MYLIME VASARIŠKĄ PALANGĄ

Palangos tiltas, 2026-07-30
Peržiūrėta
36
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

                                PANIKA


                               Lengvumo ieškojimas
                               Susipynė žaismų pynėm
                               Rožių žiedai
                               Visu grožiu iškyla

                               Iš chaoso

 

                                      AŠTRŪS DŪRIAI 

 

                                Kai aštrūs dūriai
                                Peržengia ribas
                                Iki alpimo
                                Pažadina tave
                                Keliaut toliau
                                Pasaulis daugiaspalvis
                                Tuo gražus
                                     Eglė Baranauskaitė
       .............................................................................
                                           O VASARA!

 

                             Kai liūdesys aplanko širdį,

                             Akis paleidžiu žalumon.

                             Medžių lapeliai mirga,

                             Švelnus vėjelis plaikstos tarp šakų.

                             Ta žaluma, ta žaluma gyvybės, ramumos spalva.

                             O, vasara, kaip gražu, kad šį žalią rūbą žiedų

                             Žiedais išpuoši tu.

                             Akys paskęsta žaliam, puošniam rūbe,

                             Ir liūdesiui čia ne vieta.

                             Vasarėle, kaip gera tavam glėby...

                             Šilumos nesigaili,

                             Širdis dainuoja,

                             Vėjelis dainą laukais, miškais kartoja.

                             Žiedų žiedai, koksai margumas...

                             Tik stebėkis...

                             O, vasarėle, neskubėk, 

                             Savo gražumo negailėk! 
                                      Irena Eitavičienė
                      .........................................................................
                                       ***
                 Pats medunešis, kai žydi liepos,
                  Kada pievose pilna gėlių.

                 Žiedų gijos, virpėdamos vėjy,

                 Vėl nugirdo savuoju kvapu.

 

                 Miglose skęsta šiltosios naktys.

                 Darbščios bitės prisnūs aviliuos,

                 Dobilėliai siūruos vėl nuo vėjų,

                 Liepų žiedas varvės medumi ir vilios.

 

                 Šilta liepa ilgais plaukais šėlsta.

                 Išblaškys rūką, miglą, ūkus.

                 Kaip laukinių bitučių medaus paragauti?

                 Koks saldus bičių neštas medus...

                                           Nijolė Fultinavičienė
                .................................................................
                                              ***
                                    Vasaros rytas

                                    Balta laukus užkloja.

                                    Ir baltas beržas aimanuoja. 

                                    Rasos lašeliai krištoliniai,

                                    Vis krinta, krinta ant krūtinės.

                                    Po mano kojom deimantai tviska...

                                    Surinkus juos ,turėčiau viską.

                                   Saulutė šyptels-neliks rasos

                                    Ir šitos pasakos gražios.
                                               Marytė Jurgaitytė – Žiūraitienė
                           ..........................................................................

                                                    VASARA
                                             Puošias pasaulis,
                                             Gražėja kas dieną.
                                             Šiluma saulės
                                             Glosto kiekvieną.

                                             Gležnas daigelis
                                             Pumpurą skleidžia,
                                              Pirmą žiedelį
                                             Į šviesą leidžia.

                                             Gamta – močiutė
                                             Visa tai mato.
                                              Margą, spalvotą
                                             Kilimą tapo.

 

                                             Medžiuos paukšteliai
                                             Nuostabiai gieda.
                                             Per visą šalį
                                             Vasara rieda.
                                                   Laimutė Kasperavičienė
                                      ...............................................................


                                       VASARA

                       Ak, ta vasara – laukta, guvi, -
                       Pietrytiniais gūsiais atskraidinta,
                       Nardo žalioj jūroj lyg žuvis,
                       Saulės išnešiota, užauginta!
                       Glosto liepų kvepiančias šakas,
                       Žiedlapiais palaimindama dirvą,
                       Šienpjovius pašaukia į lankas,
                       Ore vyturėliams gražiai virvant... 
                       Tas žiedų margumas ir kvapai
                       Magiška jėga užvaldo širdį...
                       Skuba vasara keliais, takais,                                                                                                 
                       Nešdama palaimą, meilę, viltį...
                       Smalsiai žvelgia į nuogus pečius,
                       Į akis ir bronza dengtus kūnus,
                       O atvykt pakviečia į svečius
                       Jūros undinėlės pas Neptūną.
                       Ak, ta vasara – kvapni, šauni, -
                       Užburianti žmogaus protą, sielą!
                       Ir jauti – stebukluos gyveni, -
                       Juk gyvenimas – toks šiltas, mielas...  
                                         Albinas Antanas Kazlauskas
                     ................................................................
                                          VĖJAS IR PUŠELĖ

                                 Vėjas, tas padūkėlis vėjas
                                 Neduoda pušelei ramybės...
                                 Liekną, jauną pušelę jisai glamonėja...
                                 Vėjo glėby baigia jos jėgos išsekti...
                                 Myli, bet bijo pušelė tokio vėjo...
                                Galiausiai vėjas aprimo pušyne -
                                 Pagaliau ir užmigo...
                                 Stovi pušelė palinkusi, vieniša...
                                 Žino – jai ilgesį vėjas paliko.
                                 Pušelė myli ir bijo vėją prarasti,
                                 Ir vėl kantriai laukia vėjo – jaunikio...
                                              Vytautas Lukšas
                              ..............................................................
                                                   VAKAR
                                   Dar, rodos, vakar aš buvau

                                   Išdykusi, maža mergaitė,

                                   Išbraidžiusi kvepiančias dobilienas paupiais.

                                   Ieškojau šviečiančio jonvabalio,

                                   Suradusi džiaugiausi,

                                   Kaip moka džiaugtis tiktai vaikas.

 

                                   Džiaugiausi stikliniais Mamos karoliais

                                   Tarsi  raudonais rubinais,

                                   Pakibusiais ant balto kaklo.

                                   Pasaulis atrodė toks didelis,

                                   O gyvenimas - amžina šventė.

 

                                   Koks neaprėpiamas pasaulis:

                                   Dangaus drobė išrašyta lietumi,

                                   Debesų plunksnomis, žvaigždžių akimis.

                                   Jos lydėjo mane nuolat,

                                   Ir man atrodė, 

                                   Kad taip bus visada.

                                              Anelė Emilija Mažeivaitė
                           ........................................................................

                                                                  ***
                                         Liepos saulė dangų puošia,

                                Laisvas vėjas ją paglosto.

                                Čia gimtoji mūsų žemė,

                                Kur stiprybė šaknis rado.

                                Karaliaus Mindaugo vainikas

                                Istorijoj suspindo ryškiai.

                                Jis primena - vienybėje

                                Tauta išlieka amžiams tvirta.

                                Mūsų Trispalvė aukštai plazda,

                                Tegul daina širdyse skamba!

                                Branginkim savo Lietuvą -

                                Ji mūsų namai ir garbė...

                                        Janina Narvilienė
                               ......................................................... 
                                       VASARA GRAŽUOLĖ 

                                        Jūros garbanėles

                                        Vėjas meiliai glosto

                                        Vasara gražuolė

                                        Spindi saulės soste.

                                        Jai žavus rugpjūtis

                                         Švelniai asistuoja

                                        Ir takelį rūtom

                                        Žemčiūgais nukloja.

 

 

                                       Neišeik,mergele,

                                        Pievomis rasotom!

                                       Pasidžiauk žiedeliais

                                       Dievo dovanotais.

                                       Ankstų rytmetėlį

                                       Saulė juos myluoja.

                                       Ir ramybę žmogui

                                       Džiaugsmą dovanoja.

                                       Ach žiedai, žiedeliai

                                        Saulės išbučiuoti!

                                        Kaip stebuklas gyvas,

                                        Dievo dovanoti.

                                        Pareinu kas rytą

                                       Angelų takeliais

                                        Ir meldžiuos trapumui

                                       Tobulų žiedelių.....

                                       Aš leliją baltą

                                       Mintyse čiūčiuoju,

                                       Angelui ir Dievui

                                       Maldą paaukoju.

                                       Vasara, gražuole,

                                       Neišeik į kelią!

                                       Dar spindėk ir džiugink

                                       Mūs nelengvą dalią.
                                            Alma Panebažytė – Viskontienė
                                  ..............................................................

                                                TROŠKIMAS

                                     Trokštu oro šviežio, tyro,

                                     Laukiu ryto taip švelnaus.

                                     Trokštu vandens iš po žemės,

                                     Atplukdyto ir gaivaus.

 

                                     Trokštu saulės gelsvo žvilgsnio

                                     Iš po debesio niūraus.

                                     Trokštu net trankaus perkūno

                                     Be žaibų, jei jis keliaus.

 

                                     Trokštu dangiškos ramybės,

                                     Kad pasauly ji apgaubtų,

                                     Trokštu, kad karai nutiltų,

                                     Tiktai žodžiai tiesos siaustų.

 

                                     Trokštu meilės visa siela

                                     Iš žmonių ir iš gamtos.

                                     Trokštu jėgas atiduoti

                                     Dėl šaknų mūs Lietuvos.
                                                    Eduardas Povilaitis
                                 .........................................................

                                                 LIETUVA ŠVENČIA

                                              Tėvynė skęsta

                                              Džiaugsmingų švenčių bangose,

                                              Tai Karaliaus Mindaugo karūnavimo

                                              Ir Valstybės diena.

 

                                              Skamba daina ir žodžiai gražiausi,

                                              Primenantys

                                              Lietuvos žingsnius

                                              Į gražią dabartį.

 

                                              Dabartinė karta

                                              Skiria padėkos žodžius

                                              Lietuvos Karaliui Mindaugui,

                                              Kurį minės ir ateities kartos.

 

                                              Tautiška giesmė

                                              Sujungia visą pasaulį, 

                                              Viso pasaulio lietuvius

                                              Ir suteikia džiaugsmą visiems.

 

                                              Mūsų Tėvynė – 

                                              Laisva ir laiminga Lietuva,

                                              Žavinti grožiu

                                              Ir žmonių meile jai.

                                                    Nijolė Prušinskaitė - Bagdonienė

                                           ........................................................................
                                                    MINTYS VASAROS RYTĄ


                                                       Pasiilgau savęs,

                                                       Pasiilgau  jaukaus vienišumo,

                                                       Išbarstyta miesto triukšme

                                                       Pasidžiaugsiu - vasarvidžio rytas!

 

 

                                                       Kol gatvelės mieste dar tik bunda,

                                                       Kol žmonių - vienas kitas žingsniuoja,

                                                       Ryto metas  - šviesa ypatinga,

                                                       Kvepia upė, į  širdį alsuoja. 

 

                                                       Ir tik vėjas, tas rytmečio  vėjas 

                                                       Neša liepžiedžius žemėn, kvatoja...

                                                       Kiek jau vasarų ėjo, praėjo,

                                                       Kaip praeiviai, kurie nesustojo.

 

                                                       Sumažėti  iki smiltelės,

                                                       Iki mažo grumstelio po kojų...

                                                       Mano kelias - su  mažutėliais,

                                                       Tik tai tikra -  mintyse kartoju.

                                                                       Zita Pukinienė

                                               ...........................................................................

                                                              ŽODIS

 

                                                  Žodis - upės tėkmė,

                                                  nešanti mūsų mintis.

                                                  Žodis -tai tiltas jausmų,

                                                  jungiantis sielas žmonių.

 

                                                   Iš žodžio eilėraštis gimsta

                                                  ir sklinda širdies plakimu.

                                                  Eilėraštis veda tolyn,

                                                   akys į dangų - aukštyn.

 

                                                  Eilėraštis - ryto rasoj,

                                                  sodžiaus, upelio dainoj.

                                                  Kiekvienas jausmas

                                                  ir kiekviena mintis

                                                  tarsi įsiskverbus viltis.
                                                            Stefanija Šaltienė
                                                  ...................................................
 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro scenoje įteiktos Profesionalaus teatro meno kūrėjų darbų premijos ir atminimo ženklai – „Auksiniai scenos kryžiai“ ir Boriso Dauguviečio auskaras. Renginį tiesiogiai transliavo LRT televizija. 


Pirmadienis, sausio 15-oj, buvo Maestro Stasio Povilaičio gimimo diena. Jam būtų sukakę 77 – eri metai. 


Trečiadienio popietę Palangoje duotas simbolinis startas didžiausioms Baltijos šalyse „Aurum 1006 km lenktynėms“.


Tradicija tęsiasi - kaip ir kiekvieną vasarą Palangos gyventojai bei svečiai šį sekmadienį (07.24) 16.00 val. galės mėgautis gongo garsais Palangos Birutės parke (prie Rotondos) su Linu Švirinu!


Antradienį, gegužės 25 d., Seime vyko „amžiaus“ balsavimas – dėl lyčiai neutralaus partnerystės įstatymo priėmimo. Jam priimti pritrūko dvejų balsų. Už tokį įstatymo projektą balsavęs palangiškis Seimo narys, TS-LKD frakcijos Seime narys Mindaugas Skritulskas sulaukė ir pylos.


Drąsiai galima sakyti, kad nešiojamasis kompiuteris yra vienas svarbiausių prietaisų šių dienų žmogui. Nešiojamąjį kompiuterį šiandien naudojame pačiais įvairiausiais tikslais: bendravimui, mokymuisi, darbui, informacijos rinkimui, pramogoms, apsipirkimui ir kt. Nepaisant didelės šio įrenginio svarbos, įvairios apklausos rodo, kad didelį dalis...


Trečiadienį minint Pasaulinę turizmo dieną bei Lietuvos socialinių darbuotojų dieną, šių sričių darbuotojai sulaukė miesto vadovų sveikinimų bei padėkų.


Palangos pradinėje mokykloje – vėl nauji mokslo metai. Pailgintos dienos grupėse „Kleveliai“ ir „Banga“ susirinko būrys naujokų. Jau keletą metų gyvuoja tradicija pakrikštyti naujai atėjusius mokinius į pailgintos dienos grupės tikruosius narius.


Palangoje tęsiasi tradicinis, jau devintasis tarptautinis festivalis „Palangos vasara“, dovanojantis nepamirštamas akimirkas tiek teatro meno, tiek klasikinės muzikos gerbėjams. Festivalis vyks rugpjūčio 7-11 dienomis.


Ar atrakcionai atlaikys naujo mero apgultį?

Alvydas Ziabkus, "Lietuvos ryto" apžvalgininkas, 2011 06 16 | Rubrika: PT redaktoriaus skiltis

„Atskrend sakalėlis per žalią girelę, atmušė sparnelius į sausą eilelę“, - šie liaudies dainos žodžiai stebėtinai primena ilgus metus trunkančią savivaldybės kovą su kurorto centre jėga įsikerojusiais olandų atrakcionais.


Renginių kalendorius