Devintieji „Šventosios žemės atminties ženklai“ atsigręžė į istoriją

Priešpaskutinį rugpjūčio sekmadienį vasaros viduryje atidarytoje Šventosios galerijoje gausiai rinkosi šventojiškiai ir miestelio svečiai. Čia buvo atidaryta devintojo dailės plenero-simpoziumo „Šventosios žemės atminties ženklai“ paroda, kuriai darbus savaitę kūrė menininkai, atvykę iš Vilniaus, Kauno, Radviliškio, Šakių, Klaipėdos ir, žinoma, Palangos bei Šventosios.

Parodą pristatę dailės plenero-simpoziumo organizatoriai šventojiškiai dailininkė Audronė Bukauskienė ir skulptorius Petras Baronas priminė, jog į nuo 2006-ųjų vykstantį plenerą šiemet susirinko trylika menininkų, kuriuos maloniai priėmė plenero pagrindinis rėmėjas, Šventosios seniūnijos bendruomenės pirmininkas Domininkas Jurevičius. Ir, kaip buvo pabrėžta, visus tuos metus dailės pleneras tiesiog neįsivaizduojamas be pagrindinio istorinės medžiagos pateikėjo, „idėjų generatoriumi“ pelnytai vadinamo Mikelio Balčiaus, ir šiemet dailininkams pasiūliusio tiek idėjų, tiek suteikusio galimybę susipažinti ir su Šventosios miestelio, ir su jo giminių istorija, ir prisiliesti prie šioje šventoje žemėja rastų archeologinių bei etnografinių radinių.

Šiemet, kaip ir kitais metais, didžiausią dėmesį plenero-simpoziumo dalyviai skyrė Šventosios istoriniam bei kultūriniam paveldui skleisti. O pagrindiniai akcentai – Jūros dienos šventės 80-metis, liuteronų evangelikų bažnyčios 190-metis, miestelio kūrėjai, senosios šventojiškių giminės.

Savo darbus, kurių tik dalis buvo eksponuota parodoje, o dar didesnė dalis eskizų pavidalu „išvažiavo“ su dailininkais, idant būtų išbaigti jų kūrybinėse dirbtuvėse, pristatę kūrėjai pasidžiaugė, jog pleneras buvęs itin vaisingas.

Antrus metus Šventojon atvykstanti vilnietė grafikė Nijolė Vilutienė prisipažino, jog tik pernai pirmąkart įsižiūrėjo ir įsimylėjo Šventąją. Didžiulį įspūdį jai padaręs senasis molas – žiūrint į jį, jo medines konstrukcijas net pagaugai per kūną nueinantys... O šiemet ji susižavėjusi M. Balčiaus kolekcijoje buvusiais senaisiais šventojiškių namų apyvokos daiktais, tad šie etnografiniai motyvai ir atsispindintys jos darbuose.

Vilnietės dailininkės Anos Marijos Blažienės akvarelėse – su vasara atsisveikinančios Šventosios peizažai. O skulptorius Alvydas Urbietis iš Kauno plenero metu sukūrė ir parodoje pristatė, kaip jis pats pavadino, „Žvejo šaukštą“ ir senojo molo įkvėptą skulptūrą.

„Uostas maitino Šventąją, jos žvejus. Tad sukūriau šaukštą – kad kuo daugiau žuvies juo būtų galima „pasisemti“. Šventosios molą sulyginau su laivu, besirengiančiu išplaukti. Nes molas nyksta, išeina tiek geografine, tiek egzistencine prasme“, – kalbėjo A. Urbietis.

Nebe pirmi metai į Šventąją atvykstantys tapytojai Ramūnas Dagys iš Radviliškio bei Audronė ir Algimantas Vorevičiai iš Šakių, pajuokavę, kad orai buvę tokie, jog įkvėpė ne gulėti paplūdimyje, o dirbti, taip pat sakė šiemet savo kūriniams radę daug Šventosios žemės ženklų. R. Dagys savo ruožtu plenero organizatoriams A. Bukauskienei ir P. Baronui, taip pat pristačiusiems savo darbus parodoje – P. Baronas medalių eskizus, A. Bukauskienė drobėn perkeltus senuosius Šventosios sodybų medžius, – įteikė taures – kad jos dar daug metų būtų sklidinos įkvėpimo tiek kurti, tiek rengti plenerus.

Nuo pat pirmojo plenero į Šventąją atvykstanti klaipėdietė grafikė Vaidė Gaudiešiūtė sakė pratęsusi jai artimas temas, o taip pat klaipėdietė tapytoja Dalia Čistovaitė sakė radusi neįtikėtinai daug temų ir siužetų savo kūrybai.

Taip pat ne pirmus metus Šventosios pleneruose dalyvaujanti palangiškė grafikė Gražina Oškinytė-Eimanavičienė irgi sakė pratęsusi dar praėjusiame plenere ją „užkabinusią“ temą, kurią pavadino „Klodai“. Tuose kloduose – ir senas luotas, ir kūlgrinda... O Gražina Eimanavičiūtė į šių dienų Šventosios žemėlapį perkėlė ir pažymėjo tas vietas, kur būta senųjų šventojiškių sodybų. Dailininkė Rasa Užpelkytė sakė, jog eidama Šventojoje vis rasdavusi stebuklų, tad juos perkėlė į veltinius.

Po parodos atidarymo jos žiūrovai dar ilgai nesiskirstė ir pripažino, jog šių metų plenero darbai išsiskiria temų ir siužetų įvairove. Į svečius atvykę Darbėnų seniūnijos bendruomenės nariai bendravo tiek su dailininkais, tiek su plenero rengėjais bei rėmėju – jie sakė taip pat turį minčių surengti plenerų šiame miestelyje, kad dailininkų sukurti darbai galėtų jį papuošti, kaip puošia Šventosios galeriją čia plenerų metu sukurtieji.

O kas nespėjo pasigrožėti plenero dalyvių kūriniuose atsispindėjusiais Šventosios žemės atminties ženklais, galės tą padaryti visų Šventojoje rugsėjo mėnesį vyksiančių renginių metu.