A.Palei ir Klaipėdos kamerinis orkestras interpretuos Mocartą

Beje, kadaise Mocartas juos sukūrė turėdamas tikslo pavergti Vieną ir užkariauti išprususios šio miesto publikos simpatijas. Šįkart pianistas ir orkestras siekia panašių tikslų – patraukti Klaipėdos klausytojų dėmesį, pelnyti jų pripažinimą. Juos inspiruoja J. S. Bacho kūrinių programos pasisekimas, pelnytas pernai “Klaipėdos muzikos pavasario” festivalyje. “Kokie jie šaunuoliai”, - gyrė tada pianistas orkestrantus, didvyriškai atlaikiusius repeticijų ir koncerto įtampą.

A. Palei‘aus asmenybės trauka ir jo sugebėjimas imtis Mesijo vaidmens išties daro stiprią įtaką Klaipėdos kamerinio atlikėjams. Suvokdami tai, su kokiu išskirtiniu žmogumi likimas jiems lemė kartu muzikuoti, jie daug repetuoja ir nekantraudami laukia šiemetinio susitikimo.

Prieš dešimt metų šalia skambinimo pradėjęs dar ir diriguoti A. Palei‘us neseniai pasirodė abiejuose amplua su L’Ensemble orchestral de Paris žymiajame Paryžiaus Thé?tre des Champs-Élysées. Dirigento įgūdžiai padeda jam geriau valdyti orkestrą, kaip pats sako, “norisi pabūti diktatoriumi”. Tačiau tikru dirigentu jis savęs nelaiko, visai kas kita – diriguoti nuo fortepijono. Daug yra puikios muzikos, kurią pianistas norėtų atlikti. Jis pripažįsta, kad po fortepijono antroji jo aistra yra opera, apie kurią jis teigia žinantis viską. A. Palei‘aus nuomone, ne visus kūrinius jis galėtų sugroti tuo pat metu dar ir diriguodamas, pavyzdžiui, to nepavyktų padaryti skambinant Sergejaus Rachmaninovo fortepijoninius koncertus.

Pasaulinėje muzikos rinkoje, kurioje dėl išlikimo nuolat varžosi A. Palei‘aus lygio menininkai, konkurencija yra milžiniška. Tad kiekvienas jų bando kuo įtikinamiau ir stipriau pasirodyti, taip įtvirtindami savo menines ambicijas ir išreikšdami kūrybiškumą.

Lietuvoje, o ypač Klaipėdoje, gyvenimas teka žymiai ramiau. Tad Alexanderis čia gali pailsėti nuo įtampos ir paprasčiausiai džiaugtis Muzika, dalintis ja su kitais, bendrauti su draugais, kuriuos pažįsta nuo studijų Maskvos konservatorijoje laikų. Jis čia domisi koncertais, spektakliais, muziejais, knygomis, įkvėpimo ir ramybės ieško gamtoje. Ir, žinoma, daug valandų praleidžia prie fortepijono, patikėdamas jam slapčiausias ir karščiausias savo mintis bei jausmus.