Dešimtmetės kūrinys – knygelė „Kumeliukas Bėriukas“

Palangos pradinės mokyklos mokinė Ieva Marija Sokolovaitė parašė ir pati iliustravo beveik penkiasdešimties puslapių knygelę „Kumeliukas Bėriukas“, maloniai nustebindama tiek savo mokytojas, tiek ir bendraklasius. Gabi mergaitė ne itin linkusi sureikšminti šį įvykį, nors jos mokytojos patikino, kad jų mokykloje knygos dar niekas nebuvo parašęs ir vargu ar greitai tai pasikartos.

Susilaukė populiarumo

Pasak ketvirtoje klasėje besimokinančios Ievos mokytojos Giedrės Radžiuvienės, mergaitė itin atsakinga ir ne pagal metus protinga. „Jai sekasi visi dalykai, tačiau Ievutė tokia kukli, kad niekuomet nesigirs ir ypatingai nedemonstruos savo gabumų“, - pasakojo ją ugdančios mokytoja Giedrė Radžiuvienė ir pavaduotoja neformaliam ugdymui Loreta Dumčienė. Vos dešimties metų mergaitė tyliai, tėveliams padedant, išleido savo knygelę ir ja nešina vieną dieną pasirodė mokykloje. „Iš pradžių išleidom dešimt knygelių, kurias išdalinom giminaičiams, bet pamatę panoro ir bendraklasiai, tad turėjau atnešti ir jiems“, - pasakojo mažoji rašytoja, su šypsena pridurdama, kad keletą net pardavusi.

Žavėjimasis arkliais

„Man labai patinka arkliai“, - prisipažino I.M.Sokolovaitė, atskleisdama savo knygelės pagrindinio veikėjo atsiradimo priežastį. Kūrybingos mergaitės didžiausia svajonė – išmokti joti, tačiau, pasak jos, kol kas šito neleidžia mama, baimindamasi dėl dukters saugumo. Mylėdama šiuos grakščius gyvūnus ji ir savo kurtoje knygelėje labai tiksliai atspindėjo kiekvieną vaizduojamą judesį visose situacijose, kurių išradingame pasakojime netrūko. Ievos knygelėje dominuoja čigonų pagrobto kumeliuko kelionė namo, kurioje jis sutinka draugų, padedančių jam pasiekti užsibrėžtą tikslą. Pabaiga, žinoma, laiminga, kaip ir dera vaikams skirtose knygelėse, o ypač dar ir pačių vaikų parašytose.

Gabi visose srityse

Paklausta apie tai, iš kur sėmėsi įkvėpimo, mergaitė atskleidė, kad ši mintis jai šovė į galvą tiesiog vieną rytą einant į mokyklą, tam didelių pastangų jai nereikėjo. Pasak mokytojos G.Radžiuvienės, Ieva visuomet kruopščiai rašo visus užduodamus rašinėlius, kuriems sukurti ji pasitelkia savo lakią fantaziją – didžiausią dovaną. Nors Ieva kilusi iš išsilavinusios šeimos, tačiau kuriančių joje nedaug. Tėveliai – gydytojai, močiutė – mokytoja, pasak mažosios rašytojos, vienas dėdė pats rašo dainas ir jas atlieka. Ji pati dar šito nebandė, nors mokytojos patikino, kad ji sugebėtų ir tai. Ypatingais gabumais apdovanota mergaitė nesiskundžia tuo, kad jai nesiseka ar nepatinka kokia nors pamoka. Pasak jos, gal šiek tiek sunkiau sekasi matematika, tačiau ir su šiuo dalyku puikiausiai susitvarko.

Mylimiausia rašytoja – A.Lindgren

„Ji jau atėjo į mokyklą mokėdama skaityti“, - prisiminė dar pirmokę Ievą mokytoja. Pasak mergaitės, ji to išmoko jau paruošiamojoje klasėje, todėl niekuomet dėl skaitymo problemų nekilo. Mėgdama ne tik rašyti, bet mielai ir skaitydama, Ieva mylimiausia rašytoja įvardijo Astridą Lindgren, minėdama ir jos sukurtus personažus: Karlsoną ir Mažylį, Pepę Ilgakojinę, žaismingus veikėjus iš „Mes – Varnų saloje“ knygos. Visi jie suteikė daug gražių potyrių bei praturtino ir taip jau lakią mergaitės vaizduotę.

Neplanuojama ateitis

„Dar negalvojau apie tai, kuo norėčiau būti“, - tvirtai atsako talentingoji dešimtmetė į klausimą apie ateities svajones. Ji teigė nesanti garantuota ir dėl to, ar pasirodys ir antroji jos paruošta knyga, šito labiausiai tikisi ją globojančios pedagogės. Pavaduotoja L.Dumčienė išsakė savo norą, kad Ievos pavyzdžiu pasektų ir kiti kūrybingi vaikai, kuriems galbūt trūksta paskatinimo ar drąsos.

Augdama tarp sudėtingas ir atsidavimo reikalaujančias profesijas pasirinkusių šeimos narių, neabejotinai ši nepaprastų gabumų mergaitė dar nustebins ne tik mokyklos darbuotojus ir draugus, bet ir visą Palangą. Vienos šeimos pastangų dėka išleista, tvarkingai jų pačių įrišta, be menkiausių trūkumų paruošta knygelė įrodo, kad Ieva susilaukia visiškos paramos iš savo tėvelių ir jos kūrybingumas puoselėjamas bei vertinamas. Tai itin svarbu, siekiant neužgožti augančio talento. Sulaukusi teigiamų vertinimų mergaitė neskuba tuo dalintis, jai svarbiausia, kad ji daro tai, kas arčiausiai širdies, nepamiršdama džiaugtis besitęsiančia vaikyste ir jos teikiamais malonumais.