E. Maciaus parodoje – žymūs veidai ir sustabdytos akimirkos

„Labai lengva būna pristatyti žmogų, kurio nelabai pažįsti. Ir labai sunku, kai tenka kalbėti apie tokį visai Palangai puikiai pažįstamą kūrėją, koks yra čia gimęs ir augęs fotokorespondentas ir operatorius Eugenijus Macius. Pasakysiu tiek: labai džiaugiamės, kad jo jubiliejinė paroda „atvažiavo“ į mūsų biblioteką, ir džiaugiamės, kad ji įdomi ne tik mums – štai kiek jūsų šįvakar čia susirinko“, – penktadienio vakarą kalbėjo Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktorius Kęstutis Rudys.

Trys kino juostos
Jubiliejinis E. Maciaus vakaras prasidėjo trijų trumpametražių dokumentinių juostų, kurias jis filmavo, peržiūra. Pirmasis filmas „Iš senųjų laikų“, statytas režisieriaus R. Šilinio, sukurtas dar 1969 m. Įdomi pati jo sukūrimo istorija: tuo metu archeologas Vytautas Urbonavičius, atlikęs kasinėjimus Mažojoje Lietuvoje, rado palaikus, kuriuos įtarė esant Kristijono Donelaičio. Tačiau kiti mokslininkai su šia teorija nesutiko. Kad surinkta ir nufilmuota medžiaga nedingtų, buvo sukurtas filmas, pasakojantis apie kelis tūkstantmečius siekiančią Lietuvos istoriją, jos pirmuosius karius ir jų iš karo grįžtant laukiančias Baltijos pakrantėje gyvenusias merginas. Beje, filmavime buvo panaudoti dr. Rimutės Rimantienės pirmųjų archeologinių ekspedicijų metų Šventojoje iškasti lobiai: ne vieną tūkstantmetį menantis žvejų tinklas bei irklas.
Dar du demonstruoti filmai buvo kurti kartu su režisiere Laima Pangonyte. 1976 m. sukurtas filmas „Meilė pražydo sekmadienį“ pasakoja istoriją nuo žmogaus gimimo, krikštynų, vestuvių iki iškeliavimo Anapilin. Ir vėl grįžtama prie naujos gyvybės gimimo. Beje, šis filmas buvo E. Maciaus diplominis darbas baigiant Visasąjunginį valstybinį kinematografijos institutą, į kurį anuomet įstoti buvo begal sudėtinga.
1982 m. statytas filmas „Svečias iš kito kaimo“ pasakoja apie tais metas Lietuvon iš JAV trumpam grįžusį dailininką Vytautą Jonyną, kurio anuomet sakyti žodžiai aktualiai suskambėjo ir šiandien, kai stovime ant nepriklausomybės atkūrimo 25-ojo jubiliejaus slenksčio.

Fotografuoja nuo vaikystės
O po filmų peržiūros Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos salės, kuriose eksponuojami E. Maciaus kūriniai, pražydo gėlėmis. Jas jubiliatui nešė jo bičiuliai, klasės draugai, kartu augę ir šalia gyvenę palangiškiai.
Išsakę E. Maciui pačius gražiausius linkėjimus, parodos atidarymo svečiai grožėjosi fotografijomis, darytomis 1960–1970 metais. Čia – ir žymių to meto Lietuvos žmonių, rašytojų, poetų, dailininkų, aktorių Eduardo Mieželaičio, Stasio Krasausko, Justino Marcinkevičiaus, Marcelijaus Martinačio, Gedimino Bagdono, Gedimino Girdvainio, kolegų operatorių Zacharijaus Putilovo, Juozo Matonio, Moisiejaus Segalio, Georgijaus Chnkojano bei kitų aną laikmetį pristatančių žmonių portretai. Gausu ir peizažų, ir tuometinio kolūkinio kaimo vaizdų, pavyzdžiui, 1962 m. daryta nuotrauka „Kolūkio paukštidės virtuvėlėje“ ir tais pačiais metais fotografuotoji „Pamokos klasėje, Kapsuko raj., Černiachovskio kolūkis“, ir „Šienapjūtė“.
„O štai ši nuotrauka daryta mūsų verandėlėje“, – rodo kaimynei vieną iš darbų autorius.
Bene anksčiausiai darytoji nuotrauka siekia 1961 metus – Palangoje fotografuota „Mano babytė“.
„Fotografuoju nuo dvylikos metų, kai tėvai nupirko fotoaparatą „Liubitel“. Vėliau aparatai keitėsi, ir paraleliai su filmavimu fotografuodavau savo malonumui. Susikaupė išties nemažas kiekis foto negatyvų“, – sako E. Macius.
O pirma nuotrauka, kuri buvo labai aukštai įvertinta, daryta dar 1954 metais – tada keturiolikmetis Eugenijus nufotografavo Palangos paplūdimyje smėlio pilis statančius vaikus. Būtent šią nuotrauką jis pateikė stodamas į Visasąjunginį valstybinį kinematografijos institutą, ir komisijai ji labai patikusi.

Su kamera – per 60 metų
E. Macius gimė 1940 m. sausio 9 d. Palangoje. Daug metų dirbo Lietuvos kino studijoje. 1967 m. dirbo TSRS ryšių priemonių pramonės ministerijos kino centre operatoriumi, vyriausiu operatoriumi, viršininku Vilniuje. 1976 m. baigė Visasąjunginį valstybinį kinematografijos institutą. 1988 m. persikėlė gyventi į Klaipėdą ir iki 2002 m. dirbo operatoriumi Lietuvos televizijos Klaipėdos korespondentų punkte. Lietuvos televizijoje E. Maciui buvo suteikta aukščiausia operatoriaus kategorija.
Per savo kūrybinės veiklos laiką kaip operatorius E. Macius nufilmavo virš aštuoniasdešimt dokumentinių, mokslo-populiarinimo, informacinių ir reklaminių filmų, virš penkių tūkstančių siužetų ir laidų kino žurnalams. Nemažai E. Maciaus nuotraukų spausdino Lietuvos dienraščiai ir žurnalai.
Už savo darbus E. Macius apdovanotas visasąjunginiais ir tarptautiniais diplomais ir garbės raštais. Už filmus, atrinktus ir demonstruotus visasąjunginėje ūkio pasiekimų parodoje Maskvoje, apdovanotas bronzos ir sidabro medaliais. Už filmą ,,Kospas-Sarsat- kosminės gelbėjimo sistemos“ kaip filmo režisierius-operatorius, apdovanotas specialiu tarptautinės parodos Ženevoje prizu. 2012 metais apdovanotas medaliu ,,Už nuopelnus žurnalistikai“.
E. Macius yra Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Lietuvos kinematografininkų sąjungos narys.
Šiuo metu dirba Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje dailininku.