„Abrakadabra“ – ryškiaspalvė Džinos Jasiūnienės rytietiška pasaka

Kai vis skaisčiau spindinti pavasario saulė nušviečia plikas ir pilkas medžių šakas bei nurudusią pernykštę žolę, kai taip norisi spalvų, tikrai verta užsukti į „Ramybės“ galeriją, kur penktadienį atidaryta Džinos Jasiūnienės tapybos darbų paroda „Abrakadabra“, nukelianti į margą, ryškiaspalvį „Tūkstantis ir vienos nakties“ pasaulį.

Atidarydama parodą bei pristatydama darbų autorę, menotyrininkė, galerijos „Ramybė“ kultūros projektų koordinatorė Rūta Jakštonienė sakė, jog savo darbuose Dž. Jasiūnienė siekia atkurti prarastą burtų ir stebuklų pasaulį, kuomet žmonės dar nebuvo praradę tikėjimo skraidančiais kilimais, stebuklingomis lempomis ir nekaltomis mergelėmis.
„Menininkė yra sakiusi, jog ją visada domino ir traukė riba tarp paprasto ir stebuklingo, buitiško ir dieviško, nuolat „kankino“ klausimas: kas – žodis, veiksmas, ritualas, – paverčia paprastus dalykus nepaprastais? Tapydama šiuos paveikslus, parodos autorė sako supratusi, jog būtent pats kūrybos procesas ir gali tapti tuo magišku ritualu, suteikiančiu ypatingą reikšmę ir prasmę ne tik mus supančiam išoriniam pasauliui, bet ir padedantis į tą pasaulį pažvelgti kitaip“, – kalbėjo R. Jakštonienė.
Pasak menotyrininkės, Dž. Jasiūnienės kuriamų formų ir spalvų karalystėje jaukiai įsikuria milžiniškos amforos ir miniatiūriniai arbatinukai, ryškiaspalviais kvadratėliais margintu skiautiniu užklotas dramblys, rytietišku galvos apdangalu pasidabinęs nepažįstamasis. Tik ištark „abrakadabra“, ir iš autorės drobių į tave plūstels jose pulsuojanti šiluma, ištapytų lapų raizginiuose pasigirs paukščių čiulbesys, šmėžuos egzotiškų gyvūnų šešėliai...
„Atsiribojus nuo tokios emocinės, intuityvios drobių siužetų, kolorito refleksijos, išvysime subtilią tapybą ant ne visai įprastų paviršių – fabrikinės gamybos audinių, t.y buityje naudojamų lovatiesių, užuolaidų, staltiesių, – kalbėjo R. Jakštonienė. – Tokiu savitu būdu tapydama ant audinių, kurie jau gamybos procese buvo skirti buičiai, menininkė, jungdama tapybą ir tekstilę, sugrąžina tas pačias materijas į interjerus, tik jau kitose dimensijose – dekoratyviose drobėse veriasi Džinos vaizduotės slėpiniai, o prieš mūsų akis iškyla gražus, nesvarbu, kad netikroviškas, su aliuzija į secesijos prabangą, pasaulis“.
Pati Dž. Jasiūnienė prisipažino esanti daugiau tekstilininkė negu tapytoja, todėl jos darbams būdingas tam tikras „tekstiliškumas“. Tapydama ant raštuoto audinio, kuris jau pats savaime yra dekoratyvi plokštuma, skaidydama ją ir jungdama iš naujo, menininkė kuria savotiškas dekoratyvios tapybos improvizacijas su tekstilės prieskoniu.
„Šią parodą įkvėpė vaikystės prisiminimai, kai skaitydavau „Tūkstantis ir viena naktis“ pasakas, kai įsivaizduodavau, koks yra Kairas, Bagdadas, kaip atrodo pasakų veikėjai ir kas juos supa, – sakė Dž. Jasiūnienė. – Prieš jus – vaikystės svajonių pasaulis su stebuklų ir kažko nepaprasto laukimu ir rytietišku prieskoniu“.
Kaip minėjo susirinkusieji į parodos atidarymą, rytietiški prieskoniai jaučiami žiūrint į kiekvieną parodos eksponatą – nuo „Kilimais“ pavadintų darbų iki „Vazos“, „Skaitinio drambliui“, „Aladino“. Tiek susiję, tiek nesusiję su daile bei tapyba lankytojai susidomėję studijavo, kokia gi technika atlikti ryškiaspalviai dekoratyvūs darbai. Anot palangiškių dailininkių Dovilės Oškinytės bei Gražinos Oškinytės-Eimanavičienės, labai įdomu ir gražu, kaip paėmusi raštuotą gobeleną Dž. Jasiūnienė tuos raštus dar „užauginanti“. Ir suteikianti jiems spalvų. „Puiki, tiesiog neįtikėtina spalvinė klausa“, – apie parodos autorę sakė G. Oškinytė-Eimanavičienė.