Daugelis „bijo“ žodžio ezoterika, tačiau patys net neįtaria, kad kiekvienas žmogus yra susijęs su ja. „Labiausiai bijantys šito žodžio turbūt dažniausiai bėgioja pas būrėjas, aiškiaregius, meldžiasi ir dalyvauja šventose mišiose bažnyčioje, svajoja, tapo paveikslus, sapnuoja, rašo eiles, kuria dainas, klauso vidinio balso, myli, į tolimą kelionę brangiam žmogui įdeda Agotos duonos...Visa tai ir yra ezoterika“ , - aiškino apie žodžio prasmę ezoterikė Aušra Kazlauskienė.
Ezoterika susidomėjo vaikystėje
Nors moteris pagal specialybę yra architektė, tačiau architektės darbo jai beveik neteko dirbti. „Mano specialybė išduota ir pamiršta. Pasukau visai kitais keliais. Vienuolika metų koordinavau švietimo reikalus Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinėje sąjungoje. Paskutinius penkis metus plušu ERGO Lietuva gyvybės draudimo konsultante bei grupės vadove. Nuo 2008-ųjų pavasario „žygiuoja“ žurnalas „Mokslas. Ezoterika. Žmogus“ – mano, kaip redaktorės, didelis rūpestis“,- kalbėjo moteris.
Anot jos, ezoterika - visos žmonių mintys. „Manau, kad žmogaus sveikata ir priklauso nuo mūsų minčių bei energijos. Jei būsime nusiteikę, jog nesirgsime, vadinasi, taip ir bus. Tik reikia mokėti savo energiją susitvarkyti“, - įsitikinusi A. Kazlauskienė.
Šiuo mokslu moteris pradėjo domėtis dar vaikystėje: „Pajausdavau poreikį atsiriboti nuo aplinkos, susirangydavau pataluose į kamuoliuką, užsimerkdavau ir „iškeliaudavau“ į savo pasaulį. Tada dar nesupratau, jog medituoju“.
Tačiau, anot Aušros, šis reikalas - gana „slidus“, ir svarbu neprarasti sveikos nuovokos. „Kartą teko pagal vieną knygą užsiimti meditacija. Turiu stuburo išvaržą, tad meditacijos metu pradėjo skausmingai diegti stuburą. Ezoterika padeda, tačiau reikia ne tik įeiti į meditaciją, bet ir būtinai iš jos išeiti. Jei neišeisime, meditacija gali užgožti kūną“, - įspėjo ezoterikė.
Reikia išmokti rūpintis savo kūnu
Ezoterika - tai, kas slapta, nematoma, mistiška. Tiems, kas nors truputį domisi ja, galima pasakyti, kad yra daug ezoterikos mokslų: astrologija, numerologija, joga, alchemija, taro, reiki, fengšui, chirologija, cigunas, taiči ir daugybė kitų.
Pasak Aušros, toks ezoterikos „universitetas“ susideda iš daugybės atskirų „fakultetų“ - sunkoka išskirti kažkurį vieną. Pasiūla išbandyti ezoteriką yra išties didžiulė - mokyklos, centrai, akademijos kviečia mokytis ar pasinaudoti paslaugomis. Visų ir neaprėpsi – piniginė liks tuščia. Būtina sugebėti protingai išsirinkti, įsitikinusi pašnekovė.
„Svarbiausia, išmokti pasirūpinti savo nualintu kūnu: be chemijos, be kenksmingų dietų atsikratyti antsvorio, žalingų įpročių ir panašiai. Labai nemalonu matyti, kai koks nors parapsichologijos žinovas, mokytojas, gydytojas mankštindamasis neįstengia net pritūpti arba po vakarienės padvelkia svaigalų ar tabako „aromatais“. Kaip tuomet kitiems patikėti, kad „sveikam kūne sveika siela“? - kalbėjo A. Kazlauskienė.
Pati Aušra savo gyvenimo neįsivaizduoja be ezoterikos. „Kada suvoki, kad esi mažytis milžiniško mechanizmo sraigtelis, kad daugybė dalykų vyko, vyksta ir vyks, nes taip turi būti, pradedi nesijaudinti dėl to, kas yra ne tavo valioje“, - savo gyvenimo filosofiją trumpai apibūdino moteris.
Gyvenime atsirado daugiau džiaugsmo
Kai A. Kazlauskienė „atrado“ ezoteriką, gyvenime atsirado daugiau džiaugsmo.
„Išmokau melstis, pozityviai mąstyti, pamatyti ženklus, prašyti ir dėkoti. Supratau, jog nesame vieniši. Šalia mūsų egzistuoja ir kiti pasauliai. Šitas žinojimas padeda „išgyvendinti“ baisios ligos ar net mirties baimę“, - pasakojo ezoterikė.
Ji įsitikinusi, kad ezoterika padėjo įveikiant sūnaus keturiasdešimties laipsnių karštį: „Norėdama nors kiek palengvinti jo būklę, šešiamečiui sūneliui glaudžiau savo delnus ant karščiu plieskiančių rankyčių, kojyčių, kaktos. Atšaldau delnus - vėl dedu. Naktį pati pabudau degdama ir purtoma šalčio. Vaikas miegojo ramiai ir atrodė sveikas sveikutėlis. Ryte sveiki buvome abu“, - prisiminimais dalijosi A. Kazlauskienė.
Ji mano, kad tokie mistiniai pagijimai gali įvykti tinkamai įvaldžius energiją, mintis. Aušra įsitikinusi, kad ezoterika gali būti naudinga kiekvienam.
„ Žmogui atsivers akys, atsiras gyvenimo prasmė, kai suvoks jos prasmę, kai pritaikys ją savo gyvenime. Sielos tuštumą užpildys nuostabūs jausmai. Gyventi užsidarius materialiame pasaulyje labai sunku ir skurdu. Tai - narvas. Perdėtas rūpestis artimaisiais – savo asmeninės laisvės atėmimas. Sau ir kitiems. Nušvitimo čia niekada nebus. Nušvitimas ateina laisvam žmogui“, - dėsto ezoterikė.
„Žmonės dažnai dejuoja, kad viskas nesiseka ir yra blogai. Manau, dėl tos priežasties tokie verksniai ir suserga įvairiausiomis ligomis. Gal ir pati būčiau sirgusi depresija, bet nuo jos mane išgelbėjo kūryba - rašau eilėraščius. Jau rudenį pasirodys mano eilėraščių knygutė „Rankinukas“, - pasakojo Aušra.
Leidžia įvykius savieigai
Paklausta, kas ją skatina nenuleisti rankų, kuomet nesiseka, moteris atsako: „Tikėjimas. Tikėjimas, kad viskas praeis. Pagal Dao „laimi tas, kuris nieko nedaro“. Neforsuoju įvykių. Juos paleidžiu savieigai. Kartais atsitinka neįtikėtinų įvykių. Vieną kartą nusilaužiau bato kulną. Tai pastebėjau užtrenkusi mikroautobuso dureles. Vaikščioti po miestą buvo nepatogu, tad su drauge porai valandų „užsidarėme“ kavinėje. Susiruošusi namo, gatvėje iš tolo pažinau „savo“ „mikriuką“. Įlipau – kulną radau po ta pačia sėdyne. Beje, mikroautobuse tąkart tai buvo vienintelė vieta“.
Leidžiamas žurnalas moteriai yra ir darbas, ir laisvalaikis. Laisvo laiko Aušra turi nedaug, tačiau kai jo turi, mėgsta „pasikapstyti“ gėlių darželyje po balkonu.
„Žolę, vaikų gėdai, nušienauju tėčio dalgiu, atsivežtu iš Kupiškio rajono, Duorpių kaimo. Šienaudama labai atsipalaiduoju“, - šypsosi Aušra.
Moteris labai norėtų išbandyti ir kitas veiklas: dekoratyvinę tekstilę, molbertinę tapybą ir tapybą ant šilko, keramikos. „Domina cigunas, Gudžijevo šokiai, joga, mandalų piešimas, žodžiu, daug kas, tik kartais viskam pritrūksta laiko. Jei jo būtų daugiau, gal pradėčiau mokytis ir groti akordeonu“, - kalbėjo Aušra.
Komentarai 0
Parašykite komentarą
Komentarų kol kas nėra.