16-oji Stintų šventė pagerbė ne tik žvejus, bet ir žemaičius

Visą  vasario 8-10 d. savaitgalį Palangoje pramogauti kvietė tradicinė, jau šešioliktąjį kartą surengta šventė „Palangos stinta 2019“, šiemet ypatingą dėmesį skyrusi žemaičių tarmei, tad ir šventės vedėjai į visus kreipėsi ne kaip kitaip, o žemaitiškai. Pramogų pakako kiekvieno amžiaus šventės dalyviui, o kur dar galimybė paskanauti įvairiausiais būdais pagamintos taip pamėgtos mažosios Baltijos jūros žuvelės – stintos.
Žvejiška nuotaika kurorte buvo jaučiama jau nuo ankstyvo ryto – pirmieji švęsti Stintų šventę pradėjo žvejai, 9 val. sumerkę meškeres į Baltijos jūrą – ant jūros tilto vyko Stintų meškeriojimo varžybos, kuriose dalyvavo 33 žvejų komandos. Varžybų metu nepagauta nei vienos stintos, tačiau apdovanotos žvejų komandos, kurioms užkibo daugiausiai kitos žuvies. Apdovanojimų pirmiausia sulaukė jauniausias bei vyriausias žvejai. Jauniausia žvejukė – vos ketverių Liepa Gailiūtė iš Tauragės, kantriai ant tilto žvejojusi keturias valandas, o vyriausias – palangiškis Jonas Rimkevičius, gerokai perkopęs 80 metų slenkstį. Mero medalių, unikalių taurių sulaukė trys daugiausiai žuvies pagavusios komandos. Pirmąją vietą užėmė komanda „Statybininkai“ (Kęstutis Meškauskas ir Artūras Vitkus), sugavusi 323 gramus žuvies.
Atidarymo metu visus pasveikino Palangos meras Šarūnas Vaitkus, kurorte viešėjęs ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, pasidžiaugęs gražia tradicija visiems drauge susirinkti į Stintų šventę. „Turbūt niekur nėra pasaulyje tokio dalyko, jog mažai žuvelei skirta šventė sutrauktų tiek daug žmonių. Noriu palinkėti visiems, palangiškiams pirmiausia, kad šventė būtų puiki, ateinantis sezonas būtų šiltas, turtingas, prasmingas, ir visiems susirinkusiems – puikios nuotaikos, skanios žuvienės, gardžių stintų. Džiaugiuosi kasmet gražia tendencija, jog Palanga tampa šeimos kurortu“, – teigė S. Skvernelis.
Šventėje dalyvavo ir Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė, humanitarinių mokslų daktarė Dalia Urbonavičienė, pasidžiaugusi, jog šešioliktoji Stintų šventė šiemet suskambo žemaitiškai. „Mes turime tokius turtus – savo tarmes, skirtingus etnografinius regionus, mes turime tiek daug lobių Lietuvoje ir tą paveldą turėtume išnaudoti“, – kalbėjo viešnia, įteikusi padėkas organizatoriams.
Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2019-aisiais minimos pirmą kartą Žemaitijos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose (Ipatijaus kronikoje aprašant Haličo–Voluinės didžiųjų kunigaikščių ir Lietuvos taikos sutartį minimi ir du žemaičių kunigaikščiai Erdvilas (Gerdvilas) ir Vykintas) 800-osios metinės, paskelbė šiuos metus Žemaitijos metais.
Šia proga Stintų šventėje visi žemaičiai buvo kviečiami ant specialios lentos rašyti žemaitiškus žodžius, tikintis jų galiausiai surašyti 800, tačiau surašyta gerokai daugiau. Po žemaitišką žodį ar visą posakį užrašė ir kurorte viešėję garbūs svečiai.
Visgi, kas – žemaičių kalba ar tarmė, išsiaiškinti kalbininką doc. dr. Juozą Pabrėžą pakvietė vienas iš šventės vedėjų, Stintų ordino kancleris Nerijus Stasiulis. „Ši šventė šiemet – ypatinga, nes skirta tokiam svarbiam jubiliejui paminėti – Žemaitijos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 800-osioms metinėms. Juoda ant balto buvo parašyta apie Žemaitiją, apie žemaičių žemę ir du kunigaikščius – Erdvilą ir Vykintą. Niekuomet nepamirškime, kad kiekviena tauta laikosi ant trijų pamatinių stulpų, arba, kaip žemaičiai sako, kūlių: pirmas – kalba, antras – papročiai, tradicijos ir trečias – istorija. Šiandien žemaičiai aukštai iškėlę galvas galime sakyti, kad visus kertinius kūlius turime. Ypač didžiuojuosi tuo, kad žemaičių kalba yra labai stipri, pagaliau pavyko parašyti žemaičių kalbos gramatiką. Mūsų užsispyrimas rodo, kad žemaičiai buvo, yra ir bus“, – kalbėjo J. Pabrėža.
Po sveikinimų ir paskelbtos šventės pradžios visų akys nukrypo į J. Basanavičiaus gatvėje sklindančius kvapus ir įvairias pramogas.
Norintieji galėjo paragauti įvairiais būdais ruoštos – rūkytos, vytintos, marinuotos stintos, taip pat – žuvienės, verdamos tiesiog gatvėje. Tačiau jau daugelį metų populiariausia – kepta stinta. Viena porcija šiemet kainavo 4-6 eurus, už vieną keptą žuvelę buvo prašoma vieno euro. Išradingiausieji Stintų šventės svečius stebino ir neįprastais, netgi ypatingais receptais – J. Basanavičiaus gatvės pradžioje, ties Stintų ordino pilimi – kavine „Molinis ąsotis“ – įsikūrę Stintų ordino riteriai šiais metais gurmaniškiems patiekalams nusprendė pasitelkti netgi gintarą. Stintų ordino riteriai nepabūgo eksperimentuoti ir marinuodami stintą – tam tikslui jie pasitelkė gintaro actą. Ypatingų receptų siūlė ir vykusio vienintelio šalyje Lietuvos žuvies barbekiu čempionato dalyviai.
Organizatoriai džiaugiasi, jog „Palangos stinta“ – viena iš garsiausių bei daugiausiai svečių į pajūrį sukviečianti žiemos šventė – pasižymi ne tik išskirtiniu formatu (čia karaliauja stinta), bet ir palangiškių bendruomeniškumu. Tarp Stintų šventės dalyvių buvo galima išvysti netgi policijos, Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnus. Šie taip pat demonstravo kulinarinius gabumus.
Pasak vieno iš pagrindinių šventės organizatorių, Stintų ordino kanclerio N. Stasiulio, šios žiemiškos bei žvejiškos šventės sėkmę pirmiausia lemia jos formatas. „Kiekvienam smagu savaitgalį atitrūkti nuo savo kasdienybės bei atvykti į pajūrį. Juo labiau, jei čia šurmuliuoja gurmaninė-kulinarinė šventė. Juk būtent toks švenčių formatas ir yra vienas iš populiariausių pasaulyje – kuomet atvykusieji gali ne tik papramogauti, bet ir paskanauti, paragauti kažką nauja“, – teigė N. Stasiulis ir pridūrė.
Garsiojoje J. Basanavičiaus gatvėje netrūko ne tik stintų, bet išradingų bei originalių suvenyrų, kuriuos siūlė kermošiaus dalyviai. Beje, norintieji dalyvauti Stintų šventės kermošiuje turėjo praeiti griežtą organizatorių atranką – siekta, kad kermošiuje būtų prekiaujama originaliais, tautodailininkų ir liaudies meistrų sukurtais dirbiniais, nebūtų kičo.
Šventinę nuotaiką dar labiau stiprino koncertuojantys meno kolektyvai, organizuojamos linksmos „žvejiškos“ rungtys. Atrakcijų pasiūlė ir sveikuoliai – popiet smalsuolių akivaizdoje jie surengė tradicines „ruonių“ maudynes ties jūros tiltu.