Aidas Jurkštas: atkeliavęs iki sužavėjusių Rusijos švyturių, ketina dar su jais „padraugauti“

Praėjusį penktadienį, prieš kurorto atidarymą, Palangos miesto viešojoje bibliotekoje buvo atidaryta farologijos mokslu aktyviai besidominčio palangiškio Aido Jurkšto švyturių paroda. Praėjusiais metais visuomenei pristatyta 500 Baltijos jūros švyturių paroda šįkart papildoma Rusijoje atrastais jūros simboliais. Kaip patikino pats autorius, jį ypatingai sužavėjo šios šalies švyturiai, tad savo darbus tęs būtent šia kryptimi.

Tampa tradicija

„Lygiai prieš metus pristačiau savo parodą bibliotekoje, tad direktorius Kęstutis Rudys man tapo tarsi krikštatėviu. Pamenu, kaip tuomet taip nedrąsiai kreipiausi į jį, klausdamas, ar atsirastų tokia galimybė, o jį ši mintis labai sužavėjo“, - prisiminė savo pirmąją parodą A.Jurkštas.

Sukaupęs jau nemažą kolekciją, palangiškis nežada sustoti. Jo ateities planuose – išleisti enciklopediją, kurioje būtų patalpinta visa informacija apie Baltijos jūros švyturius. Kaip žinia, Baltijos jūra jungia devynias valstybes. Nuo XIII a. čia jūreiviams keliauti padeda švyturiai. Laikas ir modernios technologijos naikina šį unikalų jūrinį, marinistinį paveldą. „Noriu surinkti ir savo piešiniuose pavaizduoti visus kada nors buvusius ir šiuo metu esamus Baltijos jūros švyturius“, - drąsiai savo tikslais su visais dalinasi palangiškis. Atrodo, jam sekasi, kolekcija vis plečiasi, o noras sužinoti dar daugiau nemažėja.

Sužavėjo Rusijos švyturiai

Jo kolekcijoje – atkurti jau išnykę švyturiai, jų vietoje atstatyti modernūs kūriniai, kaip daugelis pastebėtų, jau nebeprimenantys tų anų laikų romantikos simbolių, rodančių jūreiviams kelią namo. „Niekaip kitaip, Aidas turi būti tikras romantikas“, - nusišypsojo ir bibliotekos direktorius K.Rudys, patikinęs, jog kitaip šių jūros simbolių įsivaizduoti neįmanoma.

„Anksčiau švyturiai buvo vieninteliai orientyrai jūreiviams, jie netgi skirtingai blyksi, pranešdami jūra bekeliaujantiems, kur jie yra“, - istorijos detalę papasakojo kolekcionierius. Kaip teko jam pačiam patirti, daug švyturių laikui bėgant išnyko, kai kurie buvo sunaikinti, o kiti ir atnaujinti. Pasak A.Jurkšto, jį ypatingai sužavėjo Rusijos pakrantės švyturiai, išsiskirdami savo struktūromis, „gigantiškomis“ formomis, neaprėpiamu aukščiu. Šįkart jis supažindino su bemaž 200 švyturių, kurtais mūsų didžiosios kaimynės pakrantėje.

Pirmieji švyturiai – laužai

„Vieno įvardinti, kuris man ypatingai paliko įspūdį iš šių švyturių negaliu, nes jie visi mane labai žavėjo. Dabar būtent šiai pakrantei su visais jos švyturiais skirsiu didžiausią dėmesį. Jie visi man pasirodė labai įdomūs, čia išties labai daug įdomybių, kurias verta įamžinti“, - pripažino entuziastas.

Palangiškis jau gali džiaugtis ir nauja atvirukų kolekcija, kurioje jo paties įamžinti Lietuvoje stūksantys švyturiai. Puiki dovana jūros simbolių gerbėjams.

Savo aistra palangiškis geba užkrėsti ir kitus. Praėjusių metų rugpjūčio mėnesį pirmą kartą buvo paminėta Pasaulinė švyturių diena, kaip ir labiausiai tinka, pajūryje. Tuomet buvo sukurta itin jūrinė atmosfera, kurią su malonumu kuria palangiškis – pristatyti jo darbai, susirinkusieji sužinojo daug naujų faktų, kurie pravertė ir Rusijos švyturių parodoje. Čia entuziastingas kolekcionierius išbandė pačius atidžiausius ir patikrino jų žinias apie švyturių mokslą. Paaiškėjo, jog patys pirmieji švyturiai buvo paprasčiausi... laužai. Šviesa, ugnis visuomet spindi naktyje, rodydamos pasiklydusiems kelią.