevo uostai, per kuriuos Ukraina išveža grūdus – o jų birželio pradžioje saugyklose buvo apie 50 tūkstančių tonų, neįsitikinęs, kad prie Europos Sąjungos – ir Lietuvos sienų – rudenį vėl neišvysime pabėgėlių iš bado kamuojamų šalių, visų pirma, šiaurės Afrikos. Apie tai jau kalbama garsiai. Neabejoju, kad to labai norėtų ir Rusija, ir Baltarusija. Laimei, kad šiam sezonui javais buvo užsėta apie 80 procentų Ukrainos laukų“, – sakė palangiškis.

Pasak jo, karas Ukrainoje „aiškiai parodė“, kad Lietuvos sprendimas pasistatyti suskystintų dujų terminalą Klaipėdoje buvo teisingas ir toliaregiškas. 

„Dar daugiau pasakyčiau: ko gero, tai buvo reikšmingiausias mūsų sprendimas per visą atkurtos nepriklausomybės laikotarpį, nors daug politikų ir žmonių jį kontraversiškai sutiko. Primenu, kad tokį sprendimą dėl suskystintų dujų terminalo padarė Andriaus Kubiliaus vyriausybė“, – priminė Seimo narys.

Strategiškas, labai teisingas sprendimas buvo nutiesti dujotiekį su Lenkija, GIPL.

„Per jį mes galime pagelbėti ir kaimynams latviams. Mes – pirmieji Europoje, kurie tapo visiškai nepriklausomi nuo Rusijos energetinių išteklių. Nemažai šalių į mūsų energetinės priklausomybės pasiekimus žvelgia net pavydžiai ir daugeliui dabar esam

Jūsų komentaras:

Adelina 2022-08-28 20:11 (IP: 172.69.52.143)
PAHAZUHA

Taip pat skaitykite

Kurorte intensyviai gražinama daugiabučių gyvenamųjų namų aplinka – tvarkomi dalies namų kiemai, įvažiavimai į juos, dalyje iki šiol neapšviestų kiemų įrengiamas apšvietimas. 


Bet kuris karas yra baisus. Bet vienoks įspūdis, kai vos už tūkstančio kilometrų sugriautą ar karo žaizdas pradėjusią laižytis šalį matai per televizijos ekraną ir visai kitoks, kai tai regi savo akimis. „Man kelionė į Ukrainą birželio pradžioje ilgai įsimins. Ne tik dėl to, kad ten, ypač Kijeve ar jo priemiesčiuose, pavyzdžiui, Bučoje, kuri yra Palangos miestas partneris, ypatingai suvoki...


Spalio šeštosios dienos popietę Palangos senosios gimnazijos I-III klasių mokiniai autobusu išvyko į Lietuvos sostinės oro uostą, tikėdamiesi, kad greit galės vaikščioti  didingos Austrijos sostinės Vienos gatvėmis.


„Psyche ir gamta“ – tai tarsi paroda-kelionė. Fizinė, mentalinė ir dvasinė viename. Tai paroda apie gamtą ir joje vaikščiojantį nerimą, apie klaidžiojančią „psyche“, kuri stebi, analizuoja, nori suprasti“, – taip savo tapybos parodą, nuo liepos 29-osios eksponuojamą „Ramybės“ galerijoje, pristatė jaunosios kartos tapytoja Goda Lukaitė.


Atostogų meto laukia kiekvienas ir kaip apmaudu tampa, kai kažkas jas ima ir sugadina, kad ir kokia smulkmena „pakiša koją“. Taip nutiko ir vienai šeimai, išsiruošusiai autobusu iš Palangos į Žemaičių Kalvariją. Nekantriai laukę autobuso, nugabensiančio jų į norimą vietą, turėjo nusivilti, nes įlipo į visai ne šia kryptimi važiuojantį...


Palangoje praleistas praėjęs savaitgalis daugiau kaip 550 vaikų ir jų globėjų neabejotinai taps vienu iš įsimintiniausių per visas vasaros atostogas – praėjusį šeštadienį bei sekmadienį daugiau kaip pusė tūkstančio vaikų, į didžiausią šalies kurortą daugiausiai suvažiavę iš globos namų, socialiai remtinų šeimų, pirmą kartą pamatė jūrą.


Lapkričio 5 dienos rytą Palangos senosios gimnazijos III-IV klasių mokiniams prasidėjo kiek neįprasta kelionė literatūros takais. Nuvykę į Kauną, pirmiausia aplankėme Maironio lietuvių literatūros muziejų. Apžvelgti svarbiausius Jono Mačiulio gyvenimo įvykius mums padėjo išlikusios autentiškos Maironio nuotraukos, jo rašytų kūrinių rankraščiai bei gidė, kuri su...


Dvi pirmosios lapkričio dienos Palangoje buvo kupinos susikaupimo, ramybės. Tik vienur kitur kurorte sušmėžuodavo koks nors vaiduoklis, velnias ar zombis, išpaišytu veidu ar dėvintis šiurpą keliančią kaukę. Kai netolimi kaimynai – Klaipėda, Švėkšna ar koks nors Dauglaukis Šilalės rajone – murkdėsi žiniasklaidos dėmesyje ir gausiais...


Mano kelionė iš Anglijos, Bristolio, į Lietuvą, o man ir į Palangą, buvo įdomi ir stebint, ir pašnekinant bendrakeleivius, kurie Anglijoje tikisi geresnio gyvenimo.


„Sakykite, kodėl Palangoje yra tiek daug apleistų, nenaudojamų pastatų? Jūsų kurortas  -labai gražus, bet tiek griuvenų, pastatų vaiduoklių nesame matę nė viename Europos kurorte“, - naiviai stebėjosi į redakciją užėjęs svečias iš Lenkijos Rafalas Kosčiukevičius. Nesulaukęs aiškaus atsakymo, jis fotografavosi prie mūsų redakcijos, Vytauto g. 87, jau daugelį metų be gyvos dvasios...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius