Naujakurius Palangos Austėjos gatvėje įklampino sklypo bendrasavininkystė – VĮ Registrų centras neregistravo jų būstų

Palangos naujakuriai, pasistatę namus Austėjos gatvėje, pakliuvo į nepavydėtiną padėtį  – Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) teritorinio skyriaus vedėjas nustatė tokią naudojimosi nekilnojamu turtu tvarką, kad naujieji palangiškiai beveik du metus negalėjo savo turto įregistruoti VĮ Registrų Centras. O dėl to – ir pasirašyti sutarčių su paslaugų tiekėjais, pavyzdžiui, vandentiekiu, komunaliniu.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ginčo žemės sklypas, kurio plotas 0,1551 ha, bendros dalinės nuosavybės teise priklauso UAB „Pajūrio nuoma“, MB „Turto vystymo sprendimai“ bei apie 45 įvairiems fiziniams asmenimis.

 Gyvenamų namų savininkai, užbaigę statybas, norėjo savo būstus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, tačiau paaiškėjo, jog to padaryti jie negali, nes ne visi žemės sklypo savininkai savo nuosavybės dalis į jį  yra įregistravę Nekilnojamojo turto registre (NTR).

Nors sklypo bendraturčiai tarpusavyje sutarė dėl naujos naudojimosi sklypu tvarkos, patvirtintos notaro, tačiau jos taip pat negalėjo įregistruoti NTR, nes jos, dėl tos pačios priežasties, neregistravo VĮ Registrų centras.

Žemės sklypas laisvoje valstybinėje žemėje buvo formuojamas kaip valstybinės žemės sklypas, skirtas piliečių nuosavybės teisių atkūrimui – buvo sugrąžintas už nacionalizuotą žemę dar 1990-ųjų pradžioje, tačiau jis NTR nebuvo įregistruotas valstybės vardu, o buvo iškart grąžinamas dalimis pretendentams.

Be to, painiavą sukėlė ir tai, kad tie asmenys, kuriems pagal Piliečių nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymą nuosavybės teisės į žemės sklypą natūra buvo grąžintos, savo dalis perleido kitiems asmenims, o pastarieji – dar kitiems. O viena tačiau žemės sklypo dalis niekam nebuvo perleista – liko tarsi be savininko. Be to, kai kurie bendro sklypo savininkai jau yra mirę, o jų teisių perėmėjai ne visada buvo aiškūs.

Sumaišties įnešė ir pasikeitęs teisinis reguliavimas.

Patikėjimo teisę į miestuose ir miesteliuose esančius valstybinius žemės sklypus ir į valstybinę žemę, kurioje dar nebuvo suformuoti žemės sklypai, perdavus savivaldybėms, tarp NŽT prie Aplinkos ministerijos ir Palangos miesto savivaldybės  kilo ginčas. 

Kas gi turėtų Nekilnojamojo turto registre registruoti teises į minėtą žemės sklypo dalį?

 Ir NŽT, ir Savivaldybė kratėsi tokios pareigos.

„Baisu. Taip dešimtys palangiškių „užstrigo“.  Nei pastatus gali įteisinti, nei naudojimosi tvarką gali pasitvirtinti, nei sutartis sudarinėti. Atsakingo nėra, o teismai kainuoja,“ – „Palangos tiltui“ sakė vienas minėto sklypo bendrasavininkas.

Žemės sklypo savininkai  buvo priversti kreiptis į teismą.

Visvaldas Petryla, advokatų kontoros Memel Law, Gerbauskas, Mackevičius ir partneriai, advokato padėjėjas,  sakė „Palangos tiltui“, kad situacija, nors ir lėtai, tačiau keičiasi sklypo bendrasavininkų naudai.

„Žmonės yra iniciatyvūs, pradėjo supirkinėti tuos „trupinukus“ sklypus. Daugelis bendrasavininkų net nedalyvauja teismuose, teismas jiems priteisė pinigus – sklypų vertės buvo nustatytos lyginamuoju rinkos kainų būdu. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba, kuri ir sukūrė tokią problemą bei dabar turi mokėti, dėl to yra labai nepatenkinta,“ – V. Petryla sakė „Palangos tiltui.“

Anot jo, kai kuriais atvejais yra sudaromos taikos sutartys.

Beje, dalį NŽT teisių perėmus Palangos savivaldybei, paaiškėjo, kad vieną sklypą Aviečių gatvėje NŽT perdavė dviem skirtingiems asmenims , nors buvo du unikalūs sklypo numeriai.

Tai žmonės išsiaiškino netikėtai. Kažkam žolę vis  tvarkingai nupjaunant, kaimynai manė, kad tai daro kaimynas iš draugiškumo, bet vieną dieną paaiškėjo, kad yra du skirtingi savininkai dar nuo 1994-ųjų.