„Muziejus neturi atsilikti“ – Palangos gintaro muziejaus ekspoziciją papildė interaktyvi siena

Lietuvos gintaro muziejuje Palangoje atnaujinta ekspozicija „Mūsų gyslomis teka gintaras“. Joje ironiškai žvelgiama į 20 a. suformuotas gintaro ir lietuviškumo sąsajas. Tautinio sąjūdžio gintaro idėjas bei šiuolaikinių menininkų interpretacijas papildė interaktyvi edukacinė sala, per vaizdą ir žaidimą pristatanti gintaro istoriją, archeologiją ir archajiškus baltų simbolius.

Gintaras kaip valstybės, lietuviškumo simbolis atsiranda dvidešimtojo amžiaus pradžioje, vėliau įdarbinamas sovietinės liaudies naratyvams kurti, o paskutiniais dešimtmečiais įsitvirtina šiuolaikinėje juvelyrikoje bei mene. Ekspozicija „Mūsų gyslomis teka gintaras“ pasipildė menininkų ir muziejininkų sukurta interaktyvia siena. Tikimasi, jog istorijos laiko juosta, baltiškų simbolių vaizdo medija ir amuletų kūrimo žaidimas patrauks jaunųjų muziejaus lankytojų dėmesį.

„Kadangi aš dirbu edukatore, pastebiu, kad mokiniai eina per salę su rimta informacija ir net nesustoja, prabėga, nesikoncentruoja jų dėmesys. Todėl nutarėm padaryti interaktyvią salą, kuri atkreiptų dėmesį. O tada jau ar gidas, ar mokytojas pasakytų, kad tai, ką matėte ekrane, galite pamatyti čia ir tai susiję su ekspozicija“, – sako parodos kuratorė Miglė Jonaitienė.

Šiuolaikinis muziejus vis dažniau pasitelkia interaktyvias pristatymo formas: vaizdo, garso medžiagą, žaidimus.

„Mes priprantame prie tų liečiamųjų, skaitmeninių įrankių, kuriuos esame daugiau ar mažiau priversti naudoti ir jau nejučia naudojame savo gyvenimuose. Muziejus neturi atsilikti. Norisi teikti kuo daugiau vaizdinės, garsinės medžiagos, nes man atrodo, kad skaitymas nueina į antrą planą. Vėliau jau specialiai pagilini žinias, bet pirma reikia įspūdį sukurti, patraukti, įtraukti, o jau tada gali gilintis daugiau, ieškoti informacijos, tam skirti daugiau laiko. Tikimės, kad laiko skalė padės lengviau tą darbą atlikti, parodys vaizdiškai, kaip keitėsi pasaulis, žmogus, jo įrankiai, ir į tai įtraukiame gintarą“, – teigia Palangos gintaro muziejaus direktorė dr. Sigita Bagužaitė-Talačkienė.

Pirmieji Palangos gintaro muziejaus naujovę su istorijos mokytoja išbandė miesto septintokai.

„Vaikams labai patiko, jie nori eiti, nes pamoka yra kitokia. Aš šiandien atėjau su septintokais, mes neseniai mokėmės šiuos dalykus, tai mums buvo labai geras žinių įtvirtinimas. Gyvą daiktą pamatyti yra visai kitas dalykas. Kad ir filmuotą medžiagą rodai per pamokas, vadovėlį atsiverti, bet tai ne tas pats. Gyva istorija yra labai puiku“, – mano istorijos mokytoja Daiva Latožienė.

Vaizdo medijos kūrėjas Augustinas Našlėnas sako, kad baltiški muziejaus eksponatų simboliai filme išverčiami į šiuolaikinę kalbą.

„Tai yra filmas apie senovinę baltų simboliką, archetipinius simbolius, kuriuos mes matome ant archeologinių radinių šioje salėje. Tai yra etnologinė informacija, pateikta vizualiai, interaktyviai, dviem kalbomis“, – sako menininkas Augustinas Našlėnas.

Muziejuje iš baltiškų ženklų galima sugeneruoti ir asmeninį amuletą. Šios medijos kūrėja Gražina Kaščionienė sako, jog žaidimas atsirado iš jos magistro darbo Vilniaus dailės akademijoje.

„Tie archajiniai ženklai, kurie buvo naudojami gintaro amuletų puošyboje, šiuolaikiškai perpiešti, bet turi tą patį simbolį ir reikšmę. Suvedate kokią norite datą, dauguma savo gimimo datą mėgsta, o aš ateities datą įvedžiau. Gauname amuletą, galima jį parsisiųsti į telefoną ir naudoti“, – teigia grafikos dizainerė Gražina Eimanavičiūtė-Kaščionienė.

Agnė Bukartaitė, LRT PLIUS laida „Kultūros diena“, LRT.lt