Donelaitis – ir klasikas, ir žmogus „ne pagal šio pasaulio madą“

Penktadienį į Palangos miesto savivaldybės viešąją biblioteką rinkosi tie, kas skaito ir myli Kristijono Donelaičio kūrybą. Čia buvo surengtas vakaras 300-osioms lietuvių grožinės literatūros pradininko gimimo metinėms atminti, kuriame skambėjo ne tik mūsų literatūros klasika pripažintos poemos „Metai“ ištraukos - paskaitą „K. Donelaitis: literatūros klasikas ar žmogus „ne pagal šio pasaulio madą“ skaitė Vilniaus universiteto profesorius Domas Kaunas, o jo knygas pristatė dr. Antanas Venckus.

Skambėjo „Metų“ ištraukos

Vakarą pradėjęs Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktorius Kęstutis Rudys priminė, kad šiemet, kai minimos 300-osios K. Donelaičio metinės, per visą Lietuvą vilnija jam skirti renginiai. Ne pirmą kartą K. Donelaitis ir jo kūryba minimi ir Palangos bibliotekoje. Šįkart, prieš prabylant VU Komunikacijos fakulteto profesoriui D. Kaunui, skambėjo poemos „Metai“ ištraukos. Kaip sakė K. Rudys, skaityti K. Donelaitį buvo pakviesti ne aktoriai, ne profesionalūs skaitovai – vakaro rengėjai norėjo, kad „Metai“ skambėtų taip, kaip juos girdi ir supranta kiekvienas, pasiimantis į rankas K.Donelaičio kūrinius. Ir kad skaitantieji patys pasirinktų tas ištraukas, kurios jiems arčiausiai širdies.

Tad savosiomis „Metų“ interpretacijomis su klausytojais dalijosi „Pavasario linksmybių“ ištraukas skaitęs K. Rudys, „Vasaros darbų“ – dalininkė Dovilė Oškinytė, „Rudens gėrybių“ – puikiai visiems pažįstamas Vitalius Bernardas Litvaitis, „Žiemos rūpesčių“ – žurnalistė Livija Grajauskienė.

Europos literatūros šedevras

Didelio susirinkusiųjų susidomėjimo sulaukė D. Kauno paskaita. Profesoriaus teigimu, Mažosios Lietuvos šviesuoliui, dažnai vadinamam Lietuvos pasaulietinės kūrybos pradininku, Kristijonui Donelaičiui labai pasisekė, kad jo kūryba nebuvo išleista jam gyvam esant.
„Jis pats nesugebėjo paskelbti savo kūrybos. Kokia tai būtų buvusi knyga? Tai būtų nedidelė, mažytė knygelė, plonais, popieriniais viršeliais, lietuvių kalba, galbūt pavadinimas būtų ne „Metai“, nes tas kūrinys buvo paliktas be antraštinio lapo, pavadinimo nėra. Jis tuo metu būtų nepastebėtas – nebūtų buvę kam vertinti“, – kalbėjo D.Kaunas.

Pasak jo, 1818 metais Karaliaučiaus universiteto profesoriaus Liudviko Rėzos paskelbta K. Donelaičio knyga „Metai“ buvo mokslinė publikacija, kuri pateko į rankas tiems, kurie galėjo suprasti, kokio masto poetas byloja.

„Intelektualusis pasaulis gavo D­­­­­­­­­­­­onelaitį ir ėmė juo domėtis, pasipylė labai palankios recenzijos. Esminis žodis, kuris buvo pasakytas – „šedevras“, – sakė D.Kaunas, priminęs, jog UNESCO nutarimu K. Donelaičio poema „Metai“ įtraukta į Europos literatūros šedevrų biblioteką.

Profesorius kalbėjo ne tik apie „Metus“, ne tik apie kitus kūrinius, bet ir apie Tolminkiemį, apie poetą supusią aplinką bei žmones, apie K. Donelaitį – pastorių, mokslininką, menininką plačiąją šio žodžio prasme.

Knygose – Mažoji Lietuva

Dvi neseniai Vilniaus universiteto išleistas paties D. Kauno knygas „Jurgio Platerio biblioteka - Lietuvos kultūros ir mokslo paminklas“ bei „Mažosios Lietuvos knygų link“ pristatė dr. Antanas Venckus.

„Šioje knygoje susipažinsite ne tik su lituanisto, knygotyrininko, gausios bibliotekos ir retų knygų saugotoju, bet ir su plačia LDK gyvavimo pabaigos ir vėlesnių metų istorine , kultūrine Lietuvos, Žemaitijos ir Švėkšnos-Gedminaičių dvarų gyvenimu. Matysite, kaip sunkiai skynėsi kelią į spaudą, į kasdienį oficialų bendravimą lietuvių kalba“, - apie knygą „Jurgio Platerio biblioteka - Lietuvos kultūros ir mokslo paminklas“ sakė A. Venckus.

Knygos „Mažosios Lietuvos knygų link“ pristatymą A. Venckus pradėjo nuo to, jog priminė: Palanga – įspūdinga tautų, kultūrų, jų istorijų kryžkelė. Dabar dalis Prūsijos , Nemirseta ir jos apylinkės įeina į Palangos miesto ribas.

„D. Kaunas, būdamas Vilniaus universiteto studentu pradėjo savo mokslininko kelią vaikščiodamas po Klaipėdos krašto kaimus ir gyvenvietes pas žmones rinko jų gyvenimo ir istorijos faktus, nuotraukas, ir spausdintus leidinius bei knygas. Daug informacijos jis surinko lankydamas kapines, nurašydamas užrašus ant kapų, ieškodamas ir surasdamas žymių šio krašto žmonių palaidojimo vietas. Galiu drąsiai teigti, kad D. Kaunas surinko vieną geriausių ir svarbiausių Mažosios Lietuvos rašytinių leidinių biblioteką. Visus savo įspūdžius profesorius aprašė savo knygoje, kuri skaitosi labai lengvai, o tie žmonės, kuriuos aprašo autorius tampa artimais ir mielais Tau žmonėmis. O taip pat skaitytojams primins daugybę faktų iš Klaipėdos krašto, o ir visos Mažosios Lietuvos gyvenimo ir kultūros kuri lydėjo to krašto žmones nuo mažens iki amžinosios kelionės“, - kalbėjo A. Venckus.