Buvusi vila „Gintaras“ šiemet įrašyta į Kultūros vertybių registrą

(Pabaiga. Pradžia „Palangos tilto“ Nr. 13)

Šiais metais Palangos miesto savivaldybės nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba teisinę apsaugą suteikė keturioms naujai išaiškintoms Palangos nekilnojamosioms kultūros vertybėms. Viena jų – sausio septintąją įregistruotoji, kaip spėjama, 1935 metais statyta ir 1978 metais rekonstruota buvusi advokato Prano Raulinaičio vila „Gintaras“, esanti J. Basanavičiaus g. 37.

Statytojai nežinomi
Kaip jau minėjome, istorinėje pažymoje apie pastatą J. Basanavičiaus g. 37 rašo istorikė Janina Valančiūtė, tiksli jo pastatymo data nenustatyta, nes neišliko archyvinių šaltinių. Valstybės įmonės Registrų centro medžiagoje statybos data nurodyti 1935 metai.
Pagal istorinės kartografijos lyginamosios analizės rezultatus, pastatas statytas XX a. 3 dešimtmečio pabaigoje ar 4 dešimtmečio pradžioje: XX a. pradžios kartografijoje jis dar nepažymėtas, o 1935 m. plane jau rodomas.
Palangos kraštotyrininkės Emilijos Adiklienės medžiagoje teigiama, kad pastatas statytas 1928 m. Tačiau tai patvirtinantys šaltiniai nenurodyti. Taip pat nepavyko išsiaiškinti nei pastato projekto autoriaus, nei statytojų.

Vila „Gintaras“
1934 m. duomenimis, 14,68 arų sklypas, kurio dabartinis adresas J. Basanavičiaus g. 37, priklausė Pranui Raulinaičiui, Kraštotyros medžiagoje taip pat nurodyta, kad šioje vietoje „Sodybą įkūrė <...> advokatas P. Raulinaitis“. Manoma, kad jis žemę nupirko iš grafų Tiškevičių.
1937 m. duomenimis, aprašomas pastatas, kuris įvardintas kaip Prano Viktoro Raulinaičio vila „Gintaras“, adresuotas J. Basanavičiaus g. 11. Tam pačiam savininkui priklausė ir XX a. kartografijoje jau žymima gretima iš rytų pusės vila „Baltika“ (lenkiškai – Villa Baltyk).
Išlikusį pastatą – buvusią vilą „Gintaras“ – sovietinė valdžia nacionalizavo. Dėl apstatymo pokyčių prieškaryje ar karo metais pastato adresas keitėsi: J. Basanavičiaus g. 19, pokaryje kurį laiką – J. Basanavičiaus g. 29. Vėliau sovietmečiu, kaip nurodoma 1950 m. datuotame sklypo plane, buvusios vilos adresas – J. Basanavičiaus g. 37.  
Pastato sklypo istorinės ribos sunykusios. Neišlikus tikslesnės XX a. pirmosios pusės kartografijos, jo kiemo struktūra nenustatyta. Vila buvo rekonstruota 1978 metais.
Pagal fragmentiškus istorinius šaltinius, pirminė pastato paskirtis – kurortinis statinys. XX a. antrojoje pusėje naudotas valdiškų poilsio namų paskirčiai. Šiuo metu Registrų centro duomenimis, pastate veikia sanatorija su kavine ir parduotuve.

Įregistruota šių metų sausį
Pastatas J. Basanavičiaus g. 37 į Lietuvos kultūros vertybių registrą įrašyta šių metų sausio 7 dieną. Jam suteiktas vietinės reikšmės nekilnojamosios kultūros vertybės statusas, kurio vertingųjų savybių pobūdis – architektūrinis.
Registre nurodoma, jog vertingosios šio objekto savybės – aukštingumas: pastatas yra dviejų aukštų su mansarda.
Saugotina pastato tūrinė-erdvinė kompozicija: dviejų statmenai susikertančių stačiakampių plano pastatas su įstiklinta veranda ir atviru balkonu virš verandos šiauriniame pastato kampe, atviru priebučiu su balkonu virš jo rytų fasade ir nedideliu erkeriu kiemo, pietvakarių fasade, taip pat ir stogo forma – šlaitiniai susikertantys stogai bei stogo dangos medžiagos tipas – molio čerpės.
Vertybė yra ir kapitalinės sienos – medinės karkasinės kapitalinių sienų konstrukcijos tipas. Beje, jų būklė netyrinėta. Saugotinos vadinamosios sienų angos: autentiškos stačiakampės pirmo ir antro aukšto durų ir langų angos, autentiškos stačiakampės ir trikampės langų angos mansardoje (J. Basanavičiaus g. fasade lango vietoje įrengtos durys, kiemo fasade daugelis langų angų iškirstos, įrengtos durų angos, papildomos durys įrengtos įstiklintoje verandoje) bei medinių profiliuotų langų, durų apvadų tipas.

Vertinga stilistika
Viena reikšmingiausių naujojo į Kultūros vertybių registrą įtraukto objekto vertybių – fasadų architektūrinis sprendimas, atspindintis XX a. pradžios medinių kurorto vilų stilistiką. Saugotinos fasadų architektūros tūrinės detalės: J. Basanavičiaus gatvės fasado šiaurės vakarų pusėje įkomponuota erdvi stiklinta veranda su atviru balkonu virš jos – privalu išlaikyti medinių balkono turėklų medžiagiškumą, piešinį, verandos konstruktyvinę schemą ir medžiagiškumą. Nors pažymėtina, jog iš vakarų pusės įrengtas papildomas įėjimas į verandą, verandos stiklinimo piešinio autentiškumui nustatyti reikalingi tyrimai, o pačios verandos būklė – bloga.
Prie saugotinų fasado architektūrinių sprendimų minimas ir atviras priebutis su balkonu virš jo rytų fasade: saugotinas medinių balkono turėklų medžiagiškumas, piešinys, priebučio konstruktyvinė schema ir medžiagiškumas. Beje, priebučio tvorelės autentiškam piešiniui nustatyti reikalingi tyrimai. Dera išsaugoti laiptus ir terasą J. Basanavičiaus gatvės fasade – cementiniai laiptai ir atraminė sienutė terasos perimetru galimai išlikę autentiški, saugotini, terasos danga – cementinės plytelės – nėra saugotina. Privalu išlaikyti fasadų apdailą ir puošybą – fasadų, verandos, priebučio ir erkerio apkalimo lentomis tipą. Registre akcentuojama, jog fasadai, veranda, priebutis, erkeris apkalti lentomis horizontaliai, tik frontonų skydų viršutinė dalis – vertikaliai. Saugotini ir frontonų skydų viršutinės dalies lentų apkalimo tipas, lentų profilio ir dekoratyvinių pjaustinių tipas (dekoratyvinio skydų apkalimo elementai visuose keturiuose frontonuose, lentos kaltos vertikaliai, su antplyšiais).
Prie vertingųjų objekto savybių priskiriamos ir konstrukcijos – medinių perdangų tipas; medinės gegninės stogo konstrukcijos tipas; stalių gaminių tipai – autentiškų medinių langų tipas, skaidymo ir varstymo būdas, medinių durų tipas (beje, langų autentiškumui nustatyti reikalingi tyrimai, galimai autentiško piešinio durys išlikusios rytų fasade, tačiau autentiškumui nustatyti taip pat reikalingi tyrimai). Saugotinas konstrukcijų dekoras – profiliuotų – pjaustinėtų medinių sijų ir gegnių galų tipas.
Kultūros vertybių registre taip pat pažymėta, jog  pirminė ir istoriškai susiklosčiusi pastato paskirtis – gyvenamoji, poilsinė.