Apsilankymas Burbiškio dvare

Praėjusį savaitgalį su šeima lankėmės Radviliškio rajone įsikūrusiame Burbiškio dvare. „Tulpių žydėjimo šventė 2010“ suviliojo daugelį žmonių, troškusių pasigrožėti įspūdingomis spalvomis pasidabinusių gėlių, kurios kaip niekas kitas priartina prie pavasario. Lankytojai nesiskundė ir nestokojo pagyrų vis gražinamam dvarui ir jo teritorijai, o ir mes puikiai praleidom laiką.

Dvaro istorija

Burbiškio dvaro istorijos ekspozicija įkurta sename Baženskių dvare, kuris istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XVII amžiaus. Dvaro parkas, kuris užima 28 ha, pasižymi įspūdingais tvenkiniais, kuriuose yra penkiolika salų. Dvaro pastatai sudaro uždarą kiemą, todėl primena tvirtovę. Atstatytame rūmų svečių korpuse rengiami svečių namai, rūmų verandoje įrengta dvaro istorijos ekspozicija. Parką puošia ir skulptoriaus Kazimiero Ulianskio darbai: poeto Adomo Mickevičiaus paminklas, Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto, Šv.Mergelės Marijos skulptūra, didingi parko vartai, liūtų tiltas.

Iš visų Radviliškio rajone esančių dvarų Burbiškio dvare XX a. pradžioje buvo sukaupta bene daugiausia meno vertybių. Dvaro savininkai Baženskiai kūrė didelį ir puošnų parką, statė jame paminklus, skulptūras, kaupė archyvą ir biblioteką. Mykolas Baženskis dvarą paveldėjo 1903 m. po tėvo Mykolo-Ignoto Baženskio mirties (mirė 1902 m.). Dvarininkas M.Baženskis jaunystėje mokėsi Rygoje, vėliau buvo išsiųstas mokytis į Galiciją, po to studijavo agronomijos mokslus Leipcige. Pasižymėjo romantiškomis aspiracijomis, dievino kompozitorių Štrausą ir labai mėgo skaityti poeto Adomo Mickevičiaus poemas. Dar tebesimokydamas toli nuo tėviškės M.Baženskis svajojo, kaip papuošti Burbiškio dvaro parką gražiais meno kūriniais. Baigęs mokslus Vokietijoje jis sugrįžo į Burbiškio dvarą ir pats ėmėsi tvarkyti ūkį. Čia gyvendamas neatsisakė savo sumanymo skulptūromis išgražinti tėvo įrengtą parką.

Romantiška aplinka

Šiemet vyko jau dešimtoji „Tulpių žydėjimo šventė“, kupina romantikos išpuoselėtoje aplinkoje, kurioje tiesiog šurmuliavo minia žmonių, vos apsilenkiančių vienas su kitu. Praėjusį šeštadienį vyko didžioji šventė, suteikusi daugybę pramogų. Žmonės klausėsi koncerto, kuriame tilpo įvairiausia muzika, padovanota žymių dainininkų. Netrūko ir smagių šokėjėlių, skatinančių pajudėti ir smagiai pasisukti šokio žingsniu. Kitą dieną žmonių nei kiek nesumažėjo, nes šventės nuotaikos sklidini turistai nesiliovė važiavę į išgirtąjį parką.

Tulpių laukai išties įspūdingi. Jų čia visokių, įvairiausių spalvų ir formų. Akys tiesiog raibo nuo margumynų gausos. Didžiulis džiaugsmas panorusiems pasinerti tarp tulpių ir įsiamžinti. Restauruojamame dvare pramogų užteko, mat buvo į ką akis paganyti, buvo kuo širdį pradžiuginti. Dvaro istorijos detalės itin sudomino atvykusius svečius, kurie mielai žvalgėsi ir tyrinėjo senovines karietas, traktorius, mašinas. Nepristigo noro pasižvalgyti po kermošių. Ten buvo galima įsigyti aksesuarų namie likusiems namiškiams, artimiesiems ar draugams arba sau, kaip prisiminimą iš viešnagės. Vaikų klegesys, vyraujanti puiki nuotaika negalėjo „neužkrėsti“, visų akys prašvito. Tačiau kaip sakoma, visur gerai, bet namuose geriausiai.