Debatų šaunuoliai iš Lietuvos Kinijoje ryžių užsisakė... lietuviškai

Kas gali būti baisiau, negu išeiti prieš auditoriją žmonių ir  kalbėti  viešai?  „Didžiojoje Britanijoje atliktame tyrime, kaip skelbia šaltiniai, mirties baimė užėmė antrą vietą.  Pirmoje vietoje buvo kalbėjimas viešai“, - sakė  gegužės 3-ją iš Kinijos, Pekino, grįžusi  dvyliktokė Meda Lazdauskaitė.  

Palangos  Senosios gimnazijos moksleivės kelias į Kiniją prasidėjo visai „nekaltai“ – mokytojos patarimu, pabandė sudalyvauti Lietuvos debatų centro organizuotoje atrankoje į projektą „Discuss, understand, change!“. Norintiems pakliūti tarp laimingųjų teko  parašyti nemažos apimties rašinį lietuvių arba anglų kalba viena iš trijų pateiktų temų ir  pridėti savo  motyvacinį laišką.

„Aš  pasirinkau rašyti rašinį anglų kalba ir mano tema buvo “A role of China in the global world”,- sakė Meda.

Septyni  geriausieji gavo šansą keliauti į Pekiną, kiti septyni - galimybę dalyvauti projekto renginyje Slovėnijoje, na, o kiti septyni galės šį rugpjūtį lepintis Druskininkų SPA gydyklomis - sudalyvauti ten pat vyksiančiame šio projekto forume.

Pekine iš Lietuvos atvykusiems jaunuoliams netrūko nuotykių.  Vienintelė palangiškė, Meda Lazdauskaitė,  dalinosi įspūdžiais iš  kelionės: „Nuėję į restoraną, paprašėme atnešti ryžių,o kadangi nė vienas nemokėjome kinietiškai,  bandėme padavėjui išaiškinti savo pageidavimus anglų kalba.  Tai darėme gal 15 minučių, ir situacija atrodė beviltiška, kol vienas lietuvių tarė padavėjui : „Ar gali man atnešti ryžių? RY – ŽIŲ?“   Ir kaip bebūtų keista, padavėjas suprato. Kinai pasirodo supranta ir lietuviškai...“, - su šypsena veide pasakojo gimnazistė.

 Projekte „Discuss, understand, change“, vykusiame Pekine, Palangos senosios gimnazijos moksleivei ne viskas buvo rožėmis klota.  Debatų turnyro komandos, sudarytos iš įvairių šalių atstovų, vertė suprasti ir „pajausti“ kitatautį komandos partnerį. Delnai prakaitavo ir nuo debatų: jie  vyko ne įprasto mums lietuviams „Karl Popper“ debatų būdu, o kur kas sudėtingesniu „Asian“ būdu. Kaip teigė Meda: „Iš pradžių tikrai buvo baisoka, tačiau vėliau pamačiau, jog ne aš viena nepratusi prie šio stiliaus, daug kas klydo, bet nė vienas nepasidavė.“

Grįžę namo, projekto dalyviai  gavo užduotį  surengti savo mokymosi įstaigose viešus parodomuosius debatus,  papasakoti apie jų svarbą moksleiviams. Meda, sukvietusi turbūt visus devintų bei dešimtų klasių senosios gimnazijos moksleivius, surengė viešus debatus,  kuriems talkino Rasa Jonkutė ir Jūratė Rėpšaitė. Jos žaibiškai, per vieną dieną, sugebėjo jiems pasiruošti (paprastai ruošiamasi apie savaitę). Mažoji gimnazijos salė buvo sausakimša. Netrūko šurmulio, judėjimo bei tylių pašnekesių, tačiau išgirdę temą „Ar reikėtų ankstinti balsavimo amžių“ jaunuoliai salėje sukluso. Panašu, jog šie debatai abejingų nepaliko. Renginys, trukęs vieną pamoką, paliko įspūdį daugeliui.

Debatuose, kaip įprasta, išsiskyrė dvi nuomonės (už ir prieš). Kiekviena pusė  išdėstė savo argumentus, kartais, net pertraukiant priešininkus. Tačiau čia ir slypi debatų esmė: mokėjimas prisitaikyti prie „primetamos“  situacijos bei nepasimetimas ir gebėjimas orientuotis.

 M. Lazdauskaitė,  paklausta kokias savybes turi turėti žmogus, norintis debatuoti, teigė: „Labai svarbu mokėti būti komandos nariu. Taipogi sugebėti tiek užsirašinėti, tiek „sukti“ makaulę, kaip reikės atsikirsti, na, svarbu ir mokėjimas prisitaikyti prie temos, nes tikrai nebūna taip, jog nevisada pakliūna tema, kurią  palaikai. Turbūt esminė savybė, nepaisant išvardintų,  yra žinių troškimas“.

Pašnekovė  prisipažino, kad prieš pradėdama dalyvauti debatuose, neturėjo nė žalio supratimo apie politiką. Tačiau debatai ją privertė ja domėtis. „Žinoma, ir ne tik politika! - „Palangos tiltui” dalinosi patirtimi moksleivė. Vargu ar kuris nors debatų meistras sugebėtų tai daryti nepasiruošęs, nepasidomėjęs labiau debatų tema.