Dėl kurhauzo statinių dovanojimo – šešėlis ant buvusių valdžių

 Dėl buvusių miesto valdžių klūpinėjimų prieš kurhauzo bendrasavininką Gediminą Jacką buvo pažeisti miesto interesai. Prieš dešimtmetį Palangos apylinkės teismui nusprendus, kad G. Jackos žmonos Virginijos dalies kurhauzo kiemo statinių pardavimo-pirkimo sutartis su Alfredu Tiškevičiumi yra negaliojanti, savivaldybės tuometiniai klerkai snaudė, kai 2004-aisiais V. Jackienė tuos statinius dovanojo savo vyrui G. Jackai ir savo vaikams. Trumpai tariant, žioplinėjant savivaldybei, savivaldybės turtas buvo įregistruotas svetimu vardu, ir ji daug metų negalėjo įteisinti kaip savo nuosavybę šių statinių, kurių vertė yra 66 220 litų.

 Prokuratūra ėmėsi ginti viešąjį interesą

Palangos savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos ataskaitą dėl kai kurių kurhauzo statinių, priklausančių G. Jackos žmonai Virginijai Jackienei, neteisėto perleidimo kitiems asmenims jau po to, kai Palangos apylinkės teismas pripažino dar 2000 metais tarp Alfredo Tiškevičiaus ir V. Jackienės sudarytą sutartį negaliojančia, Klaipėdos miesto apygarda ėmėsi ginti viešąjį interesą – kaip ieškovė prašo Palangos apylinkės teismo panaikinti V. Jackienei priklaususių kurhauzo statinių dovanojimo savo vyrui ir vaikams sutartį.

Ieškinyje trečiu asmeniu yra Palangos miesto savivaldybė ir notarė Alfreda Bluškienė, kuri notariškai patvirtino V. Jackienei priklaususių kurhauzo kiemo statinių dovanojimo sutartį G. Jackai ir Jackų vaikams.

Apie tokią dovanojimo sutartį žinojo ir miesto kurhauzo bendrasavininkė, savivaldybė, bet jos tuometinė administracija ir juristai neginčijo jos teisme.

Kontrolierė kreipėsi į prokuratūrą

Palangos miesto savivaldybės kontrolierė Aušra Kedienė „Palangos tiltui“ atskleidė, kad tarnyba ėmėsi tyrimo dėl dovanojimo sandorio finansinių aplinkybių po to, kai gavo papildomos informacijos, jog dėl buvusių savivaldybės administracijų klerkų neįsikišimo savivaldybės interesams buvo galimai padaryta turtinė žala.

Savivaldybės kontrolierė audito ataskaitą išsiuntė ir šalies Generalinei prokuratūrai, taip pat savivaldybės administracijai.

„Kodėl buvusios valdžios ir, visų pirma, buvę juristai, nesikreipė, kad dovanojimo sutartis būtų panaikinta, negaliu pasakyti. Akivaizdu, kad ji pirmiausia turėjo „užkliūti“ buvusiai savivaldybės juristei, kuri turėjo kreiptis į teismą, kad sutartis būtų panaikinta kaip neteisėta“, – svarstė Palangos miesto savivaldybės kontrolierė A. Kedienė.

Tačiau teismo posėdis nėra dar paskirtas.

Priešistorė

Dovanojimo sutarties priešistorė siekia dar 1999 metus, kai grafo Tiškevičiaus giminaitis Alfredas Tiškevičius atgavo nuosavybės teisę į dalį pastato. Pastato dalies vertė buvo įvertinta 557500 litų. 2000 metais grafo provaikaitis pardavė dalį G. Jackos žmonai V. Jackienei. Tačiau 2004 metais Palangos miesto apylinkės teismo sprendimu 2000-ųjų metų pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp A. Tiškevičiaus ir V. Jackienės, Palangos apylinkės teismo buvo pripažinta negaliojanti. Tokį teismo sprendimą paliko ir Klaipėdos apygardos teismas.

Teismų buvo konstatuota, kad notarė A. Židinavičienė neturėjo teisės patvirtinti A. Tiškevičiaus ir V. Jackienės sudarytos sutarties dalies, kuria buvo parduota atitinkama kiemo statinių – kurhauzo aikštelės – dalis. Teisėjų kolegija konstatavo, jog notarė nepagrįstai vadovavosi civilinio kodekso nuostatomis, pažeidė tiek šio įstatyčio, tiek specialaus įstatymo, reglamentuojančio piliečių nuosavybės teisių į žemę atkūrimą ir į pastatus teisės normų nuostatas.

Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegija sutiko su Palangos teismo sprendime padaryta išvada, kad A Tiškevičius neturėjo teisės disponuoti jam nepriklausančiu turtu, konstatavo, jog pagrįstai pripažinta negaliojančia 2000-06-16 pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp A. Tiškevičiaus ir V. Jackienės.

Negali būti taikomas civilinis kodeksas

Klaipėdos apygardos prokuratūra ėmė ginti viešąjį interesą dėl V. Jackienės neteisėto dovanojimo sandorio ir jo pasekmių.

„Pirkimo-pardavimo sutartis tarp Gilėtos Eglės Jackaitės ir Žilvino Jackos (G. ir V. Jackų vaikai) sudaryta po to, kai teismo sprendimu buvo pripažinta, jog V. Jackienė negalėjo įgyti teisės į kiemo statinių atitinkamą dalį, nes jos neturėjo pardavėjas A. Tiškevičius. Sandoris, sudarytas tarp artimų giminaičių – brolio ir sesers, be to, už gerokai mažesnę nei rinkos kainą. Šios aplinkybės paneigia turto įgijėjos sąžiningumo prezumpciją, todėl jam – dovanotam ar kitaip perleistam turtui – negali būti taikoma civilinio kodekso nustatyta gynyba. G. E. Jackaitė nėra laikytina sąžininga kurhauzo kiemo statinių dalies įgijėja“, – pažymi Klaipėdos prokurorai. Prokurorai tą patį pasakė ir apie sandėrio dalis su kitais Jackomis.

Pritaikė laikinąsias apsaugos priemones

Prokuratūra reikalauja, kad įgytą kurhauzo dalį Jackų vaikai grąžintų – tai yra, kad būtų įvykdyta dovanotų statinių restitucija. Tai yra, kad dėl negaliojančio sandorio šalių būtų atkurta iki jo sudarymo buvusi padėtis.

Prašoma ne tik restitucijos. Prokurorai nori apriboti Jackų vaikų, įgijusių turtą, teisę juo disponuoti.

„Nesiėmus draudimų, kurių pagrindu būtų apribota atsakovų Gedimino Jackos, Gilėtos Eglės Jackaitės, Virginijos Jackienės, Žilvino Jackos, Virgedos Jackaitės ir Ventos Jackaitės teisė disponuoti, t.y. perleisti, nuomoti, įkeisti kiemo statinius, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti visai nebegalimas, nes būtų apsunkintas kiemo statinių grąžinimas savivaldybei, todėl tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taikant įrašą viešame registre“, – Palangos apylinkės teismo prašo Klaipėdos apygardos prokuratūros Civilinių bylų skyriaus prokurorė Kornelija Rušinaitė.

Palangos apylinkės teismas patenkino prokurorų prašymą – pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.

G. Jacka nepanoro komentuoti prokuratūros sprendimo: „Sprendimą priims teismas. Visa kita yra spekuliacijos“.

 „Atsakomybė tenka ir buvusiems savivaldybės vadovams“

Palangos meras Šarūnas Vaitkus sako, kad apie savivaldybei priklausantį, bet svetimu vardu registruotą turtą sužinojo pernai kartu su Savivaldybės juridinio ir personalo skyriaus vedėja Daiva Zubyte lankydamasis Registrų centre Vilniuje.

„Centro vadovai nusistebėjo, kad savivaldybei prieš dešimt metų laimėjus teismą prieš Jackas dėl minėtų kurhauzo statinių ir juos vėliau po dovanojimo sutarties įregistruojant Registrų centre, niekas iš savivaldybės juristų ar administracijos vadovų nesikreipė į teismą, kad tokie veiksmai būtų pripažinti negaliojančiais“, – sakė „Palangos tiltui“ Š. Vaitkus.

Miesto vadovas pavedė D. Zubytei surašyti ieškinį teismui dėl savivaldybės teisių atstatymo, bet tai nebuvo padaryta.

„Kalbant atvirai, buvusi vedėja tiesiog neatliko savo pareigos – uždelsė, neapgynė savivaldybės intereso. O po to išėjo iš darbo. Teko apie situaciją kalbėtis su savivaldybės kontroliere (A. Kuodiene, – aut.), kuri atliko tam tikrus turto tikrinimo veiksmus ir, nustačiusi pažeidimus, kreipėsi į prokuratūrą“, – sakė meras.

Anot jo, dėl to „tektų paklausti“ ir buvusių savivaldybės vadovų, kodėl nebuvo imtasi reikiamų žingsnių dėl minimų kurhauzo statinių.

Nors jau yra įsigalėjęs senaties terminas, bet prokuratūrai ėmusis ginti viešąjį interesą, jis negalioja.