Mintys paraštėse (2011-03-30)

Linas Jegelevičius, „Palangos tilto“ redaktorius, 2011-03-29
Peržiūrėta
2816
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Mintys paraštėse (2011-03-30)

Kol ginčijamės, koks turėtų būti Palangos paplūdimys, ar verta Europos Sąjungos lėšomis maitinti smėliu nė dvejų kilometrų nesiekiančią paplūdimio atkarpą, ko gero, net minties krašteliu nesusimąstome apie Palangos kurortą tykančius globalius pavojus.

 

Ne, ne apie cunamį kalbu. Nors, kita vertus, Lietuvai 2004-ais metais išgyvenusiai trijų ir net keturių balų „juntamą“ žemės drebėjimą, ir žemės plutos pasislinkimai nėra juoko reikalas. Juolab Palangai, turinčiai naftos terminalą Būtingėje.

Bet tiksinčios ekologinės bombos mūsų kurortui, sutikime, kelia didžiausią pavojų. Kur jos?

Ne tik Būtingėje, bet, pirmiausia, jūroje. Pažvelkite į jos horizontą gražią saulėtą dieną. Jame daug „taškučių“ – ne burlenčių, o žvejybos tralerių ir, svarbiausia, tanklaivių, gabenančių naftos produktus.

Kiek jų kiekvieną dieną prašmėžuoja praplaukdami, niekas negali pasakyti tiksliai. Bet jie,  kaip sako gamtosaugininkai, užprogramuotos ekologinės bombos, į kurių pavojų – net modeliuojamą! – nevalia žiūrėti pro pirštus.

Juolab, kad Palanga jau turi liūdnos patirties likviduodama tokios ekologinės katastrofos padarinius. Prisiminkime 2001-uosius, kuomet Būtingės naftos terminale, kraunant Norvegijos tanklaivį „Catherine Knutsen“, į jūrą išsiliejo nafta. Vos keliais mėnesiais anksčiau Būtingėje į jūrą išsiliejo nafta ją kraunant į kitą laivą „North Pacific.“

Kur kas mūsų turtingesni kaimynai, skandinavai, skiriantys itin daug dėmesio ekologijai, Baltijos jūros gelbėjimo planus yra ne tik sukūrę, bet ir tobulina juos nuolat.

„Iki 2020-ųjų visos valstybės aplink Baltijos jūrą turėtų turėti specialiuosius planus galimiems nelaimingiems atsitikimams, jeigu iš laivų išsilietų nafta. Klausimas yra ne toks, ar nelaimingas atsitikimas įvyks, bet kada jis įvyks. Visi turi būti tam pasiruošę , teigė projekto „Baltic Master II“ vadovas Magnusas von Schenckas per klimato kaitos konferenciją Budapešte, kurioje dalyvavo ir šių eilučių autorius.

Kažin, ar panašų planą turi Lietuva? Ar tokios galimos ekologinės nelaimės padarinių likvidavimą yra kada nors svarsčiusi Palangos savivaldybė?

Sakote, numoti ranka, sakote, kad tai mūsų „nepalies“?

Naivu taip elgtis.

Baltijos jūra driekiasi vienas seniausių ir judriausių prekybos maršrutų Europoje. Dabar tai yra strateginis kelias naftos eksportui iš Rusijos ir Baltijos šalių. 15 proc. jūrų transporto vyksta Baltijos jūroje.

Pasaulio gamtos fondo duomenimis, naftos ir jos produktų eksporto apimtys padvigubėjo nuo 1997 metų ir prognozuojama, kad pasieks 160 mln. tonų per metus, dalis pervežimų vyksta Baltijos jūroje.

Baltijos jūroje yra daug salų, jos vanduo lėtai keičiasi, dalis jūros ilgai būna padengta ledu - dėl visų šių priežasčių Baltijos jūra yra ypač jautri laivybos poveikiui.

Skaičiuojama, kad nuo 1980 metų kasmet vidutiniškai Baltijos jūroje nutinka viena didelė laivo avarija, per kurią išsilieja daugiau nei 100 tonų naftos.

Kada ne tik stebėsimės kaimynų įžvalgumu, bet ir patys imsimės veiksmų Vyriausybės ir savivaldybės lygiu pažabojant galimą ekologinę katastrofą?

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

„Žinojau, koks jis darbštus ir kaip žiūri į savo komandas. Visuomet siekia aukščiausių tikslų ir motyvuoja savo žaidėjus jų siekti“, „ Maniau, kad bus griežtesnis ir piktesnis“, – taip apie klubo prezidentą Joną Vainauską „Olimpo“ tinklalaidėje kalbėjo Palangos ekipos krepšininkai. 


Karantinas ir griežtas judėjimo tarp valstybių reguliavimas paskatino lietuvius atsigręžti į poilsį ir turizmą Lietuvoje. Praeitų metų rezultatai rodo, lietuviai šlavė net ir brangiausius būstus Palangoje bei kituose pajūrio miesteliuose. NT kainos šiame regione rekordiškai šovė į viršų, tačiau tiems, kurie dairosi būsto pajūryje, bet turi ribotą biudžetą...


 Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) patvirtino 12 kandidatų į Seimą Mėguvos rinkimų apygardoje. Kaip įsitikino šių eilučių autorius, beveik visi jie mielai postringauja apie rūpinimąsi žmonėmis, meilę Tėvynei ir Palangai. Tačiau dauguma ilgai krapštė galvas ir klupo ties paprasčiausiu klausimu: „Kiek kilometrų Palangos miesto savivaldybės teritorijoje driekiasi...


Palanga pildys paplūdimius iš jūros iškastu smėliu

"Palangos tilto" informacija, 2019 11 25 | Rubrika: Miestas

Palanga rengiasi papildyti centrinius paplūdimius iš jūros iškastu smėliu. Iš viso planuojama platinti beveik 2,5 kilometro ilgio pajūrio atkarpą į abi puses nuo Palangos tilto.


Žinomas šalies ekonomistas, Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas tvirtina, kad šalies ekonomika pasiekė augimo ciklo piką. „Tendencijos šiais metais nekilnojamojo turto rinkoje rodo, kad netrukus jį pakeis leidimasis. Tik koks jis bus: „minkštas“ ar „kietas“ kaip 2008-aisiais?“ – sakė jis....


Krantotvarkos specialistai: Palangos paplūdimiai smėliu maitinti ne veltui

„Palangos tilto“, Palangos m. sav. inf., 2013 06 10 | Rubrika: Miestas

Palangoje lankęsi krantotvarkos specialistai konstatavo – sprendimas paplūdimius maitinti smėliu visiškai pasiteisino. „Pradėjus šiuos darbus būta daug nuomonių, tarp jų ir tokių, neva smėlio atvežimas į paplūdimius tėra „pinigų plovimas“. Tačiau šiandien, kai vertiname rezultatus, niekas nebereiškia pretenzijų“, – po kurorte...


Sunku įsivaizduoti Palangos kurortą be banguojančios Baltijos jūros, auksinio paplūdimio, Birutės parko. Jūra visuomet turėjo įtakos ir tebeturi čia gyvenusių žmonių gyvenimo būdui, dvasinei kultūrai bei pragyvenimui. Palangos istorijos audros, kaip ir jūros bangos, Baltijos neaplenkė. Štai ir dabar, pirmosiomis sausio dienomis pajūryje šėlusi vėtra paliko pėdsaką mūsų...


Mintys paraštėse (2011-04-13)

Linas Jegelevičius, „Palangos tilto“ redaktorius, 2011 04 12 | Rubrika: Miestas

Jeigu ryt netrinktels perkūnas iš giedro Palangos dangaus, valdžios kaladės viršūnė, penkiolikos naujos Tarybos valdančios koalicijos narių pritarimu, turėtų būti sudėliota de facto.


Mintys paraštėse (2011-03-30)

Linas Jegelevičius, „Palangos tilto“ redaktorius, 2011 03 29 | Rubrika: Miestas

Kol ginčijamės, koks turėtų būti Palangos paplūdimys, ar verta Europos Sąjungos lėšomis maitinti smėliu nė dvejų kilometrų nesiekiančią paplūdimio atkarpą, ko gero, net minties krašteliu nesusimąstome apie Palangos kurortą tykančius globalius pavojus.


Paplūdimio ruože netoli Botanikos parko burzgia galinga technika, dėmesį traukia įspūdingo dydžio vamzdžiai, o visą darbų aikštelę saugo pasamdyti akylūs saugos tarnybos vyrukai. Jie, beje, tik po derybų leido trumpai šnektelėti su paplūdimyje dirbančiais belgais - ruošiamasi paplūdimio maitinimo darbams. Paplūdimių maitinimas smėliu – itin brangus malonumas. Laimei, Palangos savivaldybės...


Renginių kalendorius